Tinginystė
2010-02-09Koks gi dar gyvūnas gali šitaip nepriekaištingai įkūnyti visišką…
![]()
Koks gi dar gyvūnas gali šitaip nepriekaištingai įkūnyti visišką…
![]()
Šias metais Kalėdos ne tik mums, bet ir katinui :) Nes turim eglutę, kuri yra pamerkta į vandenį ir dar apkabinėta sausainiais… Tai kasdien jis nepamiršta įkyriai priminti, kad vanduo jau nugaravo (ir jis nepasiekia), o visi apatiniai sausainiai yra nulaižyti, apkramtyti ir bandomi numušti.
Gražu šįvakar po lietaus: rūkuose plaukiantis miestas ir kalnais virtę debesys.
III – nes jau trečius metus iš eilės. Ir jau trečią kartą iš eilės man ten patinka. Patinka, nes…
…ramu
…gražus ežeras
…daug žiogų
…aplink namuką 5 gandrai iš ryto varlinėja
…vis krenta žvaigždės
…ten yra medinis tiltukas
…galima pagraužti obuoliukų
O šįkart dar ir maži skanūs žuviukai kibo, ir šašlykai buvo super, ir sriuba, ir kaljanas ir “Alias piešk”, ir žarijose keptos bulvės. Be to, girdėjom vilkolakius ir kiaušus prisispaudusią pelėdą, kuri dvi dienas pagalbos šaukėsi, sukūrėm siaubo filmo su dzikais scenarijų, atradom Chuck’o Norris’o kukurūzus, ant kalniuko miegojo oranžinis kokonas, ir dar matėm žmogų-beždžionę, kurį medis keršydamas įmerkė į vandenį su visais batais. Kaip visada, trūko vienos dienos: liko ir dzikų, ir žuvies ežere, ir šiaip maisto, ir “Žalios devynerios” neišgertos, ir obuoliukų pamiršau išsikepti. Bet gal kitąmet :)
Prisipažinsiu, man šiek tiek keista, kai žmonės nuolat važiuoja atostogauti ten pat. Jei turi galimybę išvažiuoti į kitą šalį, kam kiurksoti nuolat tame pačiame Turkijos kurorte? Europoje pakankamai daug šalių ir skirtingų jų vietovių, kad užtektų ilgam. Šįkart buvome Graikijoje, Chalkidikėje. Labai džiaugiuosi, kad išsirinkome vidurinį pusiasalį ir iki soties pasimėgavome jūra ir saule ramiuose paplūdimiuose. Daugiau »
Aš vis galvodavau, kaip žmonės padaro tokias bjaurias nuotraukas? Po to sužinojau, kad tai yra HDR nuotraukos ir kaip jas pagaminti. Iš pirmo žvilgsnio gražu, o kuo ilgiau žiūriu, tuo kvailiau man tie vaizdai atrodo. Daugiau »
Kai buvau maža, vietoje “mėnulis” sakydavau “mulis”. Ir visada matydavau, kaip jis man šypsosi, turi ir akis, ir burną… O dabar pirmą kartą gyvai pamačiau tikrąjį jo veidą. Kai kam gal tai nieko nuostabaus, o štai man – įspūdinga. Vis veju vyrą nuo teleskopo: “leisk ir man pažiūrėti, parodyk, surask mėnulį, pasitrauk…” :) Dabar beliko įsigyti labiau didinantį okuliarą, o aš jau laukiu pilnaties giedrame danguje…
Pirmas bandymas (04.04, fotoaparatas: muilinė, stovas: drebančios rankos).
Tik prisiminiau vasarą. Kalną salotų lapų. Ir daug mažų sraigučių. Kad tik greičiau…