Oi, kaip man nepatinka “Mac’ai”. Nu kokie brangūs, tai siaubas. Ir dar nepatinka todėl, kad visi juos mėgsta. Šiaip dar nekenčiu “Sony Ericsson” telefonų. Nepatogūs labai. Juokauju aišku – nei man jie nepatinka, nei ką. Niekada ilgesnį laiką nesinaudojau nei vienu, nei kitu, todėl negaliu pasakyti, patinka jie man ar ne. Daugiau »
Jau senokai šitaip sirgau. Gal tik mokykloje. O su vyru tuo pačiu metu sergam turbūt iš vis pirmą kartą. Tai ir sėdėjom beveik visą savaitę namie dviese. Visai patiko, nors ir ne atostogos. Bet tai kiek daug visko galima nuveikti…
Galima labai susipykti ir labai susitaikyti.
Galima daug dėmesio skirti katinui.
Galima iš pagrindų pertvarkyti kompą.
Galima perskaityti nelabai įdomią knygą (arba daug įdomių, bet rinkausi pirmą variantą).
Galima pažiūrėti daug gerų ir vidutiniškų filmų.
Galima sužinoti, ką dieną rodo televizijos. Ogi nieko.
Galima tingėti daryti valgyti. Arba netingėti ir iškepti pyragėlių su obuoliais ir cinamonu.
Galima ilgai neiti miegoti.
Galima po to miegoti dieną ant sofos.
Galima netgi susitvarkyti kambarius.
Galima suvalgyti nesveiką kiekį meduolių ir šokolado.
Galima sumokėti mokesčius.
Galima iš seno noutbuko pasidaryti multimedia device’ą.
Galima miegoti su šaliku.
Galima nuvažiuoti į turgelį ir nusipirkti bulvių, sūrių, rūkytos žuvies, kumpio ir ridikėlių.
Tik dirbti negalima. Bet ir nesinori juk.
Šiandien per pietus kaukė sirenos. Nusiėmiau ausines, klausau. Geriau girdisi nei anksčiau. Galvoju, o jei tai nebūtų bandymai? Ką daryčiau? Daugiau »
Toks čia ir pyragas, kai sušlamšti vienu prisėdimu. Greičiau desertas. O kas geriausia – kai nusiperki visą dėžę persikų arba nektarinų ir jau matai, kad jie vysta, bet tu jų nesuvalgysi, tai pats geriausias būdas juos sunaudot. Receptas bene iš Oliverio, bet radau velniai žino kur ir nesu tuo įsitikinusi :) Daugiau »
Einu tiltu – kojinės iki kelių, šypsena iki ausų, saulė akis merkia. Šilta. Ausyse skamba įsivaizduojama muzika. Manęs su ausinėmis gatvėje nepamatysi. Gal todėl išsiugdžiau gebėjimą klausytis minčių muzikos ir dar visko, kas aplink vyksta. Daugiau »
Kodėl lengviausia užmigti tada, kai lyja? Nes jauku, nes lauke šalta ir šlapia, o lovoje šilta ir gera. Nes ramina lietaus lašų šniokštimas. Kiti bijo griaustinio. Man atvirkščiai – kuo smarkiau ir su žaibais ar griaustiniu lyja, tuo jaukiau ir geriau. Net lašų barbenimas į palangę netrukdo. Daugiau »
Šiaip jau esu jautrus ir nervingas žmogus. Nu bet niekada nedrįstu rodyti savo emocijų darbe. Jei kas sunervina, nepuolu rėkti, o jei žmogus n kartų tą patį daro blogai, stengiuosi išlikt rami, nors viduje verdu. Aišku, daug kas pasakytų, kad užgniaužtos emocijos nėra gerai – kenkia pačiam ir vis tiek išsilieji namie. Bet nemandagiai elgtis su kolegomis, rėkti ir ginčytis iki paraudonavimo tai nieko gero.
Jei tu vadovas – pasakyk ramiai, ką manai, o jei pavaldinys nesutinka, tiesiog liepk padaryti taip, kaip reikia. Čia juk tavo balsas svaresnis. Nes nervinis drebulys nepakels tavęs pavaldinių akyse. Kantrybės… arba kokių raminančių žolelių :)
P.S. Šimtąjį kartą įsitikinu, kad PMS’as būna ir vyrams. O gal čia kokia tai amžiaus tarpsnio krizė…
Baigiu išgerti litrą pomidorų sulčių ir suprasti, kad šiandien yra pirma diena po beveik 3 mėnesių, kai darbe turiu kelias minutes laisvo laiko. Aišku, darbo tai kaip visada netrūksta, bet nereikia karštligiškai rašyti, tvarkyti, ieškoti galvojant: “ne ne ne, šįkart tai jau nieko nebespėsiu”. O kažko nespėti aš juk nemoku.
Galų gale su manim nebesuspėjo mano sveikata. Perdegiau. Ir dar smegenyse perdegė viena lempučių. Na, ta, kuri nuolat žybsėdavo “greičiau, daugiau, tu dar gali” ir panašiai. Kol artimiausieji nepareiškė “tu gal jau apsiramink”. Ir tikrai – gal jau apsiraminsiu. Tuo labiau, kad iš skubėjimo ir stengimosi man kol kas jokios apčiuopiamos naudos.
Ir dar kai sako: “nepakeičiamų nėra”, tai galiu paprieštarauti. Yra. Tik aš juos vadinčiau “šiuo metu nepakeičiamais”.
