Pastaruoju metu esu praradusi norą valgyti mėsą, bet ginkdie niekada nebūsiu vegetarė, tuo labiau veganė. Atvės orai, užsimanysiu vėl plonai pjaustytų lašinukų su kvepiančiu pomidoru ir rugine duona (jau dabar užsimaniau). O jei staiga nebegalėčiau sukramsnoti traškios kiniškos vištienos ar burnoje tirpstančio jautienos troškinio, tai išprotėčiau. Ir grikių košę reikėtų ne su pieniuku, o su vandeniu virti… ir tuno negalėčiau į ryžius įmaišyti… ir dar tie mažyčiai sumuštinukai su lašiša… ir vištienos sultinys…

Ir nesu aš kokia tai kietaširdė, kuriai negaila mažų karviukų didelėmis drėgnomis akimis. Gaila. Betgi tikrai neketinu dėl to dabar įtikėti, kad žmogus iš prigimties yra žolėdis. Tikrai neturit iltinių dantų? Aš turiu.

Dažnai vegetarai (ir ypač veganai) sako, kad jiems gaila visų likusių žmonių. Mat jie sveikesni, linksmesni (pažįstu kelis veganus – deja, nei linksmi, nei sveiki jie man neatrodo) ir taip toliau. O aš sakau, kad man gaila jų. Nes praranda vieną malonumą – skaniau valgyti.

O juk galėtų pomidorams skirti trečdalį šiltnamio. Juk šalia jų galima auginti paprikų, baklažanų. Vietoj nusibodusių cukinijų galima mėginti užauginti arbūzų ar melionų. Šią vasarą būtų gerai augę.

Kadangi šalia pomidorų ir cukinijų šiemet gavau patisonų, o konservuotų daržovių aš tikrai nemėgstu, tai suvalgau juos iškart. Geriausia – kimštus.

Dviems porcijoms reikia:

2 nelabai didelių patisonų
300 gramų faršo (naudoju kalakutieną, o dėti galima bet kokį)
1 morkytės
tarkuoto sūrio
druskos, pipirų

Pirmiausia nupjaukite patisono kotelį. Tada peiliu išpjaukite jo vidurį (palikite po 1,5-2 cm nuo krašto) ir šaukšteliu išskobkite minkštimą su sėklomis. Tuo pačiu šaukšteliu išgrandykite ir paties patisono, tačiau palikite “mėsos” ir ant jo sienelių. Visą gerą patisoną (t.y. ne sėklas) susmulkinkite ir sumaišykite su faršu. Įtarkuokite morką, įberkite druskos ir pipirų. Pipirų siūlau negailėti. Galite dėti ir kitų mėgiamų prieskonių, taip pat svogūno ar česnako skiltelę. Įberkite saują tarkuoto sūrio. Viską gerai išmaišykite.

Prikimškite patisonus įdaru su kaupu, jį aplipdykite tarkuotu sūriu. Dėkite į skardą ir kepkite 180 laipsnių orkaitėje kol gražiai paruduos viršus. Jei jis paruduoja per greitai (jums atrodo, kad faršas nebus iškepęs), sumažinkite temperatūrą ir pakepkite dar. Neperkeps (nebent išbėgo visos sultys) :) Skanaus!

Darbas – atrinkti, paredaguoti ir sudėti naujienas į svetainę (darbas su WordPress, viską parodysiu), prižiūrėti portalo “Facebook” puslapį, sudėti savaitraščio “Veidas” medžiagas ir pirmadieniais – anonsus. Vasarą įvykių nedaug, tai streso nebus.

Būtų labai gerai, jei žmogus galėtų dirbti leidyklos patalpose (Vilniuje prie Baltojo tilto), bet iš bėdos įmanoma dirbti ir namie. Tam tik privalomas internetas, nekintantis IP (“Teo” tinka) ir reikėtų pabūti pirmadieniais iki pietų leidykloje.

Kadangi nuo rudens planuojama portalą plėsti ir keisti, gali būti, kad vėliau darbo atsiras ir daugiau. Jei įdomu, rašykite kuo greičiau info@novum.lt

• Likusios 2-3 vietos automobiliams, kurie yra trečdaliu siauresni už standartinius (kur tokį įsigyti?)
• Automobilis su neįgaliųjų ženkliuku nudrėbtas viduryje aikštelės arba bent jau kokio vieno metro atstumu nuo krašto (jei esi neįgalus, tai nereiškia, kad gali nesuvokti aplinkos)
• Jei dauguma vairuotojų vienu ratu užvažiuoja ant šaligatvio (ne ant to, kuriuo vaikšto žmonės), kad aikštelės viduryje liktų pakankamai vietos pravažiuoti, tai pats ilgiausias universalas to tikrai nedaro
• Kai visi parkuojasi įstrižai, kas nors vienas būtinai yra prisiparkavęs statmenai (nepalieka vietos pravažiuoti) arba išilgai (užima 3 vietas)

Taigi, vidurvasarį ryte, kai dalis žmonių atostogauja, o dalis dar neatvažiavę į darbą, aikštelėje jau nebėra kur statyti automobilį. Nors vietos atžvilgiu joje dar tilptų kokie 6 automobiliai.

Važiavom prie jūros, braidžiojome šiltame vandenyje ir maudėmės baisiai šaltame, ėjom pajūriu ilgai ilgai (sakiau: iki TEN? Jokiu būdu! Bet nuėjom iki TEN ir atgal) ir sutikom draugą, kuris turėtų būti Švedijoje (sakė, kad atplaukė), valgėm ledų ir žuvies, deginomės, kopose virėme sriubą ir valgėme grožėdamiesi saulėlydžiu.

Ir dar važiavom į Ventės Ragą, fotografavome gulbės užpakalį ir lipom į švyturį, valgėm šviežutėlės žuvies, sėdėjom uoste ant marių kranto ir stebėjom žuvėdras bei gandrus, o po to buvo paankstintas važiavimas namo su ekstremaliais potyriais (nesusijusiais su eismu) ties Kryžkalniu ir dar naktiniai mėsainiai, tinginiavimas ir katinas, kuris visada apsimeta, kad nepasiilgo.

Taip taip, aš jau seniai sakiau, kad dėl sunkmečio Lietuvoje kalti tik eiliniai gyventojai. Verslininkų niekas nekaltina, valdžia juk irgi nekalta, tai kas kaltas? Gyventojai. Gobšuoliai!

O šiandien man atvipo žandikaulis BNS’e pamačius straipsniuką apie D. Grybauskaitės nuomonę dėl motinystės pašalpų. Cituoju: “…noriu tik vieną gražų pavyzdį jums pasakyti iš mano vizito Liuksemburge, turtingiausios Europos Sąjungos šalies, kur bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui beveik 10 kartų didesnis negu Lietuvoje. Jie sprendė problemą, kaip nuo 6 mėnesių sumažinti iki 4. Mano atsakymas toks“.

Štai kaip. Kaip kirviu nukirsta. Na, kadangi mūsų buožiškos atostogos siekia 2 metus, turbūt, prezidentės nuomone, jas reikėtų sutrumpinti bent jau iki pusmečio. Paaugini vaiką 6 mėnesius ir… ir ką tada? Eini dirbt? Samdai auklę? Nedirbi ir miršti badu? Palieki vaiką valstybinėms įstaigoms? (haha, jau raitausi iš juoko, pas mus net darželių užtektinai nėra). Žodžiu, palieki visiškai nieko nesuvokiantį 6 mėnesių vaiką kažkam kažkur ir eini dirbt, nes dirbančios antrosios pusės algos neužtenka 3 žmonėms pamaitinti (minimaliai 3).

Aišku, gali bandyti išsilaikyti iš dar pusmetį mokamos bedarbio pašalpos ir vaiko pinigų, kurie, beje, mokami tik nepasiturinčioms šeimoms. Bet juk tokia greičiausiai ir tapsit, jei auginsit vaiką, o antroji pusė neturės gerai apmokamo darbo. Taigi, galėsite pretenduoti į… tadaaaam: apie 50 litų kas mėnesį :)))

Tai vat. Kadangi pati esu buvusi keliuose vizituose Liuksemburge, tiesa, senokai, bet šiek tiek žinau apie tai, kokie pinigėliai ten yra mokami vaikui. Motinystės pašalpa – pusmetis. Bet po to pusmečio sėkmingai galima nedirbti ir auginti vaiką toliau, nes tada gauni:

• Vaiko priežiūros pašalpą (2.8.3 punktas), kuri yra mokama nuo motinystės atostogų pabaigos iki kol vaikui sueina dveji metai.
• Nedarbo išmoką (2.6), kuri yra 85 proc. (auginantiems vaiką) ankstesnio atlyginimo ir mokama ne ilgiau nei 365 dienas per dvejus metus.

Dar radau kelerių metų senumo straipsnį apie išmokamus vaiko pinigus iki 18 metų, bet nežinau, ar atėjus sunkmečiui tie pinigai Liuksemburge vis dar yra mokami. Todėl neįtraukiu į pajamų šaltinius.

Taigi, gyveni skųsdamasis arba tiesiog neprisidarai vaikų. Oi ne, negerai ir taip – juk kas pensijoms uždirbs? Tada galima… emigruoti! Ai, taip irgi negerai, neliks šalyje gyventojų, nebus kam valdžios išlaikyti. Žodžiu, negerai vis ir negerai.

Reikės (2 didelės porcijos):

300-400 gramų lašišos arba upėtakio file
mažų bulvyčių, geriausia šviežių (virkit daug, kas liks, suvalgysit ir taip)
150-200 gramų špinatų
ryšuliuko krapų
laiškinių česnakų (nebūtina)
grietinės
poros šaukštelių baltojo vyno acto (turiu tik balzaminio, taigi pilu jį)
druskos, pipiriukų, alyvuogių aliejaus

Bulvytes gerai nuplaukite ir išvirkite su lupenomis. Nepervirkite! Išvirtas apibarstykite druska, pipirais ir užpilkite šlakeliu alyvuogių aliejaus. Tada puodą švelniai pakratykite, kad viskas gerai susimaišytų. Palikite, kad pravėstų. Špinatus supjaustykite su visais koteliais. Smulkinti nereikia, užteks kelis kartus čekštelėti peiliu. Sudėkite į dubenį, ten pat įberkite ir susmulkintus krapus. Įpilkite aliejaus, šiek tiek druskos ir pipirų ir gerai išmaišykite.

Dabar atsikirpkite nemažą gabalą kepimo popieriaus, jį šiek tiek sudrėkinkite, suglamžykite ir vėl ištieskite. To daryti nebūtina, bet taip lengviau bus suvynioti žuvį. Ant popieriaus dėkite per pusę perlaužtas bulvytes (5-6, žiūrint, koks dydis ir kiek ketinate suvalgyti), ant jų užberkite pusę žalumynų ir uždėkite gabaliuką žuvies odele į viršų. Laiškinius česnakus reikėtų dėti ant odelės, bet aš dedu juos po žuvim :) Ant viršaus užpilkite šaukštelį acto. Nepamirškite, nes jis suteikia visam patiekalui gaivumo. Užlankstykite popieriaus kraštus. Kadangi vien kepimo popieriumi aš nepasitikiu, viską papildomai įvynioju į foliją, tada tikrai žinau, kad kepant niekas neišbėgs. Tą patį padarykite su antra porcija.

Kiškite į karštą orkaitę (180 laipsnių) ir kepkite apie 20 minučių. Išvynioję nulupkite žuvies odelę – tą padarysite per kelias sekundes, nes nusilupa ji labai gražiai. Viską sukraukite į lėkštę ir užpilkite grietine. Niam!

- O, kokie skanūs kotletai! – sako ji atvažiavusi.
- Taigi čia tie “tavo” kotletai.
- Tai tada kokie skanūs mano kotletai!

Reikės (maždaug 10 kotletų):

apie 600 gr kalakutienos faršo (parduotuvėse dažniausiai būna malta kalakutienos krūtinėlė)
1 didelės paprikos
1 svogūno
1 kiaušinio
2-3 šaukštų kukurūzų miltų (paprastais keisti nebandžiau, bet gal ir tiktų)
poros skiltelių česnako
druskos, pipirų

Papriką ir svogūną susmulkinkite daugmaž vienodai. Mama papriką sutarkuoja, bet aš supratau, kad pjaustyti mažais kubeliais man lengviau ir greičiau (geras daiktas ta pjaustyklė). Sudėkite viską į kalakutienos faršą, įmuškite kiaušinį, suberkite miltus. Susmulkinkite arba sutraiškykite česnaką kaip jums patinka ir sumeskite ten pat. Įberkite druskos ir pipirų. Ar dar įberiu raudonosios paprikos miltelių skoniui sustiprinti.

Viską išmaišykite. Tą daryti galima ir su šaukštu, nes faršas gaunasi gana skystas ir lipnus. Pirmą kartą jį pamačius į galvą ateina mintis: “Ką, iš šitos masės galima daryti kotletus?!”. Taip, galima, taigi imate tą keistoką pliurzę (neapetitiškas žodis, ane?) į rankas ir suformuojate kotletukus. Keista, bet jie neištyžta. Dedate į keptuvę ir kepate, kol… iškeps. Tai nutinka gerokai greičiau nei su paprastais kotletais. Visgi čia paukštiena. Iš visos šitos masės man gaunasi apie 10 kotletų.

Skaniausia su salotomis. Nors gi niekas nedraudžia valgyti su bulvėmis, ryžiais ar kuo tik užsimanysite. Vieni patys irgi skanūs. Taigi skanaus!