2011-05-26
Aš visada tikėjau Lietuva. Jau nuo tada, kai ėmiau domėtis politika, sakiau – viskas bus gerai. Kada nors gi išbrisim iš to liūno. Kai visi pradėjo emigruoti, sakiau – nenene, tik jau ne aš. Mama sakydavo: bet tu ir patriotė optimistė! Taip, tokia ir buvau. Kai netekę vilties prieš metus emigravo mano artimiausi žmonės (patys anksčiau kalbėję, kad “niekada niekada”), maniau, kad jie padarė klaidą. Bet dabar galvoju, kad nepadarė. Nes pačiai jau norisi dingt. Optimizmas ir patriotizmas vis blėsta, blėsta…
Va tokie dalykai Lietuvoje po truputuką veda mane iš proto.
Šitoje klampynėje turėjo būti žadėtas pažadėtas, miesto plane patvirtintas vaikų darželis… Na taip, automobilių pas mus irgi nėra kur kišti, bet kai per pietus pamatai lauke mažiausiai 100 mamų su 1-2 mažamečiais vaikais, tai klausimas kyla – o kur juos kišti, kai reikės į darbus grįžt? Nenudrėbsi gi ant šaligatvio ar perėjos, nepaliksi stotelėje.
O dabar kokį pusmetį aikštelės savininkai skambinės piktiems dėdulėms, kur ratus blokuoja. Kad tik kas nemokamai automobilio nepasistatytų kur nereikia.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 38
2011-04-15
Nemėgstu pagyrūnų: “o mes padarėm tą ir aną, nusipirkom štai šitą…”
Dievinu juodą kartų šokoladą. Kuo kartesnis, tuo skaniau
Perku “Kinder” kiaušinius dėl žaisliukų
Mėgiamiausias derinys – šokoladas su mėta (“After eight” dėžutę galiu suvalgyti per 10 min)
Norėjau vaiko ne todėl, kad mėgstu vaikus. Man patinka žiūrėti, kaip auga asmenybė
Netikiu dievą, visiškai. Pakrikštyta buvau bobutės beveik per prievartą ir to nekenčiu
Baisiausios gėlės – rožės ilgais kotais
Esu per daug rūpestinga (tik rūpinuosi kitais, o ne savimi)
Todėl esu control freak’as
Nemoku priimti kitų pagalbos
Mėgstu vadovauti
Beveik niekada nesigraužiu dėl to, ką padariau
Ir niekada negalvoju apie tai, kas buvo praeityje
Nemoku gyventi “šia diena”
Visada stengiuosi numatyti kelis žingsnius į priekį
Nieko nesugebu taip gerai, kad būčiau tuo patenkinta
Man negėda prisipažinti, kad esu vartotoja
Neturiu ambicijų nuolat savo elgesiu/apranga/kalbomis išsiskirti iš kitų. Man užtenka, kad mąstau kitaip
Manau, kad esu protinga
Noriu kuo daugiau žinoti. Jei tenka susidurti su kažkuo, ko iki galo nesuprantu, stengiuosi viską apie tai išsiaiškinti
Niekinu save už tai, kad nesugebu išmokti groti gitara
Netikiu horoskopais ir kita ezoterika, užtat tikiu nuojauta
Nemėgstu visų kaimynų ir svajoju vėl gyventi nuosavame name
Nemėgstu žmonių, kurie nuolat kalba apie pinigus (kad turi, kad neturi, kad jiems jų nereikia arba kad reikia…)
Myliu visus augalėlius ir gyvūnėlius
Dievinu ankstyvą pavasarį, kai upeliais bėgdamas tirpsta sniegas, žydi žibutės, sprogsta pumpurai ir vėl pasigirsta paukščiai
Mėgstu svajoti, fantazuoti ir įsivaizduoti
Negaliu užmigti prie tiksinčio laikrodžio
Bijau aukščio tam tikrose situacijose (pvz., stovėti ant kopėčių ir už nieko nesilaikyti)
Neturiu jokių priklausomybių (alkoholis, internetas…), išskyrus skaitymą
Internete viešinuosi tiek, kiek galėčiau apie save papasakoti nepažįstamam žmogui
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 833
2011-03-11
Aš vis galvoju – kodėl žmonių vaikai gimsta tokie bejėgiai? Va, pvz., veršiukas. Gimsta, kojos nelaiko, bet po poros valandų stojasi ir bando eiti, o po kurio laiko jau ir strakalioja. Bent pats prie karvės gali prieiti. O ką vaikas? Jau nekalbu apie tai, kad vaikščioti pramoksta tik po metų, o suregzti sakinius ir pasakyti, ko nori – dar vėliau.
Jis net nesupranta, kad turi rankytes, kaukuolė nesuaugus, ilgai tęsiasi bėdos su virškinimu, sunku kvėpuoti dėl siaurų nosies kanalų… Dievuliau, jis net galvos nenulaiko! Vaikai man primena mažus paukščiukus lizde. Kol nemoka skraidyti, yra pasmerkti būti visiškai priklausomi nuo tėvų. Taip ir kūdikiai. Čia ne veršiukas, pats pieno nesusiras, jei ant rankų nepaimsi.
Galvoju, gal ir gerai tie drambliai sutverti, kad nėštumas 22 mėnesius tęsiasi. Ir šiaip keista, kaip žmonės sugebėjo išlikti.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 38
2011-01-04
Nemiegu tada, kai reikia. Paryčiais stebiu, kaip žmonės bando išsistumt automobilius iš apsnigtų ledynų. Glostau miegantį kailį ir valgau šokoladą.
Sapnuoju, kad skraidau. Tik vaizdai keisti – lyg kompiuterinė grafika. Ir sapnuojant galiu juos susikurti. Pvz., noriu skrist per lietaus debesis kiaurai. Arba virš ežerų. Ir skrendu. Pati, be sparnų, be nieko.
Siūnu. Tai yra, persiūnu. Mano siuvimo patirtis nėra didelė, todėl po trupučiuką pradedu. Labai džiaugiuos kalėdine dovana ir keikiu save, kam vasarą išmečiau tą geltoną sijoną.
Prie labai nekenčiamų dalykų sąrašo mintyse pridedu Maximą. Dėl žuvies, kuri turėjo iškeliaut į šiukšliadėžę. Fu fu fu.
Į mėgiamų dalykų sąrašą įtraukiu skaniuosius mėsainius Oze. Niam niam. Po jų makdonaldiniai buvo tokie bjaurūs… Ir dar Prismą. Už tai, kad turi įdomių dalykų, pvz., filo tešlos.
Gaminu. Kaip visada. Principo reikalu tapo susirast nesūdytų ir nekepintų pistacijų. Kai paklausiu, ar tokių neturi, į mane žiūri taip, lyg jos tokios jau ant medžių augtų.
Skaitau. Nedaug, nes perskaičiau visas legalias popierines ir nelegalias skaitmenines knygas, kurias turėjau. Dar turiu dovanų čekį į knygyną. Jau tris kartus buvau ir neradau, ko norėčiau.
Laukiu pavasario. Dėl to, kad ištirps sniegai, atšils ir šiaip – gerai, kai turi ko laukti. O kodėl žmonės vis sako, kad kovo pradžioj “pavasaris, jau nebebus taip šalta…”? Nugi nė velnio. Dar niekad per mano gimtadienį atšilę nebuvo.
Esu ir pavargusi, ir pailsėjusi vienu metu. Keista būsena.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 34
2010-12-09
Pagal punktualumą galiu suskirstyti žmones į tris tipus:
1. Tie, kurie geriau atvyks anksčiau, bet nevėluos (that’s me)
2. Tie, kuriems vėluoti įprasta, bet nelabai malonu, todėl vėluodami jie dažniausiai praneša
3. Tie, kurie nesupranta žodžio “laiku” ir niekada nesiteikia pranešti, kad vėluos
Tai va tų trečiųjų aš nelabai mėgstu… Ypač, kai mane su jais sieja ne draugiški, o kokie nors darbiniai ir ar šiaip laikini santykiai. Pvz., kurjeris, kuriam pasakyta, kad būsiu namie tuo ir tuo laiku, neturėtų vėluoti (ir to nepranešti). Ypač dvi dienas iš eilės.
Tiesa, nors buvau pikta ant kurjerio, nepasakiau jam nieko. Jis dvokė taip, kad teko kvėpuoti pro burną.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 52
2010-10-20
Prisikaupė minčių:
- “Geriausi” sprendimai Vilniaus keliuose yra raudonieji koridoriai ir perbėgos (pvz. Goštauto g. į Baltąjį tiltą).
- Didžiausias bet kokio automobilio privalumas yra ne jo taupumas, pravažumas, formos, galia, erdvumas, markė ar pan., o tai, kad jis negenda.
- Kai ekranėlyje matai momentines kuro sąnaudas, greitai praeina noras vairuojant draskytis (daryti viską, kam reikalingas pergazavimas).
-
Pykstu ne ant tų, kurie aplenkę kamštį naglai rikiuojasi, o ant tų, kurie juos įleidžia.
-
Jei žmogus važiuoja kaip girtas arba ką tik gavęs teises, dažniausiai jis kalba mobiliuoju be laisvų rankų įrangos arba rašo SMS’ą.
- Kuo dažniau važiuoji į servisus, tuo dažniau ir įvairiau genda automobilis.
- Iš visų į automobilį sukištų pinigų labiausiai gaila tų, kuriuos sumoki policijai (teisėtai arba ne)
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 11
2010-10-05
Aš visiems tiems, kurie velniai žino kodėl nekenčia kačių, galiu patvirtinti, kad jos:
neišverčia vazonų su gėlėmis
nesikaso nagų į baldus ir sienas
nelaipioja užuolaidomis
nedaro savo reikaliukų ant grindų
nesidrąsko ir nesikandžioja
tikrai supranta savo vardą
ateina, kai jas pašauki
nebent pasiėmėte katę iš lauko, per mažą kačiuką, katę nuolat erzinate ir tampote arba neauklėjate įsivaizduodami, kad gyvūnas yra protingesnis už jus ir viską supranta pats.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 700
2010-09-07
Šiandien ryte sugalvojau, kas mane mano darbe labiausiai užknisa. Net ne užknisa, o tiesiog nuo to pykina. Prieš daugiau nei trejus metus išėjau iš tokio paties pobūdžio darbo dėl tos pačios priežasties. Dabar gi jau vėl pusmetį dirbu tą patį. Ir vėl pradedu jausti blogumą skrandyje, kai reikia skaityti ir rašyti ta tema.
Tai Seimas.
Aš galiu pasakyti, ką jie visi ten veikia. Ogi kapojasi, kuria intrigas, šmeižia, skundžia, skundžiasi, verkšlena, piktinasi, maivosi, vaiposi, rėkauja, miega, tauškia, pučiasi, giriasi, sukčiauja, dergiasi, baksnoja pirštais ir dar retkarčiais išvažiuoja “pabendrauti su rinkėjais”, po ko labai susirūpinusiu veidu (net rašytuose pranešimuose šmėsčioja prieš akis tie suraukti antakiai) dedasi sprendžiantys jų problemas.
O juk turėtų galvoti, analizuoti, kurti (ne pasakas) ir spręsti. Žinau, kad nieko naujo nepasakiau, bet nu… prieš penkerius, trejus metus buvo tas pats ir dabar visiškai tas pats, tik pavardės kitos. Ir per amžių amžius bus tas pats.
Sąmoningų žmonių ten nėra. Ir nebus, nes sąmoningi žmonės į partijas nestoja, o jei stoja, į Seimą neina. O jei ir nueina, tai iš sąmoningų žmonių pavirsta tiesiog eiliniais seimūnais.
Aš kartais irgi norėčiau ten pabūti, bet, sako, negerk iš balos – ožiu(ku) pavirsi. Tai ir negersiu niekada.
Veukt.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 27
