“Andrius Užkalnis” Antroji Evangelija pagal Užkalnį

2015-05-10

Jeigu mano principai būtų stipresni už sveiką nuovoką, nebūčiau nei pirkusi, nei skaičiusi šios knygos. Bet pirmoji susiskaitė visai gerai, o šioje, sakyčiau, netgi dar mažiau kalbėjimo apie save ir pasipūtimo. Taigi, iš esmės mažiau ir paties A. Užkalnio. O tai yra gerai. Netgi labai gerai. Nes kuo jo straipsniuose/knygose mažiau jo paties, tuo darbai geresni. Pasikartosiu, kad, nepaisant kai kur absoliučiai nesutampančio požiūrio, mano nuomone, jis rašo puikiai. Todėl skaityti verta vien patį rašymą. Tik kartais smarkiai suabejoju dėl turinio.

Abiejose “evangelijose” turinys nėra tas, dėl kurio labai abejočiau. Tiesa, mano mama pasakė negalinti skaityti tokios knygos, nes daug kas prasilenkia su tikrove. O sovietinio gyvenimo ji mačiusi maždaug keturis kartus daugiau nei aš. Taigi ir žino geriau. Bet aš nesu tokia jauna kaip dauguma Užkalnio skaitytojų (nes pagrindinė jo auditorija yra paaugliai – traukia panašaus lygio kategoriškumas, kalbos maniera ir būdas), taigi ir prisimenu daugiau. Todėl pastebėjau netikslumų, absoliutinimą ne vietoje ir kitų negerų dalykų. Vien dėl to ši knyga yra iš tų, kur perskaityti verta, bet pirkti – ne. Jei bus trečia, turbūt skaitysiu. Bet jau skolinsiuos.

Kategorija: Knygos | Komentarų: 94

Daniel Mason “Rojalių derintojas”

2015-03-03

Iš šitos knygos tikėjausi daug egzotikos, truputį aistros, kažko neįprasto. O ką gavau? Nuobodžius beveik statistinius faktus apie tai, kaip anglai seniai seniai išsidirbinėjo – taip vadinu kolonizavimą – Birmoje (dabar vadinasi Mianmaras). Dar gi sausos istorijos apie Edardo rojalius ir be galo daug informacijos apie tai, kaip juos suderinti. Tai dar suprasčiau, jei veiksmas būtų vykęs iš tikrųjų. Bet ne, siužetas juk išgalvotas. Kurių galų prikaišioti į istoriją tiek daug žiovulį keliančių dalykų?

Taigi, rojalių derintojas pakviečiamas į Birmos džiungles derinti rojalio, kuris vargais negalais ten buvo nugabentas vieno mokslininko-daktaro-kariškio užsakymu. Trečdalį knygos derintojas ruošiasi ir keliauja. Su kariškiu ir rojaliu susitinka knygą įpusėjus (gerai, kad paverčiau į priekį pasižiūrėti, ar iš vis susitiks, nes jau būčiau metusi). Ten derintojas atlieka savo darbą, pasvajoja apie gražią birmietę (nebuvo nė bučinio!!!), pajodinėja, paserga maliarija ir tada viskas baigiasi. Pabaiga visgi yra netikėta. Ir staigoka, palyginus su likusiu knygos veiksmu. Gaila, kad taip ir nesupratau, kuri tiesa yra teisinga… O kliedintis derintojas aiškumo irgi neįnešė.

Nesigailiu, kad perskaičiau. Bet jei būčiau tiksliau žinojus apie ką, būčiau neskaičiusi. Ir nesigailėčiau, kad neskaičiau :)

Kategorija: Knygos | Komentarų: 93

George R.R. Martin “Varnų puota”

2015-03-03

Supratau, kodėl be galo pradėjau tingėti aprašinėti knygas. Pati save įspraudžiau į tam tikrą formatą, o formatų aš iš tikrųjų nemėgstu :) Na, mėgstu, kai jų laikosi kiti, bet pačiai – neee. Neįdomu. Todėl nei knygas vertinsiu dešimtbalėje sistemoje, nei vienodos teksto struktūros laikysiuos :P

Taigi, tai jau ketvirtoji “Ledo ir ugnies giesmės” knyga lietuviškai. Pati neįdomiausia. Bet net ir žinodama iš kitų atsiliepimų, kad nebus labai jau WOW, galvojau, kad perskaičius vis tiek norėsis dar. Taip ir buvo. Skaičiau lėčiau nei įprastai, bet jau laukiu penktos išverstos knygos (būtų originalas vokiečių, jau būčiau suskaičiusi visas. Bet anglų… Gal tiek to.). O paskaičiusi apie ką ji bus, tai dar labiau laukiu.

Ketvirta ir penkta knygos iš pradžių buvo sumanytos kaip viena. Bet nuo tokio storio veikalo turbūt ir Halkui rankos nulinktų, taigi buvo padalinta į dvi. Pirma – neįdomioji, o antra – įdomioji (čia pagal mano supratimą taip). Tiesiog “Varnų puotoje” yra tie neįdomieji veikėjai. Tirionas, Daneiris, Snou – visi kažką veikia penktoje dalyje. Tik sužinosiu, aišku, viską anksčiau nei ją išleis. Serialas jau bus labai greitai, o jame veiksmas vystosi chronologiškai, o ne suskirstytas pagal veikėjus.

Ir dar apie serialą – jau aišku, kad jis baigsis anksčiau už knygas. Trupučiuką gaila, bet nu ką padarysi. G.R.R. Martinas niekur neskuba :)

Taigi, puikiai šios knygos nevertinu, bet vis tiek ji labai gera. Labai labai gera.

Kategorija: Knygos | Komentarų: 3

Cynthia Hand “Nežemiškoji”, “Spindinčioji”, “Nenugalimoji”

2015-01-20

Būna dviejų tipų skaitymo pertraukos:
1. Kai neskaitai nieko.
2. Kai skaitai paaugliškas trilogijas.
Antras variantas man malonesnis. Nes vis tiek skaitai. Smegenys sukasi, vaizduotė dirba. Va, perskaičiau tris knygas ir serialą galvoje sukūriau. Na, arba bent jau televizinį filmą. Rimtesniems scenarijams šitos knygos nebus panaudotos, jei tik iš vis bus.

Cynthia Hand “Nežemiškoji”, “Spindinčioji”, “Nenugalimoji”

Angelai. Trilogija yra apie angelus žemėje, apie jų vaikus pusiau angelus, apie puolusius angelus ir panašiai. Labai primena Becca Fitzpatrick “Puolęs angelas” knygų seriją. Nors jei reikėtų rinktis tarp šių dviejų, aną vertinčiau geriau. Žodžiu, įdomūs tie angelai. Plaukai švyti, aureolės žmones gąsdina, skraido, turi visokių supermeno galių. Kaip vampyrai, tik ne tokie įdomūs :)

Veiksmas. Susigulėjusi galvoje man ši trilogija atrodo gana vaikiška. Veiksmo yra, bet jis nelabai intensyvus. Tikrai nesitikėkite, kad kaip “Divergentėje” čia šaudys ir gaudys. Daugiau pasvarstymų, šiek tiek padūsavimų, mažulyčių intrigėlių, kokios ir būna paaugliams. Bučinių yra daug, sekso nėr. Kaip visada :)

Greitis. 3 knygas perskaičiau turbūt 4 prisėdimais ir tai tik dėl to, kad skaitant paskutinę per vidurį atsirado reikalų. Skaitosi labai lengvai, mąstyti nereikia, į logikos trūkumus kai kur irgi patarčiau nekreipti dėmesio. Žodžiu, pats tas norint padaryti skaitymo pertrauką. Arba užkišti neskaitadienius.

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 256

Maureen Lindley “Rytų brangenybės užrašai”

2015-01-20

Juokinga pačiai prieš save, bet gal tik du trečdalius knygos perskaičiusi suvokiau, kad skaitau beveik (beveik, nes rašytoja pridėjo ir savo vaizduotės vaisių) biografiją. Na, kilo įtarimų, kad labai jau tikroviškai viskas aprašyta, bet nu maža ką. Visokių knygų būna. O čia, pasirodo, tokia moteriškė Rytų Brangenybė iš tikrųjų buvo ir viskas, ką ji padarė knygoje, irgi neišgalvota. Nuostabu. Jau vien už tai, kaip parašyta knyga, galima skirti aukščiausią balą.

Maureen Lindley “Rytų brangenybės užrašai”

Rytų Brangenybė. Kinų princesė, tėvo atiduoda japonams. Pamilusi šią tautą. bet žiauriai jos išnaudota, galbūt net traumuota psichologiškai. Nimfomanė, besinaudojanti savo kūnu kaip įrankiu tikslams pasiekti ir visai to nesigėdijanti. Dėl savo tikslų pabėgusi nuo vyro iš Mongolijos stepių. Norinti mylėti, bet nemokanti. Slaptoji agentė. Šnipė, išduodanti savo šaknis ir pati visų išduota. Labai graži moteris, taip iki galo ir nesuvokusi, kas ir kokia yra iš tiesų. Psichologams ji turėtų būti neišsemiamas diskusijų ir analizių šaltinis.

Grožis. Visur buvo minima, kad ji buvo graži. Labai graži. Tiesa, nešiojo trumpų plaukų šukuoseną, kelnes ir aulinius batus, kas tais laikais buvo neįprasta azijietei. O vėliau – kario uniformą, kas buvo dar neįprasčiau. Suvokusi, kad tokia moteris visgi buvo, žinoma, puoliau ieškoti jos nuotraukų. Teko suvokti, kad grožio samprata skiriasi ir tautose, ir laikmečiuose…

Apibendrinimas. Rekomenduoju. Šios moters gyvenimas daug įdomesnis už kai kurių rašytojų fantazijas. Ir karo, kurio knygose nemėgstu, čia ne per daug. Pats tas, kad suvoktum istorijos foną ir dar kažkiek žinių galvon įkristų.

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 664

Camilla Lackberg “Ledo princesė”

2015-01-02

Neribotam laikui užmečiau vieną be galo nuobodžią klasikinę knygą, tai iškart atsirado ir laiko, ir noro kitoms, gal ne tokioms protingoms, bet įdomioms knygoms :) “Ledo princesė” manęs laukė jau seniai. Ir atsiliepimų gerų girdėjau, ir anotacija suintrigavo. Norėjau tiesiog gero detektyvo, gerą detektyvą ir gavau.

Camilla Lackberg “Ledo princesė”

Švedija. O jums taip nebūna, kad skaitot knygoje kokio miestelio aprašymą ir užsimanote kada nors ten nuvažiuoti? Apie labai egzotiškas šalis aš nesvajoju, bet “Ledo princesės” veiksmo vietą – Fjällbacką Švedijoje – įsirašiau į galimų aplankyti miestų sąrašą. Gi po 2014-tų vasaros kelionės į Skandinaviją noriu dar :) Žodžiu, įtaigiai aprašykite kokį miesteliūkštį ar šalį, ir aš ne tik mielai perskaitysiu knygą, bet dar ir aplankyti užsimanysiu.


Nuotrauką pavogiau iš interneto

Detektyvas. Šimtaprocentinis skandinaviškas detektyvas. Tai reiškia, kad geras: nebanalus, su sudėtingais charakteriais, sunkiai nuspėjamu žudiku. Na, bent jau iki tos vietos, iki kurios autorė ir nori, kad nenuspėtume. Nėra toks įtraukiantis, kaip Larso Keplerio detektyvai (o žinot, kad jau yra nauja jo knyga? Tik dar neišversta.), bet tikrai neprastas.

Veikėjai. Pirmiausia, tai pati ledo princesė – neaiškiomis aplinkybėmis nužudyta moteris. Sudėtingi gyvenimo vingiai paaiškėja tik knygos pabaigoje. Mėgstu paspėlioti, kas ir kaip, bet tokių vingrybių šįkart nenuspėjau. Visi veikėjai turi savo problemų – nuo rašytojos, besiaiškinančios bylą, iki beveik nereikšmingo diedulio, radusio kūną. Bet problemos artimos kiekvienam. Juk ne vienas pykstasi su broliu ar seserimi, turėjo bėdų vaikystėje, myli jo nemylintį žmogų ar tiesiog nori pabėgti nuo dabartinio gyvenimo.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 97

Yann Martel “Pi gyvenimas”

2015-01-02

Labai bijojau šitos knygos. Nepaisant visų apdovanojimų, filmas iš anonso pasirodė be galo nuobodus. O knyga iš aprašymo – dar nuobodesnė. Bet ilgai laukusi manęs skaityklėje (pateko ten vien dėl “reikėtų perskaityti dėl bendro išprusimo”) vieną vakarą buvo atversta. Skaičiau ir stebėjausi, kad patinka :)

Yann Martel “Pi gyvenimas”

Dievas. Anotacijoje parašyta, neva šita knyga privers patikėti Dievu. Ane? Knyga gali priversti patikėti? Jeigu kažką ir privertė, tai tas žmogus buvo baisus lengvatikis. Siužetas juk išgalvotas, o ir kažkurio konkretaus Dievo ten nėra. Berniukas Pi yra tikintis, bet ne šiaip kokia nors dievybe. Jis tiki visais dievais – indiškais, Alachu, krikščionių Dievu. Visais tiki ir visiems meldžiasi. Turi maldų kilimėlį ir klaupiasi Mekos pusėn, bet yra ir pakrikštytas. Žodžiu, baisus dalykas visiems dievų žodžius skelbiantiems. Jei jau apie Dievą knyga privertė susimąstyti, tai kaip tik iš tos globaliosios, religijų istorijos pusės.

Siužetas.
Žodžiu, plaukdami su savo nuosavo zoologijos sodo likučiais į Kanadą, žmonės patiria laivo katastrofą. Gyvas lieka tik Pi ir keli gyvūnai. Visai logiška, kad valtyje esant tigrui, iš tų gyvūnų išlieka stipriausias. O žmogus psichologiškai yra stipresnis už tigrą. Jei dar turi ir žinių (o kur jų neturėsi, kai vaikystę praleidi zoologijos sode), gali išgyventi ir su tigru. Bet fantastikos bent jau pirmojoje kelionės vandenynu pusėje yra mažai. Sužinojau apie tigro dresūrą, apie gelbėjimosi valtis, netgi nemažai apie išgyvenimą jūroje.

Pasaka. Nepaisant realistiškos istorijos pusės, “Pi gyvenimas” yra fantastinė knyga su netikėta pabaiga, kuri priverčia susimąstyti ne apie Dievą, o apie žmonių psichologiją bei apie save patį. Ir graži, ir tuo pačiu metu baisi pasaka. Bet tik pasaka.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 8

Tracy Chevalier “Mergina su perlo auskaru”

2014-12-18

Aš tikrai nesu žmogus, vertinantis klasiką. Taigi ir šis žymusis paveikslas man yra tik paveikslas. Savaime suprantama, aš skiriu jį nuo tep lep jūros bangų peizažo, pardavinėjamo Palangos turguje. Bet labai gėrėtis ir grožėtis nemoku. Gal, jei pamatyčiau gyvai, išmokčiau :) Bet dabar ne apie paveikslą, o apie knygą, kuri yra apie paveikslą.

Tracy Chevalier “Mergina su perlo auskaru”

Istorija. Knyga grožinė ir siužetas nėra pagal tikrus faktus. Šiek tiek gaila, nes ši paveikslo gimimo versija yra graži – slapta, net pačiam sau nepripažįstama meilė, socialinė atskirtis, baimė. Tokie dalykai visada įdomūs, ypač, jei subtiliai aprašyti. Deja, visgi nėra žinoma, kokią merginą nutapė J. Vermeris, nors T. Chevalier versija – jo tarnaitė, graži ir protinga mergina.

Olandija. Žinoma, aš iškart pasigūglinau, kaip atrodo Delftas ir tuo pačiu iškart užsimaniau jame apsilankyti. Kaip ir bet kuriame kitame knygose aprašomame mieste. Bet turbūt įdomiau būtų nusikelti į amžių, kuriame gyveno dailininkas. Knygoje taip gražiai ir gyvai aprašomas miesto gyvenimas, kad nori nenori imi ir persikeli kelis šimtmečius atgal.

Filmas. Trumpa, bet miela istorija. Buvo šiek tiek per mažai, todėl sugalvojau pažiūrėti filmą. Galvojau, kad naktį nežiūrėsiu, bet įsijungiau, tada sugalvojau pažiūrėti tik truputį, o po to dar truputį, po to tik iki pusės, o kai jau pažiūrėjau pusę, tai negi paliksi kitą pusę. Taip nuėjau miegoti gerokai vėliau nei norėjau :)

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 10