2014-06-03
Šią knygą rekomendavo viena visuomeniška damutė, kuri vėliau mane ėmė žiauriai erzinti :) Taigi apie ją nebežinau nieko, bet knygą vis tiek perskaičiau. Ir man ji patiko, nors ir neradau joje to, ko tikėjausi.
Jon Ronson “Kaip atpažinti psichopatą”
Žurnalistas. Kai knygą yra žurnalisto, parašiusio “Vyrai, kurie spokso į ožkas”, tai turbūt nereikia tikėtis mokslinių faktų rinkinio. Ačiūdie, apie tai sužinojau jau įpusėjus psichopatus. Kitu atveju kaži ar būčiau ėmusis šio skaitalo. Bet dabar džiaugiuosi, nes viskas buvo labai vietoje – ir stilius, ir juokeliai, ir asmeniškumai, ir šokinėjimas nuo vieno reikalo prie kito, ir moksliniai dalykėliai. Pastarųjų galėjo būti kiek daugiau, bent jau apie pačius psichopatus.
Atsakymai. Nors negavau atsakymų į kai kuriuos klausimus, visgi sužinojau daug ką naujo. Pvz., radau atsakymą į mane seniai kankinusį klausimą apie JAV tonomis vartojamus psichiką veikiančius vaistus, apie tai, kad kas antras žmogus ten turi kokį nors sutrikimą, apie vadinamas kai kurių psichinių ligų “epidemijas”, apie psichiatrijos mokslą. Žodžiu, buvo įdomu. Ir linksma. Rekomenduoju :)
Išvada. Esu šiek tiek psichopatiška asmenybė. Visi mes esame :)
Vertinu 8/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 10
2014-05-28
Žiūrėdama filmą dažnai susigraudinu arba, jei užėjęs jautrumo periodas, apsižliumbiu. Bet skaitydama knygas dažniau juokiuosi, manęs jos negraudina. Tai va, žinokite, kad “Aš prieš tave” pabaigoje žliumbsit kaip maži vaikai. Na, gerai, jei esate bejausmiai ir be fantazijos niekšeliai, tik susigraudinsite. Bet vis tiek. Ašaras garantuoju 99 proc.
Jojo Moyes “Aš prieš tave”
Siužetas. Matėte filmą “Neliečiamieji“? Ne?! Tada marš žiūrėti :) Bet įtariu, kad dauguma matėte. Siužetas iš esmės beveik toks pat. Jokios slaugės patirties neturinti mergina imasi prižiūrėti kvadriplegiką (nevaldantį galūnių ir torso) vaikiną. Ji turėtų sugrąžinti jam norą gyventi, bet iš tiesų norą gyventi jis sugrąžina jai. Na, juk tikrai kaip filme? Tik tiek, kad knyga iš tiesų dar yra ir meilės istorija. Labai subtili ir labai skausminga.
Lengvumas. Nepaisant visos niūrios neįgaliojo kasdienybės, merginos problemų ir dar kelių svarbių dalykų, knyga nepalieka slogaus įspūdžio. Greičiau apima lengvumas ir noras gyventi. Net ir nelaiminga pabaiga iš tiesų nėra nelaiminga. Vienas gauna tai, ko nori, kitas gauna daug daugiau nei galėjo svajoti. Bet ai… vis tiek verksit :)
Vertinu 10/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 269
2014-05-21
Labai ilgai skaičiau šią knygą. Ne todėl, kad neįdomu, o todėl, kad buvo neskaitadieniai. Be to, “Šindlerio sąrašas” ne iš lengvųjų tiek stiliaus, tiek siužeto prasme. Prisipažinsiu, filmo taip ir nesu normaliai mačiusi (gal tik gabalėlius paauglystėje). Na, bet tą padaryti suspėsiu. O va knygą ne visi didžiausi filmo gerbėjai yra skaitę :P
Thomas Keneally “Šindlerio sąrašas”
Karas. Apie II Pasaulinį karą esu perskaičiusi nesuskaičiuojamą daugybę knygų. Rimtų istorinių, nerimtų istorinių (visokie įdomūs faktai ir pan.), atsiminimų ir grožinės literatūros (nuo “Dievų miško” iki “Knygų vagilės”), bet tokios tarp jų dar nebuvo. Situacija juk aprašoma ta pati, kaip ir visur – lageriai, getai, genocidas, arijai, žiaurumai, karas, kažkas bando padėti. Visgi kažkas tokio ypatingo joje yra… Gal kad Šindleris nėra išgalvotas žmogus ir visi jo aprašyti veiksmai tikrai vyko. Žinoma, smulkmenos padailintos rašytojo, bet tai atlikta puikiai.
Oskaras Šindleris. Buvo labai gudrus ir atkaklus žmogus. Kažkodėl susidarė įspūdis, kad išgelbėti savo gamyklos žydus buvo ne geraširdiškumas, o susigalvotas ir užsibrėžtas tikslas, siekiant pasipriešinti nepalankiai sistemai. Tokiai, kuri trukdė siekti kitokių tikslų. Todėl negaliu apie šį žmogų galvoti vien tik gerai. Visgi jis mane sužavėjo vien savo išmone, atkaklumu, sugebėjimu prisitaikyti ir išnaudoti sistemos sraigtelius prieš ją pačią.
Žiaurumai. Vietomis skaitant norėjosi užmerkti akis, nes iškildavo vaizdai, kaip lagero komendantas nušauna virtuvėje per lėtai bulves skutančias žydes motiną su dukra. Deja, užsimerkus jie niekur nedingsta, o lieka galvoje amžiams. Tokių vietų buvo daug. Kadangi filmo nežiūrėjau, galvoje susisukau savo. Žiaurų ir atmintyje liksiantį dar daug metų. Rekomenduoju šią knygą visiems. O vieną balą nuėmiau dėl visiškai neįtraukiančios pradžios :)
Vertinu 9/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 20
2014-05-17
Aišku, galiu parašyti ir mandriau – “Anties krūtinėlė sviestinų porų patale su raudonojo vyno ir spanguolių padažu”. Bet šiaip jau nemėgstu tokių pavadinimų. Man šitas patiekalas yra tobulas. Apskritai labai mėgstu antieną, tik kad ne visada jos randu, o ir kaina ne tokia, kad kasdien pirkčiau. Bet kartais pavyksta rasti ir netgi su nuolaida!
2 porcijoms reikės:
Vienos anties krūtinėlės (2 gabaliukai)
Poro
3/4 puodelio raudonojo vyno (matuoju tais amerikietiškais)
2 šaukštų balzaminio acto
Kelių šukštelių arba gabaliukų cukraus
Saujos džiovintų spanguolių
Poros gabaliukų sviesto
Druskos, pipirų
Mes valgome dar ir su ryžiais, tai, jeigu norite, patarčiau pirmiausia užkaisti juos. Jei išvirs anksčiau, tiesiog uždengsite dangčiu ir paliksite – neatšals. Pirmiausia į nedidelį puoduką supilkite vyną, actą ir įdėkite 3-4 gabaliukus cukraus. Aš dedu gabalinį, o jei beriate šaukšteliais, patariu ragauti. Padažas neturi būti nei per daug actinis, nei per saldus. Suberkite džiovintas spanguoles, viską užkaiskite ir virkite, kol spanguolės išpamps. Kai išvirs, įdėkite gerą gabalą sviesto, išmaišykite ir padažas šiek tiek sutirštės. Kol virs padažas, riekelėmis supjaustykite porą ir kepkite jį svieste su druska ir pipirais. Prieskonių siūlau negailėti. Kepti kol stipriai suminkštės, nesudeginkite!
Antis. Jei būna su riebalu ir oda, aš juos nupjaunu ir metu lauk, nes taukų niekas namie nemėgsta. Taigi papipirinkite ir padruskinkite anties krūtinėlę (o va čia jau siūlau nepersistengti) ir kepkite kiekvieną pusę ant aukščiausios (arba beveik aukščiausios) temperatūros po 4 minutes. Šiaip radau siūlymus kepti po 3 ar 3,5 minutės, bet man po tiek laiko ji buvo per daug žalia. Mano viryklėje ideali būna po 4 minučių kiekvienai pusei. Antiena turi būti minkšta, rausvu viduriuku. Jei perkepsite, bus tikrai neskanu :(
Dėkite į lėkštę porus, ant viršaus – riekutėmis pjaustytą krūtinėlę ir pilkite padažą su spanguolėmis. Galima valgyti vieną, galima su ryžiais, galima su dar kuo tik norite. Žiauriai skanu!
Kategorija: Paukštiena, Receptai | Komentarų: 801
2014-04-30
Šitą paauglišką knygą pasiėmiau skaityti iš esmės vien dėl to, kad galvojau turinti visas tris dalis. Pasirodo, neturiu! O taip norėjosi dar :( Bet va, bėda ta, kad viskam nusėdus, jau nebežinau, ar atsiversiu kitas dalis, kai jas turėsiu :)
Lauren Oliver “Delirium”
Meilės liga. Labai daug ką pasakoti apie knygą nėra ko – tiesiog eilinė fantastinė paauglių meilės istorija. Gerai, kad bent jau vyresnių paauglių (18 m.), tai daugumos nesąmonių buvo išvengta. Esmė ta, kad futuristinėje JAV meilė buvo pripažinta kaip liga – meilės karštinė. Ją išmokta gydyti lendant į žmogaus smegenis, bet pasekmės tokios, kad iš tiesų nelieka bet kokių stipresnių emocijų. Taigi, sulaukę pilnametystės žmonės įvertinami, išgydomi, suporuojami, gyvena savo paprastą robotišką gyvenimą ir labai gailisi tų, kurie dar yra neišgydyti ir dėl to labai nelaimingi.
Visa kita. Aišku, yra ir pasipriešinimo judėjimas anapus miestų sienų, yra įsiskverbusių į sistemą. Pagrindinė veikėja, kuri išgydyta bus tik po kelių mėnesių, suserga ta baisia liga ir yra neatleistinai laiminga su savo taip pat neišgydytu draugu. Šiaip jau visa istorijos eiga, visuomenės struktūra ir visa kita labai panašu į “Bado žaidynes”, tik parašyta ne taip įtraukiančiai. Kiek žinau, bus ten ir meilės trikampis, ir kovos sus sistema. Šiaip jau idėja nebloga ir truputį šiurpinanti – nenorėčiau gyventi tokioje visuomenėje.
Vertinu 7/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 36
2014-04-12
Reikia kažkaip prisiversti knygą aprašyti vos ją perskaičius. Bet labai sunku! Ypač, kai perskaitai tokią kaip ši. Ji panaši į prarūgusias sultis. Atrodo gerai, bet gurkšteli ir norisi kuo greičiau nuplauti kuo nors skanesniu.
Elif Shafak “Keturiasdešimt meilės taisyklių”
Pasvarstymai. Kodėl aš ją iš vis pirkau? Pirmoji šios rašytojos knyga “Stambulo pavainikė” taip pat didelio įspūdžio nepadarė. Bet apie šią pasiskaičiau gerų atsiliepimų. Jūs rimtai? Šita knyga turbūt blogesnė už P. Coelho citatų rinkinius, iš kiurių aš išaugau prieš daug daug metų. Tos 40 taisyklių… vos pamatydavau kursyvu parašytą pastraipą, kuri neva turėjo būti kažkokia taisyklė (sudaryta iš 5 sakinių), tą vietą iškart praleisdavau. O pirmąsias dar bandžiau sąžiningai skaityti. Dabar, kai prarūgusias sultis užgėriau paprastu vandenėliu, iš vis svarstau – kodėl aš prisiverčiau skaityti iki galo?
Istorija. Žodžiu, gyveno eilinė priemiesčio namų šeimininkė, su trimis vaikais ir ją apgaudinėjančiu vyru. Ji buvo nelaiminga, bet nežinojo. Tada gavo recenzuoti knygą, kuri jai labai patiko. Ji pradėjo susirašinėti su rašytoju ir jį įsimylėjo, nes suprato, kad yra nelaiminga ir gyvena ne taip, kaip nori. Po to susitiko ir, žinodama, kad vyriškis tuoj mirs, vis tiek paliko savo šeimą. Vyras mirė. Viskas, istorijos pabaiga. Na, ir, žinoma, dar pasakojimas apie rašytojo knygos veikėjus. Ten – dar mažiau istorijos. Tik citatos.
O visgi… Visą šitą reikalą buvo galima parašyti atkreipiant dėmesį į tikrai svarbius dalykus, nesubanalinant iki kažkokių meilės taisyklių. Tai tiek.
Vertinu 3/10
Kategorija: Knygos | Komentarų: 224
2014-03-27
Aš jums papasakosiu apie vieną tokį gražų dalyką, kurį turbūt dauguma jau esate pamiršę. Apie tikrą atvirlaiškį. Dar papasakosiu, kur galite gauti grožio ir kam nors padaryti staigmeną.
Gerai atsimenu laikus, kai per šventes siųsdavome atvirukus. Na, tuos, dvigubus, voke. Dar geriau atsimenu laikus, kai atsirado kompiuteriai, internetas ir e-atvirukai. Va čia tai buvo džiaugsmo! Tik spausk ir siųsk. Tą ir darydavom bet kokia proga. Ilgainiui nusibodo ir dabar, jei per Kalėdas gaunu iš kokios nors įmonės elektroninį atviruką, man ji atrodo kaip laike pasiklydęs dinozauras. Nes tokie atvirukai nėra atvirukai. Ir niekas nesišypso juos gavęs.
Nežinau, ar jūs vis dar užstrigę dinozaurų amžiuje, bet aš seniai nebe :) Jau 2,5 metų vienas mano hobių (pastaruoju metu pagrindinis) yra atvirlaiškiai. Tai ne tie dvigubi voke, o tie, ant kurių brūkšteli adresą, išlieji širdį žinutėje, priseilioji pašto ženklą ir siunti atvirai. Nesijaudinkit, paštininkės jų neskaito :) Pradėjau nuo tarptautinio Postcrossing.com, o dabar įsisukau ir į vietinį forumą, todėl atvirukų gaunų daaaug ir labai gražių.
Jūs įsivaizduokite – atsidarote pašto dėžutę, o ten, tarp reklamų ir sąskaitų guli atvirlaiškis jums. Gražus, spalvingas, o gal juodai baltas, čia jau kaip kam labiau patinka. Kažkas sveikina su gimtadieniu, su pavasariu, su mokslo metų pabaiga arba pradžia. Arba tiesiog siunčia jums bučkį. O gal slaptas gerbėjas prisipažįsta meilėje? :) Na, argi ne smagiau nei būti užtagintam ant pūkuoto kačiuko facebook’e?
Pavyzdžiui, Velykos. Negalite nuvažiuoti gi pas visus gimines. O va jūs paimkite ir nusiųskite visiems, pas kuriuos nespėsite nuvažiuoti, velykinį atvirlaiškį. Hmm, pvz., tokį seneliams:
O tokiu galima pasveikinti draugus Anglijoje, kurie šiemet neparvažiuos namo (jiems išsiųskite prieš savaitę iki šventės). Bus jiems surprise surprise! :)
Aš šiemet taip darysiu :) Visus šiuos ir kitus gražius atvirlaiškius perku Favoritepostcard.com. Perkant 15 ar daugiau, siuntimas nekainuoja nieko. Dar išduosiu paslaptį – jei užsisakysite ryte (arba bent iki pietų), kitą dieną jau greičiausiai juos ir turėsite ;) Be to, į el. paštą ateina nuoroda su siuntinio registracijos numeriu, todėl patikimumas – 100%.
Man Favoritepostcard.com patinka, nes turi daug gražių pieštinių atvirukų, iš kurių mylimiausi E. Ziomos, Lukos Va ir I. Lukauskaitės. Pastarieji yra naujiena ir Lietuvos postcrosserės juos išpirko per kelias dienas, bet kitą savaitę žadėjo papildymą, tai laukiu išsižiojus :)
Atsimenu, kai mama pamačiusi mano užsakytus atvirukus nustebo – čia lietuviški?! Taip, lietuviški. Skiriasi nuo tų su paauksintom rožėm, ane?
Jei kam kyla klausimas, kur dėti gautą atviruką, galiu pavardinti:
ant šaldytuvo
ant magnetinės lentos ar pinboard’o darbe
ant sienos
kalėdinius galima ant eglutės susikabinti
o jei labai labai gražūs, gal net įsirėminti ir pasikabinti kaip paveiksliuką, pvz., man labai gražus šitas
Žinau, kad dauguma nė nenutuokia, kiek kainuoja siųsti atvirlaiškį. Tai va, į voko kišti jo nereikia, pašto ženklą klijuokite viršutiname dešiniajame kampe. Lietuvoje reikės 1,35 Lt vertės ženkliuko, į ES šalis – 2,15 Lt, i visas kitas – 2,45 Lt. Pašto ženklų būna pašte ir spaudos kioskuose.
Šypsokitės! :)
Kategorija: Internetas | Komentarų: 26
2014-03-25
Kada paskutinį kartą gėrėte kompotą? Aš, kol nesusilaukiau vaiko, buvau tokį dalyką iš vis pamiršusi. Tiesa, ligoninėje ir darželyje tie kompotai tokie patys kaip ir mano vaikystėje – permatomi, praskiesti, su keliomis razinomis stiklinės dugne. Fui! O išvirti paprastą, bet laaaaabai skanų kompotą namie galima iš bet ko. Pas mane visada pilna tai vienokių, tai kitokių džiovintų vaisių, taigi verdu iš jų. Recepto galėtų ir nebūti, nes čia nėra nei proporcijų, nei kažkokių taisyklių, bet tiems, kuriems labai reikia, prašau:
Reikės:
Džiovintų vaisių ir uogų, pvz., geros saujos obuolių, saujelės spanguolių, kelių slyvų, kelių abrikosų. Žinoma, tinka ir razinos. Galite virti vien iš razinų. Arba iš visko po truputį – čia jau kaip fantazija veiks :) Aš dedu kokias 3 saujas džiovintų gėrybių į 3 litrų puodą.
Šlakelio citrinos sulčių
Jei mėgstate saldžiau – kokio šaukšto cukraus
Cinamono lazdelės, kelių gvazdikėlių
Vandens, pilu apie 1,5 litro.
Viską sumetate į puodą ir verdate kokį, hmm, pusvalandį. Galite pilti citrinos sulčių (aš pilu, nes man gaiviau), gali nepilti. Galite dėti cukraus, galite nedėti. Aš kartais įdedu cukruoto imbiero kelis gabaliukus ir šiaip nevengiu įmesti cukatų ar įdomesnių vaisių – džiovintų papajų ar greipfrutų. Viskas tik duoda savito skonio. Vienintelis patarimas – nedėkite daug slyvų, nes jos labai užgožia kitus vaisius. Jei jau norite vidurius laisvinančio kompoto, geriau virkite vien jas atskirai :)
Išvirusį kompotą ragaukite, dar pasaldinkite arba parūgštinkite. Arba nedarykite nieko. Jei iškart visko neišgersite, išimkite cinamono lazdelę. Aš kurį laiką laikau kompotą puode su visais vaisiais, o nakčiai perkošiu ir statau į šaldytuvą.
Beje, tikro, drumsto, ką tik išvirto kompoto nesugebėjau nufotografuoti apetitiškai. Nelabai ir stengiausi :))
Kategorija: Receptai, Saldumynai | Komentarų: 44
