Vakar buvo turbūt viena didžiausių mano gyvenimo švenčių – vestuvės. Ir ką galiu pasakyti… Tiek jaudinomės, tiek streso, o jos atėjo ir praėjo akimirksniu. Bet įspūdžiai liko nuostabūs. Prisiminsiu vestuves kaip vieną gražiausių gyvenimo dienų. Daugiau »
Atrodo, visai neseniai laukiau pavasario, o dabar jau laukiu vasaros. Kai po visų rūpesčių galėsiu ištrūkti iš miesto, na, kad ir karvių fotografuoti. Žiūrinėjau praeitų metų nuotraukas ir radau šias.
Buvome kaime, auksinėse senelių vestuvėse, tai valandėlei pabėgom nuo triukšmo į ganyklas. Prisimenu giedrėjantį po lietaus dangų, ryškią šlapią žolę ir mielas karves su juokingais ūsiukais. O dabar esu pavargusi nuo pilkos spalvos, todėl iškart nusišypsau pamačiusi krūmelį su išsprogusiais pumpurais: “O gal jau?..”. O tereikėtų trupučio lietaus ir saulės.
Darbe katinus turim keturiese. Anksčiau buvome trise ir kartais įsikalbėdavome apie tai, kokie jie mieli, juokingi, ką pridirba, kaip elgiasi, ką valgo ir kaip gadina nervus. Kai katytę įsigijo ketvirtasis kolega, po kelių savaičių pasakė: “Aš vis nesuprasdavau, ko jūs nuolat apie tuos katinus šnekat. Dabar suprantu.” Daugiau »
Prieš kelias dienas važiavau paskui automobilį, kurio tikrąją spalvą reikėtų atspėti. Galvojau, kad mano mašiniukas purvinas (na, toks ir yra), bet palyginus su šiuo… Fotografavau iš galo, tačiau tiek mašinos šonai, tiek priekis buvo tokios pat smėlio spalvos. Tiesa, iš tikrųjų ji tamsiai mėlyna. Sužinoti šį tą apie automobilį galima štai čia.
Ką perka žmonės Naujųjų metų šventimui? Žinoma, alkoholį. Šiandien teko apsilankyti tiek “Maximoje”, tiek “Rimi”. Abejose parduotuvėse visi vežimais tempė alų, degtinę ir šampaną (labiausiai į galvą kalantis derinys). Tačiau ieškodama mažos sumuštinių duonytės, “Rimi” priėjusi prie batonų lentynų apstulbau – visiškai tuščia. Kaip deficito laikais. Tai ką, gersim, užsikąsdami balta duona? :)
Nors tikrasis grožis susideda iš detalių, kartais sužavi ir kičinis vaizdelis (deja, po ranka turėjau tik telefoną). Gražus kartais būna Vilnius žiemą, 8 val. ryte. Gaila, kad kartu su nuotrauka negalima perduoti šalto vėjo, tačiau keistai šilto oro. Jaučiu, kad pasiilgau pavasario.
Visi tik rašo apie augintinius, tai reikia ir man savąjį pristatyti :). Tai katinas, kurį turiu jau 6 metus. Vardas – Džinas, veislė – persas. Ilgaplaukis, pusiau trumpa nosimi. Labai mylimas ir prižiūrimas. Gal dėl to turi nuostabų charakterį – per visą gyvenimą nieko nėra prisidirbęs. Daugiau »
Prieš savaitę keturiese buvome kempinge-poilsiavietėje “Obuolių sala” netoli Molėtų. Nors tokiose vietose lankausi nedažnai, visgi galiu pagirti šią saloje įsikūrusią polsiavietę už tvarką ir ramybę. Tiesiog mažas rojaus kampelis su visai padoriomis kainomis. Daugiau »
