Labai mėgstu vištieną, gal dėl to ir paruošti ją sekasi geriausiai. Kai atrandu naujų skanių receptų, ypač kai jie nėra tradiciniai močiučių laikų, laimės būna pilnas skrandis. Šįkart tai – vištiena su apelsinais. Paprastai pagaminamas, tačiau įdomaus skonio patiekalas. Daugiau »
Tai vienas iš nedaugelio kepinių, su kuriais aš netingiu terliotis. O terliotis man reiškia: tarkuoti morkas (nors ačiū vyrui, šį darbą visuomet padaro jis), trinti gvazdikėlius su imbieru, tarkuoti žieveles. Bet verta, tikrai. Šiaip nesu keksų mėgėja, bet šitas yra minkštutis, o skonis – nenusakomai gaivus. Daugiau »
Žinot, o žuvies paruošti aš iš tikrųjų nemoku. Dažnai ir netenka – labai nemėgstu lašišinių žuvų, o iš kitų vyras tingi rankioti ašakas. Taigi, kompromisas – įvairios file, kurių Lietuvoje pasirinkimas nėra didelis. Ypač, jei nenori šaldytos. Kadangi nusprendžiau, kad žuvies kartais pavalgyti irgi reikia, šiek tiek perdariau J. Oliverio receptą ir nuo šiol gana dažnai skanaujam menkę. Daugiau »
Kartais pažiūrėjusi J. Oliverio laidą, kitą ar net tą pačią dieną pagaminu tai, ką mačiau. Ne visada būna skanu, bet kartais atrandu paprastą ir skanų patiekalą. Pavyzdžiui, šias dešreles su pomidorais. Beveik tikras lietuviškas patiekalas, tik kad be bulvių (nors bandysiu ir su jomis). Taigi, čiupkit kuo didesnę ir gilesnę skardą, kad daugiau tilptų ir pirmyn. Daugiau »
Kodėl dažniausiai? Todėl, kad obuolių būna visada, ypač tokiu metų laiku, be to, tešlai nereikia jokių ypatingų produktų. Ir, žinoma, todėl, kad tai vienas tradiciškiausių bei skaniausių pyragų. Vieni obuolius įtarkuoja, kiti supjausto, o aš per daug nesismulkinu. Tačiau kiekvienai porcijai garantuojama pusė obuoliuko :) Daugiau »
Jau senokai pažadėjau parodyti, kaip išsivirti manų košę. Matau, kad žmonės ateina čia “Google” ieškodami manų košės recepto, bet randa tik pažadus. Taigi, laikas ją aprašyti. Toks skanus dalykas… ir toks visiškai paprastas. Dažnai jos nevalgau, bet manų kruopų visada turiu. Ir kai būnu siaubingai išalkusi, žinau, kad užtruksiu tik keliolika minučių, bet turėsiu labai skanios košės. Daugiau »
Skamba keistai, atrodo šiaip sau. Bet labai labai skanu, ypač patiktų à la kaimiškų patiekalų mėgėjams. Receptą radau “Valgių knygoje“. Pagaminti gana lengva, o košės kiekio bent jau man ir vyrui užtenka pavalgyti vakarienę ir dar lieka pusryčiams. Daugiau »
Jie labai labai paprasti. Užtat tokie skanūs, kad vienu ypu galiu suvalgyti gal 8 (man tai yra daug). Ir tai dar trūksta. Jie nėra išvaizdūs, bet puikiai tinka savaitgalio pusryčiams ar vakarams žiūrint gerą filmą. Tokius sumuštinukus labai lengva paruošti, iškepa greitai, o ir pasisotinti jais nesunku. Daugiau »
