2012-05-17
Kai vyras pasakė, kad važiuos savaitei dirbti į Lisaboną, supavydėjau ir pareiškiau, kad noriu kartu. O vaikas? Ir vaikas kartu, pasakiau. Ir nuvažiavom :) Buvo baisu pirmą kartą toliau iškeliauti su metukų ir trijų mėnesių pypliu, nors žinau žmonių, kurie ir su dviem mažais vaikais keliauja visur… Tiesa, daugiau pažįstu tokių, kurie su vaikais nekeliauja niekur, nes sunku. Ar sunku? Galiu pasakyti, kad ne, nors sūnus nėra iš tų ramiai sėdinčių vežime. Kaip teisingai pasakė mano draugė, tavo vaikas tau negali trukdyti. Buvo labai smagu dviese pažinti Lisaboną.
Nuotraukas truputį tingiu kelti čia, todėl duodu nuorodą, kur jos yra Facebook. Jei įdomu, prašom žiūrėti :) Daugiau »
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 0
2012-03-03
Vakar padariau sau pačiai nepaaiškinamą dalyką – tingėjau viena gamintis valgyti, taigi nusipirkau kebabą. Kaip ir reikėjo tikėtis, trečdalio neįveikiau. Bet aš ne apie tai, o apie Pepsi, kurio skardinė buvo prie kebabo. Gal kam nors pasirodys baisu, bet man Pepsi skaniau už Colą :) Turbūt todėl, kad mokykloje Užupyje per ilgąją pietų pertrauką bėgdavom iki tais laikais turbūt vienintelės Užupio maisto prekių parduotuvės ir pirkdavom pakuotę su trimis bandelėmis ir buteliuką Pepsio. Būdavo žiauriai skanu :)
O Colą pirmą kartą gėriau gal kokių 8 metų, kai kiekvieną pavasarį su viena vokiečių kečupų, actų, garstyčių ir kitų pagardų firma dalyvaudavom “Agrobalt” parodoje. Turėjau ten daug reikalų – demonstruoti visiems Vokietijos paviljono dalyviams savo vokiečių kalbos žinias, sėdėti prie staliuko stende, paviljono “užkulisiuose” valgyti vokiškas dešreles ir lakstyti po parodą bei bandyt nepasiklysti. O Colos bei kitų įdomybių parsiveždavom namo. Atsimenu, kad skonis buvo keistas – ir bjauru, ir skanu tuo pačiu.
Štai kečupą, tą tikrą, o ne lietuvišką pomidorų padažą, pirmą kartą valgiau būtent tos vokiečių firmos. Man iki šiol atrodo, kad jis buvo labai skanus. Gaila, negaliu palyginti, nes Lietuvoje nebeprekiauja. Tais laikais buvo per brangus, nes natūralus, o dabar turbūt būtų perkamas :)
Atsimenu, kaip ragavau pirmą kivį – tėtis juokavo, kad čia kaip bulvė su sėklom viduje. Tuo metu trumpai tuo tikėjau ir stebėjausi, bet kiviai tai buvo skanūs. Gaila, kad nedaug :) Ir dabar man jie labai skanūs, ypač kai supranti, kad pirmiausia juos reikia panokinti namie, o tada, nupjovus viršūnėlę, iškabinti šaukšteliu. Jokių ten lupimų, pjaustymų ir kitų terlionių.
Nežinau, kada tai buvo, bet atsimenu ir pirmuosius “Pringles” čipsus. Ojojoj, kokie pasakiški jie man atrodė. Dabar tai man vieni neskaniausių traškučių, galiu suvalgyti ne daugiau dešimties. Mėgstu tik čipsus iš tikrų pjaustytų bulvių ir be jokių ten papildomų skonių. Beveik neįmanoma rast, todėl čipsus valgau labai retai, kas, aišku, nėra blogai :)
Ledinukai man siejasi su Telšiais, ežeru ir žodžiu “krautuvė”. Vasaromis dažnai būdavau pas senelius Telšiuose, jie gyveno visai šalia ežero (na, Telšiuose daug kas gyvena šalia jo). Senelis sakydavo, kad eina į krautuvę, pasiimdavo mane kartu ir nupirkdavo ledinuką “Gaidelį” ant pagaliuko. Būdavo geltoni ir raudoni, supakuoti į celofaną ir visada aptirpę. Bet užtat kokie skanūs! Jei Kaziuko mugėje nebūtų tiek daug žmonių, čiupčiau vaiką ir traukčiau ieškot tų gaidelių. Deja, bijau, kad sutraiškys.
Na, o kad kebabais pradėjau, tai jais ir pabaigsiu – pirmąjį kebabą valgiau prieš 10 metų Vokietijoje. Tų kioskų ten jau buvo daugybė, tuo tarpu Lietuvoje dar nebuvau girdėjus apie kebabus. Ir ką – kebabas buvo pasakiškas, su šviežiais raudonaisiais svogūnais ir labai skaniu padažu. Nesulyginsi su lietuviškais. Šįkart tikrai žinau, kad kebabas buvo skanus ne todėl, kad pirmas, o todėl, kad buvo tikrai skanus. Todėl Lietuvoje jų valgau gal 2-3 kartus per metus :)
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 7
2012-03-01
Šiandien lauke pagaliau užuodžiau pavasarį. Man, pavasario vaikui, tai labai mielas jausmas. Net nuėjom su vaiku į parduotuvę ir apsiprekinom pavasariniais rūbais :)
Keista, kad kasmet žiemą pradedu užmiršti, ką tai reiškia galėti išeit į lauką trumpomis rankovėmis. Žinau, kaip tai nerealu, bet atrodo kažkaip neįmanoma…
Dar savaitėlė – kita, šoksim abu į guminius batus ir eisim balų taškyt.
O dabar kabliuoju duoniukais gaivų tzatziki padažą ir pakuoju dovaną. Labai daug pavasario vaikų pažįstu. Mieli jie man visi, su vieversiais, kaip ir aš, gimę. Dar prieš savaitę galvojau, kad jau sena sena darausi, o vakar žiūrėjau į veidrodį ir supratau, kad nė velnio. Jauna ir graži vis dar :)
Geros nuotaikos visiems!
P.S. Ak, apsižiūrėjau ir pamačiau, kad pirmas Novum įrašas padarytas prieš lygiai 5 metus. Su gimtadieniu! :)
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 2
2012-02-03
Gruodį visi labai laukė žiemos, maldavo sniego, šaltuko ir visų kitų žiemos atributų. Aš buvau iš tų, kurie labai džiaugėsi pliusine temperatūra ir neapsnigtais keliais. Ir tyliai vyliausi, kad taip bus visą žiemą. Deja… tačiau dabar aš bent jau turiu teisę piktintis, o va visi tie išsiilgę žiemos – ne :) Daugiau »
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 5
2012-01-18
Kažkur yra bėda. Atrodo, esu pavargusi ir ką jau ką – bet užmigti turėčiau akimirksniu. Per naktį atsibundu milijoną kartų (8 iš karto dygstantys dantys yra menkas juokas) ir vis sunkiau darosi užmigti. Niekas netrukdo, bet… galvoje tiek minčių, kad miegui vietos nelieka. Jos apie viską – nuo to, ką rytoj gaminti valgyti iki užsienio politikos. Siaubas. Daugiau »
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 3
2011-12-30
…duoną kepsiu tik namuose. Nuo Kalėdų turiu su kuo, taigi nebereiks gaišti laiko minkant tešlą :)
…stengsiuosi būti kantresnė. Kantrybės ribas jau ir šiais metais perkėliau gerokai toliau, bet dar yra kur dirbti su savimi.
…įgyvendinsiu visas savo rankdarbių idėjas. Sąrašas ilgas.
…keliausiu. Kad ir po Lietuvą, bet pagaliau vėl. Negaliu aš namie nuolat :)
…labiau rūpinsiuos savimi. Nes supratau, kad rūpinuos vaiku, vyru, katinu, namais, o save pamirštu. Laikas prisiminti.
Tai štai. Dar niekad per visą savo gyvenimą nesu sau nieko pažadėjusi, kad nuo kitų metų darysiu. Tai va, pirmas kartas yra šitas ir, tikiuosi, pavyks savęs nenuvilti.
…ir niekada nebeatsakysiu į klausimą “ką tau padovanoti”. Šie metai paskutiniai :) Geriausiu atveju sudarysiu sąrašą :P
Su šventėm! Ir nenuvilkite ir jūs savęs kitąmet :)
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 3
2011-10-09
Po KT sprendimo pasidarė madinga diskutuoti, kas yra šeima. Atsiprašau, bet iš kur dar atsiranda tokių tundrų, kurie teigia, kad šeima yra tik santuokoje gyvenantys vyras ir moteris su vaikais?
Santuoka man yra tiesiog tradicija. Iš esmės, niekam nereikalinga, nebent dėl šventės, dėl oficialaus įsipareigojimo rūpintis vienas kitu, kai kuriais atvejais dėl patogumo, bet čia jau biurokratija. Kitais atvejais – religiniai motyvai, sakramentas ir visa kita. Bet negi šeimą gali apibrėžti religija arba biurokratai? Absurdas. Taip pat ne Seimui spręsti, kas yra šeima. Čia kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, kas jam yra šeima – galbūt tėvai, galbūt seneliai, o gal tikroji šeima jam yra draugai arba tolimi giminės, nes su artimais jis nesijaučia nei saugus, nei mylimas.
Ir kai pamatau TV laidoj akis išpūtusį M. Adomėną, kuris aiškina, kad šeima negali būti tarp tos pačios lyties asmenų, kad tiesiog kartu gyvenantys žmonės yra tiesiog sugyventiniai, tai norėčiau jam ant galvos kibirą šalto vandens išlieti. Žinot, taip vištoms daro, kad norą perėt iš galvos išmuštų :) Tik kad vištos motiniški instinktai gerokai tauresni už daugelio seimūnų pezalus.
Dar sugalvokit įstatymuose apibrėžt, kas yra laimė arba meilė. Ir iš vis, prieš aiškinant visuomenei moralės normas, pirmiausia Seimo nariams reikėtų jas pasitikrinti patiems.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 11
2011-10-08
Pagalvojau, kad neturėtų būti smagu nuolat girdėti draudimus.
Lįst į katino dėžę? Negalima.
Išlaistyt katinui padėtą vandenį? Negalima.
Traukt už laido žemyn besikraunantį telefoną/fotiką? Negalima.
Valgyt popierines servetėles/laikraščius/žurnalus/kartonines pakuotes? Negalima.
Muštis? Negalima.
Net užpult miegančio katino negalima…
Bet jeigu vaikas suprastų, kiek daug jam yra GALIMA… Galima atsiremti į veikiančios orkaitės dureles. Galima traukt lauk iš lentynų knygas ir dėžes. Galima numest visus drabužius nuo sofos ar kėdžių. Galima griaužti tūbeles aštriais kampais. Galima ant žemės išmestą sausainį ar duoną ramiai valgyt toliau. Galima dar pusvalandį neiti miegoti. Vonioje galima taškytis kiek širdis geidžia.
Viskas, kas lengvai sutvarkoma, pataisoma ar nuo ko atsiranda tik lengvi susižalojimai (nemaloniai nukaitę delniukai, lengvai įbrėžtos dantenos, šiek tiek laisvesni viduriai), viskas galima. O visa kita – paslėpta, užkelta, užrakinta ir kitaip užmaskuota, kad širdelės neskaudėtų. Kad nebūtų per daug to “negalima”…
Dabar tai lengva – negalima imti žirklių, nes gali susižeisti. Ir viskas aišku. O kaip su paaugliu? Baisu jau dabar.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 2
