2012-08-28
Turiu vaiką. Pusantrų metų jau. Jis nuolat šypsosi, juokiasi, o laimingas būna dėl įvairiausių smulkmenų. Tik va, nuvežėm tą pusantrų metų vaiką prie šaltos ir banguotos Baltijos jūros ir pamatėm tokią išraišką veide, kokios dar nesam matę. Tikrai tikiu, kad jis tą akimirką buvo pats laimingiausias vaikas pasaulyje. Nesvarbu, kad vėsu ir baisiai vėjuota, kad kelnės šlapios iki užpakalio ir lūpos jau mėlynos. Nesvarbu, kad prie jūros per savo gyvenimą jis jau trečią kartą – pirmas kartas, kai vaikas ją suvokia, yra nepakartojamas :)
Po to dar kelis kartus maudėmės ir braidžiojome. Bet kas kartą suvokęs, kad jau einam tolyn, gręžiodavosi atgal ir graudžiai verkdavo…
Kategorija: Nuotraukos | Komentarų: 122
2012-08-06
Nors gimtadienis buvo beveik prieš pusmetį, dovaną “suvartojau” tik dabar. Viena mano svajonių – paskristi oro balionu – išsipildė. Buvo labai labai ir dar daug kartų labai gražu ir nė trupučiuko nebaisu. Kažkaip tikėjausi, kad vis tiek bus baisoka :) Turėjom puikų pilotą, puikiai pakilom ir puikiai nusileidom, o aš, kaip koks orakulas, nuspėjau gerą orą ir neteko bandyti kilti kelias dienas iš eilės.
Pakilę nuo Baltojo tilto pievos nusileidom Vilniaus rajone prie Katilių, taigi pagal visas oro balionų keleivių krikštynų tradicijas dabar esu grafienė iš Katilių :) Ir man priklauso visos žemės, virš kurių skridau. Tiesa, tik tada, kai esu ore :)
Keisčiausia buvo tai, kad skrendant pasaulis atrodo… sustojęs, nes nėra nė menkiausio vėjelio. Kai garsiai tuo nusistebėjome, pilotas šyptelėjęs paaiškino: vėjas yra – 12 km/h, bet mes juk su juo skrendame, todėl ir nesijaučia.
Norėtųsi dar kartelį, tik galbūt kitoj vietoj arba bent jau skirti į kitą pusę – pamatyti Žaliuosius ežerus, miegamuosius rajonus. Dabar gerai mačiau senamiestį, savo vaikystės-paauglystės rajoną (kuo labai džiaugiuosi!) ir mokyklą, oro uostą, o tada jau nuosavų namų rajonai… Skrendant gali pasijusti beveik žvaigždė – visi tik mojuoja, šaukia, alaus kviečia. Balioną, pasirodo, galima valdyti meistriškai, todėl nebūtų sunku nusileisti į kokį kiemą šašlyko pasičiupti :) Skridom virš rugių lauko – visą laiką palei pat jų viršūnes. Girdėjau, kad Trakuose taip skrenda virš vandens :)
Kategorija: Nuotraukos | Komentarų: 108
2010-07-08
Kaip gali du savaitgaliai po 4 dienas šitaip skirtis? Pastarasis buvo kokius tris kartus ilgesnis :)
Važiavom prie jūros, braidžiojome šiltame vandenyje ir maudėmės baisiai šaltame, ėjom pajūriu ilgai ilgai (sakiau: iki TEN? Jokiu būdu! Bet nuėjom iki TEN ir atgal) ir sutikom draugą, kuris turėtų būti Švedijoje (sakė, kad atplaukė), valgėm ledų ir žuvies, deginomės, kopose virėme sriubą ir valgėme grožėdamiesi saulėlydžiu.
Ir dar važiavom į Ventės Ragą, fotografavome gulbės užpakalį ir lipom į švyturį, valgėm šviežutėlės žuvies, sėdėjom uoste ant marių kranto ir stebėjom žuvėdras bei gandrus, o po to buvo paankstintas važiavimas namo su ekstremaliais potyriais (nesusijusiais su eismu) ties Kryžkalniu ir dar naktiniai mėsainiai, tinginiavimas ir katinas, kuris visada apsimeta, kad nepasiilgo.
Kategorija: Nuotraukos | Komentarų: 43
2010-02-09
Koks gi dar gyvūnas gali šitaip nepriekaištingai įkūnyti visišką…
…visišką…
…tinginystę
Kategorija: Nuotraukos | Komentarų: 535
2009-12-26
Šias metais Kalėdos ne tik mums, bet ir katinui :) Nes turim eglutę, kuri yra pamerkta į vandenį ir dar apkabinėta sausainiais… Tai kasdien jis nepamiršta įkyriai priminti, kad vanduo jau nugaravo (ir jis nepasiekia), o visi apatiniai sausainiai yra nulaižyti, apkramtyti ir bandomi numušti.
Kategorija: Nuotraukos | Komentarų: 250
2009-08-13
Gražu šįvakar po lietaus: rūkuose plaukiantis miestas ir kalnais virtę debesys.
Kategorija: Nuotraukos | Komentarų: 22
