Esate kada nors uostę savo kompiuterį? O mes, vakar apimti bendros euforijos dėl nepadarytų darbų žurnalo pabaigimo dieną, uostėm. Tiesą sakant, pradėjau aš. Nes laukdama maketų peržiūros pas aukščiausiąją valdžią užuodžiau ant stalo stovintį “obuolį”. Daugiau »
Pradėsiu nuo paburbėjimo, kad savo figūra tai nesu visiškai patenkinta :). Turbūt kaip ir daugumai moterų, tie minus 3 kg būtų itin į naudą, bet kad neišnyksta jie. Aš, aišku, per daug ir nesistengiu – valgau ką noriu ir kiek noriu. Tik išmokai nepersivalgyti. Plonėju ir storėju priklausomai nuo streso kiekio. Rašau viršelio temą – minus 2 kg, tinginiauju – plius 2 kg. Daugiau »
…1950-1960 metais (galbūt JAV). Dėvėčiau pūstą sijoną, šokčiau rock ‘n’ roll’ą su vaikinu, susišukavusiu kaip Elvis, klausyčiau visų popsinių dainų ir bėgčiau naktį maudytis į vandenyną. Kažkodėl labai norėčiau bent akimirką pajusti tikrą to laikmečio dvasią, sudalyvauti bent vienoje party. Kad viskas būtų kaip sename filme.
Jei reikėtų rinktis, kokiais metais gimti, turbūt griebčiau kokius 1938. Na, būčiau dabar jau 70 metų senutė ir pasakočiau savo anūkams apie audringą jaunystę. Neturėčiau interneto, bet turėčiau šiek tiek pagarbesnę vienas kitam visuomenę, nežinočiau, kas yra mobilus telefonas, bet būčiau naivi ir niekas to nesmerktų. O būdama beveik dabartinio savo amžiaus apsivilkčiau mini sijoną ir visi sakytų “Oho!”. Nes tai būtų naujausias mados klyksmas.
Žinau, karas ten, jokių lygių galimybių, jokių naujųjų technologijų, baisūs kuodai ant galvos, bet vis tiek… nors trumpam. Labai norėčiau :)
Savaitgalį praleidau knaisiodamasi po savo praeitį. Na, tvarkėm su mama senus daiktus, išmetėm krūvas visokio šlamšto, kurį palikau išsikraustydama. Bet kai kurių daiktų išmesti nekilo ranka – kelių paauglystėje pripaišytų sąsiuvinių, iš karoliukų susivertų apyrankių, sąsiuvinių su eilėraščiais ir netgi pačios sukurtomis pasakomis. Daugiau »
Šią savaitę esu visiškai nusivariusi. Ruošiu žurnalui viršelio temą – tokį siaubingai didelį ir sunku testą. Kasdien iškyla milijonas problemų, nesklandumų, klausimų… Parašiau jau n el. laiškų, peržiūrėjau n kart 2 svetainių puslapių, o rezultato visai nesimato. Ištempiu vos ne vos iki darbo pabaigos ir jau išeidama pro duris atjungiu smegenis. O šiandien kažkaip kitaip. Daugiau »
Buvau savaitgalį vestuvėse. Ir labai labai pavydėjau vienai moteriškei. Ne, ne nuotakai. Tokiai nėščiai jos pusseserei. Ir ne, ne pilvo pavydėjau, ne vaikų, ne jausmo, kad tuoj būsiu mama. O to, kad jai visą vakarą niekas supratingai nesiūlė išgerti… Daugiau »
Taip vyras vadina mane. Kodėl? Žinoma, galit ir patys paklausti. Bet kad jau pradėjau, tai papasakosiu. Šaudyti aš nemoku, bet viską griauti kažkodėl pavyksta. Ypač namie. Nenuverčiu vazų, nesumindau katino, taigi bent jau galiu manyti, kad nesu tarsi dramblys porceliano parduotuvėje. Daugiau »
Šiandien prie namų pavakary iš dviejų praeinančių vyriškių išgirdau porą frazių, kurios mane privertė susimąstyti apie dujinį pistoletą, ašarinių dujų balionėlį ar elektrošoką. Dėl viso pikto. Kad jų žodžiai netaptų veiksmais.
Per visą gyvenimą esu ir naktimis viena vaikščiojusi, ir su įvairaus plauko tipais prasilenkusi, ir visokių žodžių girdėjusi. Bet tokios agresijos – dar niekada. Užsuksiu į ginklų parduotuvę. Gal susigrąžinsiu saugumo jausmą.
