Jean M. Auel “Pirmykštė moteris. Išpieštų urvų kraštas”

2016-01-22

Valioooo! Saga baigta. Nes vis kiek skaitau visokių knygų serijų, paskutinės knygos atsibosta ir labai ilgai laukia savo eilės. O šitas knygas dabar galima gražiai surikiuoti (turiu visas tas plytas popierines) ir džiaugtis, kad perskaičiau. Čia man visada juokas ima, kai ateina žmonės į svečius pirmą kartą, pamato mano tikrai nedidukę knygų lentyną ir klausia “čia tu visas jas perskaitei?!”. Aš šypsausi ir patvirtinu, o mintyse galvoju, kaip atrodytų lentyna su visomis mano perskaitytomis knygomis. Kaip biblioteka? O dar elektroninės… Na, bet nevisi mėgsta skaityti. Aš, pvz., filmų mažai žiūriu. Norėčiau daugiau, bet trūksta laiko. Knygoms netrūksta, jei tik neužpuola neskaitadieniai arba kalėdos visokios :)

Taigi, knygų serija baigta, nors paskutinė dalis yra tiesiog visų prieš tai buvusių kratinys. Priminimai, prisiminimai, o nauji įvykiai lyg kažkokie senųjų atspindžiai ar pasikartojimai. Aila tapo zelandone, visi sužinojo, kad vaikai prasideda ne iš susimaišiusių dvasių ir tiek tų naujienų :) Šiaip jau esu dėkinga šiai sagai už tai, kad mane sudomino pirmykščiais žmonėmis. Anksčiau man nebuvo nieko nuobodžiau už piešinius urvuose, neandertaliečius, žmones ir visus kitus to meto reikalus (na, nebent dinozaurai). O dabar vieną naktį pagavau save skaitančią nežmoniško ilgumo mokslinį straipsnį apie neandertaliečius. Ir man buvo taip įdomu! Tuo labiau, kai skaitydama mokslininkų nuomonę matau, kuo rašydama rėmėsi autorė. Apžiūrėjau google išpieštus urvus. Pažiūrėjau žemėlapiuose, kur keliavo Aila (ir lyginau juos su dabartiniais žemėlapiais).

Taigi ate ate Ailai su jos gyvūnais, malonu buvo susipažinti, bet turbūt nepasiilgsiu. Šešios plytos buvo daugiau nei užtektinai :)

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Salomėja

2016-01-22 23:34

Manęs dar laukia ši ;). Bet blyn, su lentyna ir svečiais, tai pas mus taip pat būna nuolat.