Keptos dešrelės su pomidorais
2008-12-14Kartais pažiūrėjusi J. Oliverio laidą, kitą ar net tą pačią dieną pagaminu tai, ką mačiau. Ne visada būna skanu, bet kartais atrandu paprastą ir skanų patiekalą. Pavyzdžiui, šias dešreles su pomidorais. Beveik tikras lietuviškas patiekalas, tik kad be bulvių (nors bandysiu ir su jomis). Taigi, čiupkit kuo didesnę ir gilesnę skardą, kad daugiau tilptų ir pirmyn.
Reikės:
Lašinukų
Storų žalių dešrelių
Didelių, mažų, raudonų ir geltonų pomidorų
Prieskoninių žolelių
Česnako
Aliejaus
Įpilkite į kepimo skardą šiek tiek aliejaus, pabarstykite žolelių ir įdėkite plonai pjaustytų lašinukų. Kiškite į įkaitintą orkaitę. Kol lašinukai ims čirškėti, pasiruoškite pomidorus: pabadykite juos peiliu, o vietą, kur buvo kotelis, įpjaukite kryžmai. Sustatykite pomidorus skardoje į kepkite, kol odelė ims raukšlėtis. Tada išimkite skardą ir pirštais (jei nebijote karščio), žnyplutėmis ar kitais įrankiais nulupkite odeles. Tai padaryti nebus sunku, nes nuo įpjovimo ir subadymo ji bus atkibusi. Beje, geltonų pomidorų odelė nusilupa labai sunkiai, taigi galima ją ir palikti – nulupsite jau valgydami.
Į tarpus tarp pomidorų suguldykite dešreles, pabarstykite viską prieskoniais: bazilikais, čiobreliais, raudonėliu… Beriu viską, kad man skanu. Nulupkite kelias česnako skilteles, perpjaukite jas išilgai į kelias dalis ir susmaigstykite į pomidorus. Šitą atradau pati – iškepa švelnaus česnakinio skonio pomidorai. Kiškite viską atgal į orkaitę ir kepkite, kol dešrelės apskrus. Beje, vieną kartą būtų gerai jas apversti, kad gražiai apkeptų abi pusės. Skanaus!




Neuron
2008-12-14 20:57Tas Oliveris keistas kažkoks, vien jo maisto marinavimas įsukant į paprastą laikraštį, cmon taigi ten tam laikraštį tiek švino… Nors ir skanu, bet žiūrau su maisto estetika nekas :)
Jolanta
2008-12-15 13:42Blogiausia, kad visus šiuos “skanius” įrašus perskaitau darbo metu, o tada man tik viena mintis galvoje: kaip čia skaniai pavalgius ir , geriausiai, namie :))
Jolanta
2008-12-15 13:51Kas liečia maisto estetiką: lietuviški cepelinai negali atrodyti estetiškai, bet jie visvien populiarūs. Juk valgė lietuviai visada paprastai, “kaimiškai” ir niekada nekilo mintis į didžiausią lėkštę įdėti mažulytį kepsniuką su spalvotom nevalgomom žolytėm.. Netgi tie patys italai namie gamina daug patiekalų, kuriuos įprasta valgyti rankomis (teigia, kad taip skaniau):)