Anties krūtinėlė tobuluoju būdu

2014-05-17

Aišku, galiu parašyti ir mandriau – “Anties krūtinėlė sviestinų porų patale su raudonojo vyno ir spanguolių padažu”. Bet šiaip jau nemėgstu tokių pavadinimų. Man šitas patiekalas yra tobulas. Apskritai labai mėgstu antieną, tik kad ne visada jos randu, o ir kaina ne tokia, kad kasdien pirkčiau. Bet kartais pavyksta rasti ir netgi su nuolaida!

2 porcijoms reikės:

Vienos anties krūtinėlės (2 gabaliukai)
Poro
3/4 puodelio raudonojo vyno (matuoju tais amerikietiškais)
2 šaukštų balzaminio acto
Kelių šukštelių arba gabaliukų cukraus
Saujos džiovintų spanguolių
Poros gabaliukų sviesto
Druskos, pipirų

Mes valgome dar ir su ryžiais, tai, jeigu norite, patarčiau pirmiausia užkaisti juos. Jei išvirs anksčiau, tiesiog uždengsite dangčiu ir paliksite – neatšals. Pirmiausia į nedidelį puoduką supilkite vyną, actą ir įdėkite 3-4 gabaliukus cukraus. Aš dedu gabalinį, o jei beriate šaukšteliais, patariu ragauti. Padažas neturi būti nei per daug actinis, nei per saldus. Suberkite džiovintas spanguoles, viską užkaiskite ir virkite, kol spanguolės išpamps. Kai išvirs, įdėkite gerą gabalą sviesto, išmaišykite ir padažas šiek tiek sutirštės. Kol virs padažas, riekelėmis supjaustykite porą ir kepkite jį svieste su druska ir pipirais. Prieskonių siūlau negailėti. Kepti kol stipriai suminkštės, nesudeginkite!

Antis. Jei būna su riebalu ir oda, aš juos nupjaunu ir metu lauk, nes taukų niekas namie nemėgsta. Taigi papipirinkite ir padruskinkite anties krūtinėlę (o va čia jau siūlau nepersistengti) ir kepkite kiekvieną pusę ant aukščiausios (arba beveik aukščiausios) temperatūros po 4 minutes. Šiaip radau siūlymus kepti po 3 ar 3,5 minutės, bet man po tiek laiko ji buvo per daug žalia. Mano viryklėje ideali būna po 4 minučių kiekvienai pusei. Antiena turi būti minkšta, rausvu viduriuku. Jei perkepsite, bus tikrai neskanu :(

Dėkite į lėkštę porus, ant viršaus – riekutėmis pjaustytą krūtinėlę ir pilkite padažą su spanguolėmis. Galima valgyti vieną, galima su ryžiais, galima su dar kuo tik norite. Žiauriai skanu!

Kategorija: Paukštiena, Receptai | Komentarų: 801

Džiovintų vaisių ir uogų kompotas

2014-03-25

Kada paskutinį kartą gėrėte kompotą? Aš, kol nesusilaukiau vaiko, buvau tokį dalyką iš vis pamiršusi. Tiesa, ligoninėje ir darželyje tie kompotai tokie patys kaip ir mano vaikystėje – permatomi, praskiesti, su keliomis razinomis stiklinės dugne. Fui! O išvirti paprastą, bet laaaaabai skanų kompotą namie galima iš bet ko. Pas mane visada pilna tai vienokių, tai kitokių džiovintų vaisių, taigi verdu iš jų. Recepto galėtų ir nebūti, nes čia nėra nei proporcijų, nei kažkokių taisyklių, bet tiems, kuriems labai reikia, prašau:

Reikės:

Džiovintų vaisių ir uogų, pvz., geros saujos obuolių, saujelės spanguolių, kelių slyvų, kelių abrikosų. Žinoma, tinka ir razinos. Galite virti vien iš razinų. Arba iš visko po truputį – čia jau kaip fantazija veiks :) Aš dedu kokias 3 saujas džiovintų gėrybių į 3 litrų puodą.
Šlakelio citrinos sulčių
Jei mėgstate saldžiau – kokio šaukšto cukraus
Cinamono lazdelės, kelių gvazdikėlių
Vandens, pilu apie 1,5 litro.

Viską sumetate į puodą ir verdate kokį, hmm, pusvalandį. Galite pilti citrinos sulčių (aš pilu, nes man gaiviau), gali nepilti. Galite dėti cukraus, galite nedėti. Aš kartais įdedu cukruoto imbiero kelis gabaliukus ir šiaip nevengiu įmesti cukatų ar įdomesnių vaisių – džiovintų papajų ar greipfrutų. Viskas tik duoda savito skonio. Vienintelis patarimas – nedėkite daug slyvų, nes jos labai užgožia kitus vaisius. Jei jau norite vidurius laisvinančio kompoto, geriau virkite vien jas atskirai :)

Išvirusį kompotą ragaukite, dar pasaldinkite arba parūgštinkite. Arba nedarykite nieko. Jei iškart visko neišgersite, išimkite cinamono lazdelę. Aš kurį laiką laikau kompotą puode su visais vaisiais, o nakčiai perkošiu ir statau į šaldytuvą.

Beje, tikro, drumsto, ką tik išvirto kompoto nesugebėjau nufotografuoti apetitiškai. Nelabai ir stengiausi :))

Kategorija: Receptai, Saldumynai | Komentarų: 44

Ryžių košė

2013-02-25

Kadaise mano aprašyta manų košė yra trečias pagal populiarumą receptas Novum.lt (po naminio mėsainio ir kalakutienos kotletų). Kadangi pastaruoju metu košes verdu gerokai dažniau nei norėčiau, iš naujo atradau vaikystės delikatesą – pienišką ryžių košę. Tad, jei tūkstančiai žmonių nežino, kaip išsivirti manų košę, galbūt tiek pat ieško ir ryžių košės recepto. Be to, už manus ji skanesnė :)

2-3 porcijom reikės:

Apie 150 g apvaliųjų ryžių
Vandens
Pieno
Poros šaukštų cukraus
Storos riekės (per pirštą-pusantro) sviesto

Taigi, pilam ryžius į stiklinę, įsidėmim, kiek maždaug jie užima vietos ir beriam į puodą. Tada ant ryžių užpilam tris kartus daugiau vandens. Pvz., jei turėjote pusę stiklinės ryžių, pilkite pusantros stiklinės vandens. Tada uždenkite puodą dangčiu, palaukite, kol užvirs, sumažinkite karštį ir palikite burbuliuoti, kol košė pradės tirštėti. Užtrunka apie 10-15 minučių.

Taigi, kai ryžiai išskirs krakmolą ir pasidarys panašūs į skystą košę, įpilkite peno. Aš nematuoju, kiek, bet bus kokie 300 ml. Įberkite cukraus pagal skonį – dėkite šaukštą-du (be didelio kaupo). Tada viską gerai išmaišykite ir palikite toliau burbuliuoti. Ryžiai su pienu labai linkę bėgt lauk iš puodo ir viską šlykščiai apvarvinti, todėl saugokite. Dažniausiai verdu dangtį truputį patraukus į šoną. Nepamirškite dažnai pamaišyti, nes kitaip pienas pridegs ir sugadinsite visą košę. Kai košė pradės darytis norimos konsistencijos (užtrunka dar 10 minučių), paragaukite. Atrodo, kad ryžiai kietoki? Pilkite dar šiek tiek pieno ir palikite virti nukėlus dangtį kelias minutes. Jei vis dar blogai, dar pieno ir dar kelias minutes. Viskas priklauso nuo ryžių, bet dažniausiai man košė nuo pat pradžių iki galo verda daugiausiai 25 minutes. O kad būtų tikrai skanu, įdėkite sviesto ir maišykite kol ištirps. Ne veltui sako, kad sviestu košės nepagadinsi :)

Mums ši košė pasakiška. Vaikas ją valgo pagardintą kokia nors uogiene, mes – pačią vieną. Su pienu, su arbata, ryte, vakare… Skanaus :)

Kategorija: Kruopos ir daržovės, Receptai | Komentarų: 862

Žiemos sriuba

2013-01-28

Raudona. Skani. Sodri. Soti. Kam reikia – aštri. Superinė sriuba – troškinys. Panašią kadaise valgydavau su kolegomis “Submarine”, ji būdavo aštri ir dar užkepta tešla. Aštrumo aš nemėgstu, o ar užkepti sriubą tešla – jau jūsų reikalas. Jeigu norite, tai siūlau išvirtą sriubą porcijomis išpilstyti į užkepėlių formas ir uždengti atšildyta sluoksniuota mieline (arba bemiele) tešla. Na, ta, iš parduotuvės. Prieš kišdami į orkaitę aptepkite kiaušinio plakiniu. Bet čia tik rekomendacijos – pati taip nedarau. Sriubą valgom kaip pagrindinį patiekalą. Vyras kartais paklausia “tai ką – tik sriuba?”, o aš primenu, kad mėsos čia tiek, kad kiekvienoj porcijoj yra po gerą kotletą.

Dideliausiam puodui sriubos reikės (mažo gaminti tiesiog neapsimoka, bet galite viską dalinti per pusę):

500 gr jautienos faršo
Didelės skardinės konservuotų smulkintų pomidorų
2 mažų skardinių (didelėse nemačiau) raudonųjų pupelių (tinka ir margos arba maišykit su baltom per pusę)
Didelės raudonos paprikos
Didelio svogūno
Raudonosios paprikos miltelių
Šaukšto pomidorų pastos
Druskos, pipirų
Verdančio vandens arba sultinio
Pagal poreikį – aitriosios paprikos

Susmulkinkite svogūną, pakepkite jį šlakelyje aliejaus. Suberkite faršą, pakepinkite. Tada sumeskite nedideliais kubeliais pjaustytą papriką ir kepkite, kol suminkštės. Dabar siūlau keptuvės turinį perpilti į didelį puodą. Eilė skardinių turiniui – sumeskite vidun visas pupeles (be skysčio) bei pomidorus. Berkite druskos ir pipirų. Jeigu norite aštriai, dabar pats laikas aitriajai paprikai. Viską trumpai troškinkite ir užpilkite verdančiu vandeniu (arba sultiniu, bet aš dažniausiai pilu vandenį). Neklauskite, kiek jo reikia. Pilkite iš akies, pagal skonį. Galite iš vis nepilti, jei norite troškinio, o ne sriubos. Mano sriuba būna tokia apytirštė. Vėl viską gerai išmaišykite ir berkite raudonosios paprikos miltelius. Vėlgi iš akies… aš greičiausiai dedu arbatinį šaukštelį su dideliu kaupu. Tada viską maišykite, maišykite… ir stebėkite, kaip atsiranda nuostabi raudona spalva. Dabar dar įdėkite šaukštą pomidorų pastos, kad sriuba sutirštėtų, pasidarytų dar labiau pomidorinė ir dar raudonesnė. Virkite ant nedidelės temperatūros apie 15 min. Palikite truputį pastovėti, kad prisirptų arba dorokite iškart. Puikiai sueina kitą dieną. Skanaus!

P.S. Atsiprašau už šlykščią nuotrauką :( Šita sena, o nufotografuoti iš naujo vis pamirštu.

Kategorija: Receptai, Sriubos | Komentarų: 639

Ypatingi makaronai su tunu ir cinamonu

2012-12-27

Vieni mėgiamiausių mano makaronų. Padažas truputį neįprasto, bet nuostabaus skonio. Žinoma, dėl cinamono. Truputį keista buvo pirmą kartą derinti jį su tunu ir pomidorais, bet po to pagalvojau, kad iš tiesų cinamonas yra tiesiog aštraus kvapo ir skonio prieskonis, kažkodėl visada dedamas tik į kepinius ar desertus. O tikti juk gali su bet kuo :) Žodžiu, jei jau gaminsite, būtinai berkite cinamono. Kitaip gausite ne ypatingus makaronus, o tiesiog makaronus. Originalo autorius J. Oliver’is, bet čia ne originalas.

4 porcijoms reikės:

500 gr makaronų, geriausia rupiu paviršiumi
1 raudonas svogūnas (paskutinį kartą dėjau baltą, bet raudonas skaniau)
1 a.š. cinamono
800 g. konservuotų pomidorų, ypač tinka vyšniniai
500 g. koservuoto tuno aliejuje
Saujos šviežio baziliko, druskos, pipirų
Aliejaus

Įkaitinkite truputį aliejaus ir jame pakepinkite smulkiai supjaustytą svogūną. Ten pat suberkite cinamoną ir smulkintus baziliko stiebelius. Kai svogūnas suminkštės, supilkite konservuotus pomidorus ir tuną (aliejaus iš konservų nepilkite, nes bus per riebu). Įberkite druskos ir pipirų. Viską troškinkite apie 20 minučių, pabaigoje suberkite baziliko lapelius.

Tuo pačiu metu išvirkite makaronus, o tada ant jų užpilkite skanaus, tiršto padažo ir – skanaus!

P.S. Nuotraukoje sūnaus makaronų porcija. Taip, net ir 2 metukų nesulaukęs mažius kerta juos kaip didelis. Gi tikrai skanūs :)

Kategorija: Makaronai, Receptai | Komentarų: 904

Falafeliai

2012-08-31

Kadaise esu valgiusi falafelių “Baltuose Dramliuose”. Ir žinote ką? Absoliučiai neprisimenu, koks skonis :) Bet kai vienai mišrainei nusipirkau avinžirnių ir supratau, kokie beprotiškai skanūs jie yra, sugalvojau išsikepti falafelių pati. Galėčiau juos pavadinti savo šių metų atradimu. Valgom su daržovėmis ir tzatziki padažu – mmmm! Receptų daug ir jie visi skirtingi. Pateiksiu savo:

Reikės:
300 gramų sausų avinžirnių
4 šaukštų miltų
poros išspaustų česnako skiltelių
(aš naudoju savo iš anksto pasiruoštą česnakų pastą)
saujos smulkintų šviežių petražolių arba poros šaukštų džiovintų
1 šaukštas maltos kalendros
1 šaukštas maltų kuminų
, galima ir daugiau
poros šaukštų alyvuogių aliejaus
1 nedidelio svogūno
druskos, pipirų

kam reikia aštrumo, siūlau įsiberti aitriosios paprikos miltelių, aš aštriai nedariau niekad

Falafelius ruošti pradekite iš vakaro :) T.y., užmerkite avinžirnius dideliame kiekyje vandens, nes pučiasi jie smarkiai. Išbrinkusius avinžirnius gerai sumalkite. Aš trinu su blenderiu, bet jei blenderis nelabai kokybiškas, siūlyčiau net nebandyti, nes gali perkaisti – avinžirniai yra kietas reikalas, net ir išmirkę. Tai lieka mėsmalė, virtuvinis kombainas ar kokie nors kitokie būdai. Kiti trina avinžirnius jau išvirtus, bet aš jų neverdu – vis tiek iškeps.

Į avinžirnių masę suberkite miltus ir visus prieskonius, įpilkite aliejaus, sudėkite česnaką. Viską gerai sumaišykite. Man visada masė gaunasi pati ta falafelių lipdymui, kitiems, sako, limpa prie rankų… Nežinau, man nelimpa. Jei limpa, sudrėkinkite delnus. Iš masės formuokite rutuliukus, manieji būna nedideli, tokie, kad į delno įdubimą telpa. Mažesni greičiau ir geriau iškepa.

Į keptuvę pripilkite aliejaus ir gerai įkaitinkite. Dėkite falafelius ir apkepkite iš abiejų pusių, kol paruduos. Aišku, jei turite fritiūrinę, tai naudokite ją. Sveikuoliai kepa juos orkaitėje be aliejaus, bet aš nesu sveikuolė :) Bijau, kad orkaitėje iš jų išeis paskutinis garas ir bus labai sprangūs (ir taip jau sausoki gaunasi). Su padažu nesvietiškai skanūs tiek šilti, tiek šalti. Ir į darbą gerai neštis. Skanių vegetariškų kotletų!

Kategorija: Kruopos ir daržovės, Receptai | Komentarų: 100

Puikus padažas šparaginėms pupelėms

2012-08-02

Šparaginės pupelės yra labai skanus ir labai sezoniškas dalykas. Gaila. Nes vienu metu vasarą atsivalgai jų tiek, kad nebegali žiūrėti, o kitu metu nė su žiburiu nerasi. Jas galima išvirti (arba nevirti) ir pakepti svieste. Galima išvirti ir valgyti su bešamelio padažu. Galima konservuoti, bet dar niekada neragavau skanių konservuotų pupelių. Ir niekada nemačiau, kad jas valgytų tie, kurie jas konservuoja! Bet galima pupeles apvirti ir patiekti su garstyčių padažu prie žuvies ar vištienos, o kartą valgėm ir prie kotletų. Va tada atsivalgyti neįmanoma, nes po poros dienų norisi vėl :)

Padažui reikės:

3-4 šaukštelių garstyčių
1 šaukštelio grūdėtų garstyčių
6 valg. šaukštų alyvuogių aliejaus
1,5 valg. šaukšto baltojo vyno acto
2 šaukštelių kaparėlių
Pusės svogūno
Pipirų

Padažui sumaišykite visas garstyčias, aliejų ir actą. Actas būtinas, kitaip gausite ne padažą, o aliejuje plaukiojančias garstyčias. Įberkite pipirų, smulkiai supjaustykite svogūną ir pasmulkinkite kaparėlius. Viską sumaišykite. Kelias geras saujas šparaginių pupelių sumeskite į verdantį vandenį (aš nesūdau) ir pavirkite 5 minutes. Tinka ir su geltonomis, bet man skaniau su žaliomis. Gaila, kad jų retai randu. Nupilkite apvirusias pupeles ir iškart sumaišykite su padažu. Pirščiukus apsilaižyti galima :)
Beje, receptas paimtas iš J. Oliver’io, tik, kaip visada, mano pakeistas.

Kategorija: Kruopos ir daržovės, Receptai | Komentarų: 26

Quiche su lašiša ir šparagais

2012-05-22

Nėra nei vienos knygos ar žurnalo iš mano turimų, iš kurių aš nebūčiau ko nors gaminusi. Oro uoste nusipirkau vokišką Jamie Oliver’io žurnalą ir štai – ant stalo labai skanus “pyragas”. Prabangus (visgi šparagai, lašiša…), bet vertas gaminti. Aišku, receptas, kaip visada, adaptuotas – pvz., tešlos recepto nė nebuvo, tai jis iš patirties. O proporcijos pritaikytos didesniems skrandžiams :)

4 porcijoms reikės:

Tešlai:
200 gr miltų
100 gr sviesto iš šaldytuvo
1 didesnis kiaušinis
keli šaukštai pieno
druskos

Įdarui:
6 žalių šparagų (čia, jei stori. Plonų dėčiau daugiau)
100 gr šaltai rūkytos lašišos, patogiau jau supjaustytos
2 didelių kiaušinių
150 ml riebios grietinėlės
pipirų
ryšelio krapų
poros šaukštelių kaparėlių

Tešla labai paprasta – sukapokite sviestą gabaliukais ir suminkykite su miltais. Turi gautis tokie trupinukai. Tada įmuškite kiaušinį, supilkite kelis šaukštus pieno ir įberkite žiupsnelį druskos. Jei tešla per lipni, įdėkite dar miltų (arba pieno, jei per kieta). Šiek tiek paminkius ji pasidaro švelni, visai nebelimpa prie rankų. Tešla išklokite arba specialią pyrago kepimo formą (banguotais krašteliais) arba, kaip darau aš, paprastą tortinę (išimamu dugnu, žinoma, patogiau). Jei klojate paprastą formą, nepamiškite padaryti maždaug 5 cm aukščio kraštelių. Tada viską įkiškite į šaldytuvą ir įjunkite orkaitę – tegu kaista iki 200 laipsnių. Po 15 minučių išimkite tešlą ir kepkite ją vieną apie 10 minučių. Iškepę sumažinkite orkaitės temperatūrą iki 170 laipsnių.

Įdarui smulkiai sukapokite kaparėlius ir krapus, dubenėlyje sumaišykite grietinėlę su kiaušiniais ir pipirais. Tik neplakite smarkiai, putų mums nereikia. Išėmę pakeptą tešlą iš orkaitės, paskleiskite ant jos šparagus, lašišą ir krapus su kaparėliais. Aš šparagus pjoviau per pusę, nes į mano 22 cm skersmens skardą jie netilpo :) Viską užpilkite kiaušinių ir grietinėlės plakiniu ir kiškite atgal į orkaitę. Kepkite apie pusvalandį. Išėmę visgi patikrinkite, ar iškepę – peiliu bakstelėkite pyragą – vidus neturi būti skystas. Jei skystas, kiškite atgal į orkaitę dar kokioms 7 minutėms.

Labai skanus reikalas. Ir karštas, ir šaltas :)

Kategorija: Receptai, Žuvis | Komentarų: 45