2009-04-27
Jodama jaučiuosi laisva. Vėjas plaukuose, medžių šešėliai rankose, kvapai, garsai – viskas tuomet būna tobula. Mama sako, kad galėčiau žirgyne apsigyventi. Tikrai galėčiau. Turbūt ir dirbti galėčiau, negailėdama savęs nė truputėlio. Nesvarbu, kad šiais metais, o ir per visą gyvenimą, ant arklio esu praleidusi tik apie dvi su puse valandos, bet noriu dar ir dar ir dar. Ne tik joti – ir šukuoti juos, ir karčius kedenti, ir nosį glostyti, ir juokingas lūpas čiupinėti, ir kalbinti tvirtas pūkuotas ausis stebėdama. Dabar tik galvojam, kaip čia prijaučiančią ir poros šimtų litų tam negailinčią kompaniją susiorganizuoti ir 6 valandoms į miškus išjoti. Nes po valandos galvoji – jau viskas? Tikrai? Noriu dar!
Praeitą kartą be nuotraukų, o dabar ir vėl neturiu normalių, nes jojant ne fotografavimas galvoje. O ir pagrindas nelabai vienoje vietoje nustygsta :)
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 12
2009-04-23
Vakar darbo mąstymo kambarėlyje (turim mes tokį :) ) pagalvojau: kiek daug gražių ir visai įgyvendinamų idėjų sužlugdo utopijos. Žmonės, kuriantys utopines idėjas, norintys iškart drastiškų pokyčių ir svaigstantys apie sunkiai įmanomus dalykus atima iš kitų norą siekti menkesnių tikslų. Daugiau »
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 19
2009-04-20
Automobilis – vieta, kurios negali pavadinti nei vieša, nei privačia. Ta nedidelė erdvė priklauso tik mums. Galime ten daryti viską (na, beveik viską), ką norime. Tačiau mus visi mato. Todėl nesielgiame kaip namie. Kadangi erdvė suteikia ir privatumo jausmą, dažnai pamirštame, kad galime būti stebimi. O stebėtojų yra daug, pavyzdžiui, aš :) Daugiau »
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 4
2009-04-16
Kartais užpuola tokia tinginystė, kad kiekvienas kryptelėjimas internete į šoną virsta ilgiausia seka ne su darbu susijusių reikalų. Geriausia, žinoma, kai netgi atsidariusi su darbu susijusį tinklalapį, sugebu pusvalandžiui pamiršti, ką aš čia darau.
Aprašinėju svetaines. Eilė atėjo “The Kitchn” tinklalapiui. Spaudžiu linką. Matau svetainę. O, skaniai atrodo šitos jogurtinės bandelės, reikia išsikepti. Tam reikia graikiško jogurto. Kas tas graikiškas jogurtas? Einu ieškot. Sužinau, kad tai riebus, gali būti net tepamas jogurtas, kurį valgo rytais. Žodžiu, tikras paprastas naminis jogurtas. Kur jo gauti? Lietuvoje bet kur nerasi. O, pasirodo, galima pasigaminti… gerai, užsirašom: 2 litrai riebaus kuo natūralesnio pieno ir natūralaus jogurto. Tai ir bandelių išsikepsiu, ir jogurto tikro turėsiu. Reikės užsukti į parduotuvę pieno ir jogurto.
Žinoma, užpuolus tinginystei neužtenka vien nukrypti nuo darbo. Reikia tuos nukrypimus dar ir aprašyti. Taip ir slenka diena. O ką, niekur aš čia nenuskubėsiu su darbais.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 9
2009-04-06
Mėgstu, kad piniginėje būtų tvarka. Surūšiuoju centus: balti į vieną skyrelį, geltoni ir litai – į kitą. Aišku, jie po pirmo pirkimo susimaišo, bet surūšiavusi jaučiuosi geriau. Dabar bandau sugrupuoti nuolaidų ir kitas korteles, nes jos sudėtos taip, kad niekada nerandu tos, kurios reikia. Daugiau »
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 7
2009-03-18
Kažkaip nė motais man tos mados. Nepirksiu aš svarovskių, siaurėjančių džinsų ar kerzų vien dėl to, kad jie madingi. Jei nemėgstu kažko, manęs neįkalbėsi įsigyti ir neįrodysi, kad tai gražu. Jei įkalbinėsi, tik imsiu nervintis ir dar labiau nemėgti tų daiktų. Tegu būna sau kiti madingi, o aš pasidžiaugsiu, kad parduotuvėse pasirinkimas dabar nemažas ir kiekvienas užsimanęs apsipirkti neprivalo staiga tapti madingas. Daugiau »
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 25
2009-03-16
Užklimpau savo kvartalo purvyne, kurį sausuoju ir šaltuoju metų laiku sąžiningi piliečiai (tie, kurie nestato mašinų ant šaligatvių, po ženklais bei kitose negalimose vietose) naudoja kaip stovėjimo aikštelę. Bandžiau išvažiuot ant šaligatvio – mašina į priekį nejuda. Atbula – juda. Gerai, važiuoju. Važiuoju važiuoju, sukuosi po truputį ir… Viskas. Nu bet taip užklimpau, kad nei pirmyn nei atgal. Daugiau »
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 31
2009-03-10
Sako, pinigai ant medžių neauga. Auga, ir dar kaip! Bet tik pas mus darbe. Ir tik ant tokių, kurie atsiranda per Užgavėnes. Ir tik tuomet, jei gerai prižiūri. Iš pradžių augo balti centai, po to geltoni, o šiandien sugalvojus naują medžio tręšimo būdą, ant jo užaugo net 4 litai! Stebuklingas medis, ne kitaip. Daugiau »
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 8
