Iš tiesų skaniausios yra keptos keptuvėje. Taip elementariai: bulvės, aliejus, druska, pipirai. Bet aš visada žinojau, kad man pavyks surasti idealų keptų orkaitėje bulvių receptą. Ir radau naujoje Oliverio knygoje. Skonis toks, kad suvalgiau ketvirtį apkepo, tada apsukau kelis ratus aplink ir suvalgiau dar ketvirtį. Daugiau nedrįsau, nes reikėjo palikti vyrui. Daugiau »
Kad spragėsiai (liaudiškai: popkornai) yra iš kukurūzų sėklų ir kad puode juos galima pasigaminti per kelias minutes, žinojau dar paauglystėje. Bet kažkodėl nuolat darydavau juos sveikuoliškus. T.y. – be jokio skonio. Po to pradėjom pirkti tuos paruošiamus mikrobangėje, bet jie turi du didelius minusus: Daugiau »
Ai, ėmiau ir pavadinau juos pufkiais. Žinoma, galima sakyti “skanios mielinės bandelės”, bet čia ne bandelės. Tiesiog pufkiai. Smagiausia tai, kad jų tešlą galima laikyti šaldytuve apie kelias dienas ir kasdien išsikepti bandučių iš naujo neruošiant tešlos. O dar karštos jos tiesiog tirpsta burnoje. Daugiau »
Atrodo, nieko ypatingo, bet skanu labai. Stengiausi išsiaiškinti, kame čia to recepto paslaptis, kad paprasti makaronai su gana paprastu padažu gaunasi tokie skanūs – nusprendžiau, kad turbūt gaunasi skanus padažas ir dar padeda orkaitė. Daugiau »
Toks čia ir pyragas, kai sušlamšti vienu prisėdimu. Greičiau desertas. O kas geriausia – kai nusiperki visą dėžę persikų arba nektarinų ir jau matai, kad jie vysta, bet tu jų nesuvalgysi, tai pats geriausias būdas juos sunaudot. Receptas bene iš Oliverio, bet radau velniai žino kur ir nesu tuo įsitikinusi :) Daugiau »
Mėgstat ryžius? Aš tai nelabai :) Tai va, šitas patiekalas tinka tiems, kurie nemėgsta ryžių. O tiems, kurie mėgsta, jis dažniausiai būna tiesiog pasakiškas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo ir skamba mandrai, o iš tikrųjų tai gana paprasta pagaminti. Ačiū Oliveriui, kad priminė, ką gamindavau paauglystėje ir padėjo patobulinti receptą. Daugiau »
…arba viščiukas, troškintas aluje. Kadangi jau oficialiai atostogauju, turiu laiko savo kulinariniams eksperimentams ir senų receptų atgaivinimui. Viščiukas aluje yra vienas pastarųjų. Mėsytė neapsakomai minkšta ir laaabai skaniai kvepia. Šioje vietoje drįsčiau paminėti faktą, kad nekenčiu alaus skonio ir kvapo, bet, nepaisant to, aluje troškintą vištą kertu taip, kad ausys linksta. Daugiau »
Pavyko! Pavyko! Buvo (ir dar bus) labai labai skanu. Kibinų receptą nuvogiau iš “Pavaryk!” ir man visai nesvarbu, kad jie ne iš mielinės tešlos ir ne su aviena. Tik margariną keičiau sviestu ir nedėjau “Vegetos” (brrr…). Vietoj šito “prieskonio” privariau pipirų, druskos ir šiek tiek česnako. Dar prabadžiau skylutes viršuje. Bet nežinau, ar to reikėjo. Į kai kuriuos special for my brangiausias dėjau sūrio. Tiko.
Tiesa, su užsukimu teko pavargti, o vienas kibinas nuotraukoje rodo savo papildomai aplipdytą šoną. Bet nei vienas nesuplyšo, neišsižiojo, o riebalų išbėgo labai nežymiai. Žodžiu – pasakiški. Skonis labai panašus į Trakų “Senosios kibininės” kibinus. Beje, paskaičiavom savikainą, tai gaunasi, kad vienas kibinas kainuoja apie litą. Kadangi neperku pigiausio sviesto ar grietinės, tai tikrai nedaug.
