Laimingas vaikas

2012-08-28

Turiu vaiką. Pusantrų metų jau. Jis nuolat šypsosi, juokiasi, o laimingas būna dėl įvairiausių smulkmenų. Tik va, nuvežėm tą pusantrų metų vaiką prie šaltos ir banguotos Baltijos jūros ir pamatėm tokią išraišką veide, kokios dar nesam matę. Tikrai tikiu, kad jis tą akimirką buvo pats laimingiausias vaikas pasaulyje. Nesvarbu, kad vėsu ir baisiai vėjuota, kad kelnės šlapios iki užpakalio ir lūpos jau mėlynos. Nesvarbu, kad prie jūros per savo gyvenimą jis jau trečią kartą – pirmas kartas, kai vaikas ją suvokia, yra nepakartojamas :)

Po to dar kelis kartus maudėmės ir braidžiojome. Bet kas kartą suvokęs, kad jau einam tolyn, gręžiodavosi atgal ir graudžiai verkdavo…

Kategorija: Nuotraukos | Komentarų: 4

Jolanta

2012-08-28 11:37

O tu ar prisimeni , kada pirmą kartą jūrą pamatei? Aš prisimenu… Ir prisimenu,kaip man iš nuostabos, jaudulio ir dar nežinia kokių jausmų “užėmė kvapą” :)) Keisčiausia, kad man kitos jūros nesukelia tokių emocijų, kaip “mūsiškė”…:) Tikiuosi, kad ir mažyliui ilgam išliks išgyventa emocija, nors jis šitų dienų ir neprisimins.

Laura

2012-08-28 12:24

Pirmo karto tai tikrai neprisimenu. Juk buvau vos metukų, ane? :) Užtat prisimenu, kaip kasmet laukdavau, kol atvažiavę į Palangą pirmą kartą eisime prie jūros ir pamačius ją tarp kopų kildavo euforija. Turbūt žmonės, gimę prie jos, to niekad nesupras :)

jolanta

2012-08-28 19:36

Jau nebepamenu, kokio amžiaus tave pirmą kartą atsivežėm prie jūros..Bet geras apibūdinimas “euforija”.( Tik aš nežinojau, kad taip to laukdavai). Bet turbūt prismeni, kai su panašaus amžiaus mergyte (drauge) vakare įmerkėt užpakaliukus į jūrą ir spausdamos suknutes prie … bėgot Smiltynės mišku namo. :))

Aš vis dar ir dabar laukiu to vaizdo užlipus į kopas :) Jau vien tas sūrus oras ir neapsakomai žiugždantis smėlis ką reiškia!

Laura

2012-08-28 20:41

Nebūtina čia visiems pasakoti :D Kiek pamenu, sakydavai, kad kai Černobylis sprogo, tai prie jūros buvom :)