Apie savo vertės suvokimą

2009-05-27

Trumpai aš.

Nesu pagyrūnė, nesu tuščiagarbė, žinau, ką moku, ko nemoku, ką reikia išmokti, ko noriu išmokti ir ko turbūt niekada neišmoksiu. Nebebijau prisipažinti, kad nemoku. Moku apsimesti, kad moku ir po to slapta išmokti. Na, kai jau kitaip negalima.

Žinau, kad yra dalykų, kuriuos moku labai gerai. Žinau, kad mokausi greitai. Žinau savo vertę, žinau, kur esu pasiekusi maksimumą ir kur dar galiu įdėti pastangų, jei būtų motyvacijos. Aš net neburbu, kad man sunku. Arba burbu tyliai tyliai, kad girdėtų tik tie, kurie supras.

Ir štai staiga vieną dieną, gerai gerai apgalvojusi savo gerąsias ir blogąsias savybes, savo žinias ir tai, ko nemoku, aš suprantu… kad mano vertė būti ten, kur dabar esu, yra per didelė. Ir kad mano galimybės neišnaudotos, idėjos nesvarbios ir pastangos nuvertinamos. Aš dar truputį truputį pakentėsiu ir pasinaudosiu per šį pusmetį išmokta savybe apatiškai palinkčioti galva. O tada žengsiu į priekį.

Galite ir nekomentuoti.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 10

Salomėja

2009-05-27 21:09

Tiesiog linkiu stiprybės. Nes žinau, kad jos reiks tą pusmetį.

puikioji

2009-05-27 22:26

Kas per kontora.

Dina

2009-05-28 0:08

Laikau kumščius.

Eugenijus I.

2009-05-28 4:51

Vienas pazistamas irgi panasiai maste. Zenge jis ta zingsni…
Dabar bedarbis:D

DNR

2009-05-28 6:46

Na, džiugu šiame bloge pamatyti radikalesnį įrašą :)

Laura

2009-05-28 8:10

Eugenijau, kad tokio žingsnio aš nežengsiu. Savo noru bedarbė būti negaliu :)

MZ

2009-05-28 11:59

Vertė yra baisiai reliatyvus dalykas. Net ir labai gerai save vertindami, galime būti beverčiai, jeigu mūsų vertybėms, įgūdžiams, išsilavinimui, patirčiai ir pan. nėra paklausos.

valentas

2009-05-30 0:01

kas per kontora, pakartosiu

Jaunasis kolega

2009-05-30 12:55

Viskas labai gerai. Pats žengti iš tos kontoros bijojau, bet mane paragino :). Esu laimingiausias, nors ir pusantro menėsio buvęs bedarbis. O dabar…atrandu vis naujus sugebėjimus. Laura – keep going.

mop

2009-06-01 17:41

Dėl maksimumo galiu pasakyti tik tiek, kad kai galvoji, kad jau šiame taške pasiektas maximumas, visada yra rezervas pralenkti tą maximumą. Dažnokai galime padaryti dvigubai daugiau/geriau/greičiau nei mums atrodo tuo momentu.