Šaukštu sviesto košės nepagadinsi

2010-08-23

Ryte dėdama šaukštą sviesto į košę ir užsigerdama ją pienu galvoju: nu visgi man gaila veganų. Jie sviestą pyraguose keičia aliejumi ir nežino, kokie skanūs jie gali būti. Jie net morengų negali valgyti! O kas gali būti geriau už šviežią ant grotelių keptą žuvį?

Pastaruoju metu esu praradusi norą valgyti mėsą, bet ginkdie niekada nebūsiu vegetarė, tuo labiau veganė. Atvės orai, užsimanysiu vėl plonai pjaustytų lašinukų su kvepiančiu pomidoru ir rugine duona (jau dabar užsimaniau). O jei staiga nebegalėčiau sukramsnoti traškios kiniškos vištienos ar burnoje tirpstančio jautienos troškinio, tai išprotėčiau. Ir grikių košę reikėtų ne su pieniuku, o su vandeniu virti… ir tuno negalėčiau į ryžius įmaišyti… ir dar tie mažyčiai sumuštinukai su lašiša… ir vištienos sultinys…

Ir nesu aš kokia tai kietaširdė, kuriai negaila mažų karviukų didelėmis drėgnomis akimis. Gaila. Betgi tikrai neketinu dėl to dabar įtikėti, kad žmogus iš prigimties yra žolėdis. Tikrai neturit iltinių dantų? Aš turiu.

Dažnai vegetarai (ir ypač veganai) sako, kad jiems gaila visų likusių žmonių. Mat jie sveikesni, linksmesni (pažįstu kelis veganus – deja, nei linksmi, nei sveiki jie man neatrodo) ir taip toliau. O aš sakau, kad man gaila jų. Nes praranda vieną malonumą – skaniau valgyti.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 23

Pasiūlymas

2010-07-22

Gal kas nors, šiek tiek suvokiantis bendrą situaciją Lietuvoje (ta prasme, paskaitantis naujienas ar pažiūrintis žinias) norėtų ir galėtų pavaduoti mane veidas.lt portale rugpjūčio 2-15 dienomis? (savaitgaliais dirbti nereikia). Žinoma, ne už dyką :)

Darbas – atrinkti, paredaguoti ir sudėti naujienas į svetainę (darbas su WordPress, viską parodysiu), prižiūrėti portalo “Facebook” puslapį, sudėti savaitraščio “Veidas” medžiagas ir pirmadieniais – anonsus. Vasarą įvykių nedaug, tai streso nebus.

Būtų labai gerai, jei žmogus galėtų dirbti leidyklos patalpose (Vilniuje prie Baltojo tilto), bet iš bėdos įmanoma dirbti ir namie. Tam tik privalomas internetas, nekintantis IP (“Teo” tinka) ir reikėtų pabūti pirmadieniais iki pietų leidykloje.

Kadangi nuo rudens planuojama portalą plėsti ir keisti, gali būti, kad vėliau darbo atsiras ir daugiau. Jei įdomu, rašykite kuo greičiau info@novum.lt

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 8

Aikštelė

2010-07-16

Kai atvažiuoju į darbą ir bandau pasistatyti automobilį nedidukėje aikštelėje, dažniausiai pamatau tokį vaizdą:

  • Likusios 2-3 vietos automobiliams, kurie yra trečdaliu siauresni už standartinius (kur tokį įsigyti?)
  • Automobilis su neįgaliųjų ženkliuku nudrėbtas viduryje aikštelės arba bent jau kokio vieno metro atstumu nuo krašto (jei esi neįgalus, tai nereiškia, kad gali nesuvokti aplinkos)
  • Jei dauguma vairuotojų vienu ratu užvažiuoja ant šaligatvio (ne ant to, kuriuo vaikšto žmonės), kad aikštelės viduryje liktų pakankamai vietos pravažiuoti, tai pats ilgiausias universalas to tikrai nedaro
  • Kai visi parkuojasi įstrižai, kas nors vienas būtinai yra prisiparkavęs statmenai (nepalieka vietos pravažiuoti) arba išilgai (užima 3 vietas)

Taigi, vidurvasarį ryte, kai dalis žmonių atostogauja, o dalis dar neatvažiavę į darbą, aikštelėje jau nebėra kur statyti automobilį. Nors vietos atžvilgiu joje dar tilptų kokie 6 automobiliai.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 13

Vis negerai ir negerai

2010-07-02

Labiausiai man patinka mūsų Vyriausybės argumentai, kodėl BŪTINA mažinti visokias pašalpas ir išmokas. Ogi todėl, kad turtingos Europos šalys jau akmens amžiuje taip yra padariusios. Pvz., motinystės/tėvystės atostogų tėvai išleidžiami tik pusmečiui ir tik už tokį laiko tarpą valstybė moka pinigus iš biudžeto. O lietuviai – pižonai! Atostogauja sau 2 metus ir dar burba, kad pinigų mažai. Daugiau »

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 21

Planai

2010-05-31

Esu trupučiuką peršalusi po vakarykščių miškų, bet užtat turiu pasakiškos rūgštynių sriubos, dar liko dūmų plaukuose, saulės skruostuose ir skruzdėliukų šiurenamų lapų garsas ausyse. Reikia dar…

…pagauti bent vieną žuvį (oho, kokie blizgantys pilvai saulėje vartosi), nufotografuoti skruzdžių išmintą taką, upę, ir mirusį medį nubalintu kamienu, ir draugą vabalą, prisiskinti aviečių lapų, o vėliau prisivalgyti žemuogių. Ir dar visko visko nuveikti.

Važiuojam?

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 3

Apie mintis ir balandžius

2010-05-28

Kai apie ką nors labai labai daug galvoji, juk būtinai tas ir nutinka, ne?

Prisiminiau apsilankymą Venecijoje prieš kelerius metus. Viena mergina iš grupės baisiausiai bijojo, kad ją San Marko aikštėje apšiks balandis. Bijojo ji vienintelė. Čia aišku, gal tik sutapimas, bet ją iš tikrųjų apšiko. Ant galvos. Kepurės ji neturėjo. Daugiau balandžiai nepšiko nieko, nors ir jų, ir taikinių buvo daug.

Sakau, gal jei ko nors labai labai norėsiu ir labai apie tai galvosiu, išsipildys? Aišku, tai nėra taip paprasta kaip balandžiui nusišikt, bet vis tiek…

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 7

Atostogų svajonės

2010-05-21

Radau į savo mylimiausius žalius batukus įpintos žolės. Nuo pernykštės vasaros, iš “Obuolių salos”. Tegu būna kol iškris pati.

Ir taip užsimaniau atostogų. Ilgų tokių, labai ramių ir saulėtų, su trupučiu sūraus kvapo ir daug skanaus vasariško maisto.

Iš pradžių svajojau apie Maroką – ryškios spalvos, daug kvapų, mėtų arbata, kuskusas su aviena… po to – apie Norvegiją – vėjas, bangos, spalvoti namukai, sodri žaluma ir uolos, daug žuvies… dabar – apie Provanso regioną – jaukūs miesteliai siauromis gatvėmis, kalnai, jūra, levandos ir kruasanai su karštu šokoladu…

Mažiau skaityčiau, mažiau svajočiau. Reikia tik pasiryžti vieną svajonę paversti tikslu.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 5

Vienuma

2010-05-06

Uždarau duris. Tylu. Įsijungiu kondicionierių ir 18 laipsnių šilumos paverčiu 24. Aš lepi gėlelė, tik šiltnamyje galiu augti.

Kas nors praeidamas pro šalį užsuka paklausti, kodėl aš čia taip poniškai sėdžiu. Nu taip, poniškai – viena. Nes man nebūtina darbo metu su kuo nors nuolat pliurpti (nebent pliurpikas būtų toks pat ramus kaip aš ir artimas sielai), man nepatinka klausytis, kaip kiti barasi ir nervintis dėl kieno nors asmeninių savybių. Taigi, kad nesinervinčiau, izoliavausi.

Taip ir atsakau praeinantiems – ramybės ieškau. Dėl manęs tas kabinetukas galėtų būti 4 kvadratinių metrų, man jo užtektų per akis. Svarbu, kad aplink tyla.

“Neliūdna?”, – klausia viena itin plepi moteriškė. Nugi tikrai ne. Kartu su ja sėdinčiam vienam žmogeliui, pas kurį dažnai užeinu, tikrai nepavydžiu. Kiek užsuku, tiek ką nors pasakoja. Arba piktinasi. Arba kvykauja. Išprotėčiau. Todėl tikrai neliūdna.

Vienuma darbe yra gerai.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 7