Jerome K. Jerome istorijos
2010-04-22Ėmiau ir sukrimtau tris Jerome K. Jerome knygas. Taip, čia tas pats, kuris parašė “Trise valtimi (neskaitant šuns)”. Be šios dar perskaičiau “Kaip mes rašėme romaną” ir “Trise dviračiais”. Daugiau »
Ėmiau ir sukrimtau tris Jerome K. Jerome knygas. Taip, čia tas pats, kuris parašė “Trise valtimi (neskaitant šuns)”. Be šios dar perskaičiau “Kaip mes rašėme romaną” ir “Trise dviračiais”. Daugiau »
Kartais gi imi ir nusiperki per knygų išpardavimus ką nors tokio gero, kad tie 9 litai yra vertesni už 35 litus, išleistus kitai knygai. Iš tiesų net nežinojau, kad L. Carcaterra yra parašęs “Pragaro virtuvės vaikėzus” (kuriuos dabar užsimaniau perskaityti) ir tik sukrimtusi visą knygą suvokiau, kad tai autobiografija. Labai gera. Labai stipri. Labai žiauri. Ir kartais labai nesuvokiama. Daugiau »
Šiais laikais sakyti, kad valgis reikalingas tik gyvybei palaikyti yra taip pat beprasmiška, kaip ir teigti, kad seksas reikalingas tik giminei pratęsti. Man valgymas yra malonumas. Malonu gaminti, ragauti, atrasti. Pauliui Jurkevičiui valgis yra ne tik malonumas, bet ir kultūra. Šioji galbūt net labiau svarbi. Tokį įspūdį susidariau perskaičiusi “Staltiesės ritmu“.
Retai skaitau negrožinę literatūrą, o dar rečiau – lietuvių autorių knygas. Todėl šitos nebūčiau pirkusi, nebent kada nors vėliau, per išpardavimus, jei žinočiau, kad tikrai gera… O dabar žinau – tikrai įdomi ir naudinga (ačiū “Tyto Albai”). Aišku, gal kas trečiame skyrelyje išdėstytoms mintims prieštarauju ir dėl to iš pradžių skaitydama kiek piktinausi. Bet po to supratau, kad jei mano nuomonė sutaptų su rašytojo nuomone, skaityti būtų baisiai neįdomu. Jis pasakė, ką mano apie maistą ir valgį, ir kad šie du žodžiai – ne tas pats. Apie jo kokybę ir kilmę, apie kultūrą, apie makaronus ir apie vyną, netgi apie cepelinus ir voveraites. Daugiau »
Charlotte Bronte “Džeinė Eir” ir Daphne du Maurier “Rebeka” man tokios panašios knygos, kad net nepagalvojusi lentynoje sustačiau jas viena šalia kitos. Istorijos anaiptol ne vienodos, bet pagrindinių veikėjų – jaunų mergelių (beje, abi yra našlaitės) – charakteriai vienodi. T.y. – vištiški. Tai jos drąsios, tai nedrąsios, tai galvoja nuolat visokias nesąmones ir banalybes. Ir abi įsimyli joms į tėvus tinkančius vyrus, ir kankinasi ten su jais, ir laimės ieško, ir graužia save. Nors pačias istorijas skiria visas šimtmetis. Bet juk ir dabar tokių vištų yra…
“Džeinė Eir” – jau klasika, o “Rebeka” gerokai lengvesnio turinio. Nepaisant to, kad vienoje veikėjai važiuoja karietomis, o kitoje – automobiliais, dvarai, sėdėjimas prie židinio, ir ceremonijos yra tokios pačios. Netgi pagrindinė mintis – kad vyro sielos vis nepaleidžia buvusi žmona – yra tokia pati. Ir netgi abiejų knygų pabaigoje yra po didelį gaisrą. Žodžiu, susitikusios šios dvi merginos turėtų apie ką pašnekėti :)
Keista, bet net ir popsines knygas rašyti sekasi ne visiems. Štai D. Brown’ui sekasi, o Davidui Gibbinsui, kurio “Atlantidą” skaičiau, nesiseka. Bet čia tik mano nuomonė, nes ši knyga juk bestseleris :) Daugiau »
Pirmiausia, tai knygoms išskyriau atskirą kamputį. Žiū, po kokių metų dar koks pomėgis atsiras tarps atskirų puslapių :) Nes visada grupuodavau po 10 perskaitytų, bet atsibodo, o stalčiuje mėtose jau du pavadinimų prirašyti lapukai, tai jau kaip ir negražu. Kadangi apie kiekvieną turiu ką pasakyti, tai ir sakysiu po truputį. Tik gal ne visiems iškart matant. Kam įdomu, tas suras :) Daugiau »
Perkate knygas internetu? Aš kažkada bandžiau, bet vien dėl to, kad gavau nemažą nuolaidą. O šiaip skaičiavau ir vienaip, ir kitaip – per brangu. Nuo kiekvienos knygos sutaupysiu po litą-du, o pristatymo mokestis visą tą nuolaidą suvalgys. Daugiau »
Taip, aš apie “Twilight” sagą. Aš nebūčiau aš, jei nesusidomėčiau viskuo, kas susiję su vampyrais. Šita lengvos formos manija susirgau turbūt po to, kai pirmą kartą pamačiau “Interviu su vampyru“. Iki šiol manau, kad tai superinis filmas ir jei kas lieptų pasirinkti, kokiu mistiniu padaru man tapti, turbūt rinkčiausi naktinį gyvenimą. Daugiau »