Cynthia Hand “Nežemiškoji”, “Spindinčioji”, “Nenugalimoji”

2015-01-20

Būna dviejų tipų skaitymo pertraukos:
1. Kai neskaitai nieko.
2. Kai skaitai paaugliškas trilogijas.
Antras variantas man malonesnis. Nes vis tiek skaitai. Smegenys sukasi, vaizduotė dirba. Va, perskaičiau tris knygas ir serialą galvoje sukūriau. Na, arba bent jau televizinį filmą. Rimtesniems scenarijams šitos knygos nebus panaudotos, jei tik iš vis bus.

Cynthia Hand “Nežemiškoji”, “Spindinčioji”, “Nenugalimoji”

Angelai. Trilogija yra apie angelus žemėje, apie jų vaikus pusiau angelus, apie puolusius angelus ir panašiai. Labai primena Becca Fitzpatrick “Puolęs angelas” knygų seriją. Nors jei reikėtų rinktis tarp šių dviejų, aną vertinčiau geriau. Žodžiu, įdomūs tie angelai. Plaukai švyti, aureolės žmones gąsdina, skraido, turi visokių supermeno galių. Kaip vampyrai, tik ne tokie įdomūs :)

Veiksmas. Susigulėjusi galvoje man ši trilogija atrodo gana vaikiška. Veiksmo yra, bet jis nelabai intensyvus. Tikrai nesitikėkite, kad kaip “Divergentėje” čia šaudys ir gaudys. Daugiau pasvarstymų, šiek tiek padūsavimų, mažulyčių intrigėlių, kokios ir būna paaugliams. Bučinių yra daug, sekso nėr. Kaip visada :)

Greitis. 3 knygas perskaičiau turbūt 4 prisėdimais ir tai tik dėl to, kad skaitant paskutinę per vidurį atsirado reikalų. Skaitosi labai lengvai, mąstyti nereikia, į logikos trūkumus kai kur irgi patarčiau nekreipti dėmesio. Žodžiu, pats tas norint padaryti skaitymo pertrauką. Arba užkišti neskaitadienius.

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Maureen Lindley “Rytų brangenybės užrašai”

2015-01-20

Juokinga pačiai prieš save, bet gal tik du trečdalius knygos perskaičiusi suvokiau, kad skaitau beveik (beveik, nes rašytoja pridėjo ir savo vaizduotės vaisių) biografiją. Na, kilo įtarimų, kad labai jau tikroviškai viskas aprašyta, bet nu maža ką. Visokių knygų būna. O čia, pasirodo, tokia moteriškė Rytų Brangenybė iš tikrųjų buvo ir viskas, ką ji padarė knygoje, irgi neišgalvota. Nuostabu. Jau vien už tai, kaip parašyta knyga, galima skirti aukščiausią balą.

Maureen Lindley “Rytų brangenybės užrašai”

Rytų Brangenybė. Kinų princesė, tėvo atiduoda japonams. Pamilusi šią tautą. bet žiauriai jos išnaudota, galbūt net traumuota psichologiškai. Nimfomanė, besinaudojanti savo kūnu kaip įrankiu tikslams pasiekti ir visai to nesigėdijanti. Dėl savo tikslų pabėgusi nuo vyro iš Mongolijos stepių. Norinti mylėti, bet nemokanti. Slaptoji agentė. Šnipė, išduodanti savo šaknis ir pati visų išduota. Labai graži moteris, taip iki galo ir nesuvokusi, kas ir kokia yra iš tiesų. Psichologams ji turėtų būti neišsemiamas diskusijų ir analizių šaltinis.

Grožis. Visur buvo minima, kad ji buvo graži. Labai graži. Tiesa, nešiojo trumpų plaukų šukuoseną, kelnes ir aulinius batus, kas tais laikais buvo neįprasta azijietei. O vėliau – kario uniformą, kas buvo dar neįprasčiau. Suvokusi, kad tokia moteris visgi buvo, žinoma, puoliau ieškoti jos nuotraukų. Teko suvokti, kad grožio samprata skiriasi ir tautose, ir laikmečiuose…

Apibendrinimas. Rekomenduoju. Šios moters gyvenimas daug įdomesnis už kai kurių rašytojų fantazijas. Ir karo, kurio knygose nemėgstu, čia ne per daug. Pats tas, kad suvoktum istorijos foną ir dar kažkiek žinių galvon įkristų.

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Camilla Lackberg “Ledo princesė”

2015-01-02

Neribotam laikui užmečiau vieną be galo nuobodžią klasikinę knygą, tai iškart atsirado ir laiko, ir noro kitoms, gal ne tokioms protingoms, bet įdomioms knygoms :) “Ledo princesė” manęs laukė jau seniai. Ir atsiliepimų gerų girdėjau, ir anotacija suintrigavo. Norėjau tiesiog gero detektyvo, gerą detektyvą ir gavau.

Camilla Lackberg “Ledo princesė”

Švedija. O jums taip nebūna, kad skaitot knygoje kokio miestelio aprašymą ir užsimanote kada nors ten nuvažiuoti? Apie labai egzotiškas šalis aš nesvajoju, bet “Ledo princesės” veiksmo vietą – Fjällbacką Švedijoje – įsirašiau į galimų aplankyti miestų sąrašą. Gi po 2014-tų vasaros kelionės į Skandinaviją noriu dar :) Žodžiu, įtaigiai aprašykite kokį miesteliūkštį ar šalį, ir aš ne tik mielai perskaitysiu knygą, bet dar ir aplankyti užsimanysiu.


Nuotrauką pavogiau iš interneto

Detektyvas. Šimtaprocentinis skandinaviškas detektyvas. Tai reiškia, kad geras: nebanalus, su sudėtingais charakteriais, sunkiai nuspėjamu žudiku. Na, bent jau iki tos vietos, iki kurios autorė ir nori, kad nenuspėtume. Nėra toks įtraukiantis, kaip Larso Keplerio detektyvai (o žinot, kad jau yra nauja jo knyga? Tik dar neišversta.), bet tikrai neprastas.

Veikėjai. Pirmiausia, tai pati ledo princesė – neaiškiomis aplinkybėmis nužudyta moteris. Sudėtingi gyvenimo vingiai paaiškėja tik knygos pabaigoje. Mėgstu paspėlioti, kas ir kaip, bet tokių vingrybių šįkart nenuspėjau. Visi veikėjai turi savo problemų – nuo rašytojos, besiaiškinančios bylą, iki beveik nereikšmingo diedulio, radusio kūną. Bet problemos artimos kiekvienam. Juk ne vienas pykstasi su broliu ar seserimi, turėjo bėdų vaikystėje, myli jo nemylintį žmogų ar tiesiog nori pabėgti nuo dabartinio gyvenimo.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 5

Yann Martel “Pi gyvenimas”

2015-01-02

Labai bijojau šitos knygos. Nepaisant visų apdovanojimų, filmas iš anonso pasirodė be galo nuobodus. O knyga iš aprašymo – dar nuobodesnė. Bet ilgai laukusi manęs skaityklėje (pateko ten vien dėl “reikėtų perskaityti dėl bendro išprusimo”) vieną vakarą buvo atversta. Skaičiau ir stebėjausi, kad patinka :)

Yann Martel “Pi gyvenimas”

Dievas. Anotacijoje parašyta, neva šita knyga privers patikėti Dievu. Ane? Knyga gali priversti patikėti? Jeigu kažką ir privertė, tai tas žmogus buvo baisus lengvatikis. Siužetas juk išgalvotas, o ir kažkurio konkretaus Dievo ten nėra. Berniukas Pi yra tikintis, bet ne šiaip kokia nors dievybe. Jis tiki visais dievais – indiškais, Alachu, krikščionių Dievu. Visais tiki ir visiems meldžiasi. Turi maldų kilimėlį ir klaupiasi Mekos pusėn, bet yra ir pakrikštytas. Žodžiu, baisus dalykas visiems dievų žodžius skelbiantiems. Jei jau apie Dievą knyga privertė susimąstyti, tai kaip tik iš tos globaliosios, religijų istorijos pusės.

Siužetas.
Žodžiu, plaukdami su savo nuosavo zoologijos sodo likučiais į Kanadą, žmonės patiria laivo katastrofą. Gyvas lieka tik Pi ir keli gyvūnai. Visai logiška, kad valtyje esant tigrui, iš tų gyvūnų išlieka stipriausias. O žmogus psichologiškai yra stipresnis už tigrą. Jei dar turi ir žinių (o kur jų neturėsi, kai vaikystę praleidi zoologijos sode), gali išgyventi ir su tigru. Bet fantastikos bent jau pirmojoje kelionės vandenynu pusėje yra mažai. Sužinojau apie tigro dresūrą, apie gelbėjimosi valtis, netgi nemažai apie išgyvenimą jūroje.

Pasaka. Nepaisant realistiškos istorijos pusės, “Pi gyvenimas” yra fantastinė knyga su netikėta pabaiga, kuri priverčia susimąstyti ne apie Dievą, o apie žmonių psichologiją bei apie save patį. Ir graži, ir tuo pačiu metu baisi pasaka. Bet tik pasaka.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Tracy Chevalier “Mergina su perlo auskaru”

2014-12-18

Aš tikrai nesu žmogus, vertinantis klasiką. Taigi ir šis žymusis paveikslas man yra tik paveikslas. Savaime suprantama, aš skiriu jį nuo tep lep jūros bangų peizažo, pardavinėjamo Palangos turguje. Bet labai gėrėtis ir grožėtis nemoku. Gal, jei pamatyčiau gyvai, išmokčiau :) Bet dabar ne apie paveikslą, o apie knygą, kuri yra apie paveikslą.

Tracy Chevalier “Mergina su perlo auskaru”

Istorija. Knyga grožinė ir siužetas nėra pagal tikrus faktus. Šiek tiek gaila, nes ši paveikslo gimimo versija yra graži – slapta, net pačiam sau nepripažįstama meilė, socialinė atskirtis, baimė. Tokie dalykai visada įdomūs, ypač, jei subtiliai aprašyti. Deja, visgi nėra žinoma, kokią merginą nutapė J. Vermeris, nors T. Chevalier versija – jo tarnaitė, graži ir protinga mergina.

Olandija. Žinoma, aš iškart pasigūglinau, kaip atrodo Delftas ir tuo pačiu iškart užsimaniau jame apsilankyti. Kaip ir bet kuriame kitame knygose aprašomame mieste. Bet turbūt įdomiau būtų nusikelti į amžių, kuriame gyveno dailininkas. Knygoje taip gražiai ir gyvai aprašomas miesto gyvenimas, kad nori nenori imi ir persikeli kelis šimtmečius atgal.

Filmas. Trumpa, bet miela istorija. Buvo šiek tiek per mažai, todėl sugalvojau pažiūrėti filmą. Galvojau, kad naktį nežiūrėsiu, bet įsijungiau, tada sugalvojau pažiūrėti tik truputį, o po to dar truputį, po to tik iki pusės, o kai jau pažiūrėjau pusę, tai negi paliksi kitą pusę. Taip nuėjau miegoti gerokai vėliau nei norėjau :)

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 3

Veronica Roth “Divergentė”, “Insurgentė”, “Lojalioji”

2014-12-05

Vejuosi perskaitytas knygas toliau :) Štai čia iš tiesų net visos trys. Nelabai iš vis suprantu, kam leisti trilogijas, kurių istoriją galima sukišti į vieną knygą. Na, blogiausiu atveju – į dvi. Bet madinga ir pelninga dabar po tris. Ir filmai tada trys gaunasi. Kai kam atrodo, kad kokybę galima ir paaukoti.

Veronica Roth “Divergentė”, “Insurgentė”, “Lojalioji”

Paaugliai. Nors teigiama, kad “young adult” amžius yra 18-22 metai, visi jauniems suaugėliams skirtų knygų pagrindiniai veikėjai nesiekia pilnametystės. Arba tokį amžių pasiekia istorijos pabaigoje. Gaila, nes tada būna labai daug seiliojimosi ir “myliu noriu negaliu” vietoj “myliu noriu ir galiu, nes įstatymų jau nebepažeisiu”. Tas pats ir su divergente. Nu velniam jai tik 16, o jau jos vaikinui – 18? A?

Šaudau ir gaudau. Pirma knyga, kaip visada, yra pati įdomiausia. Susipažinimas su sistema, su veikėjais, užsimezga draugystės ir pradeda rutuliotis veiksmas. Viskas puiku ir įdomu. Antra knyga jau nei šiokia nei tokia – šaudo, bėga, myli, nemyli, vėl šaudo, gaudo, bėga… Žodžiu, antra knyga man atrodė labiausiai nereikalinga šioje trilogijoje. Trečiojoje dalyje gi viskas išaiškėja, taigi ir skaityti įdomiau.

Pabaiga. Iš dalies, vertinant veikėją, ji nebuvo netikėta. Bet labai neįprasta tokio tipo knygoms. Nes dažniausiai viskas baigiasi labai laimingai su minimaliomis aukomis. O čia aukos buvo gerokai didesnės ir nustebino. Na, bent tiek :)

Filmas. Retai galiu pagirti filmą pagal knygą, bet su šiuo atvejis kitoks. Pažiūrėjau iškart perskaičiusi trilogiją ir supratau, kad apkarpytas ir vietomis pakeistas jis idealiai. Ir veikėjai atitiko mano vaizduotę. Žodžiu, su fantazija smarkiai neprasilenkė ir už tai filmui riebus pliusas :)

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

Nicole C. Vosseler “Po šafraniniu mėnuliu”

2014-11-29

Perskaitytų ir neaprašytų knygų krūva tik auga, auga, o laisvų minučių mintims raštu sudėlioti kažkaip neatsiranda. Bandysiu po truputį pasivyti tai, ką skaitau dabar :) Šią knygą pagriebiau tikėdamasi gana standartinės rytietiškos istorijos, kur daug meilės ir istorinių faktų. Nei vieno, nei kito netrūko, bet knyga visgi ne tokia, kaip tikėjausi.

Nicole C. Vosseler “Po šafraniniu mėnuliu”

Meilė. Šios tai tikrai istorijoje per akis. Knygos veikėja labai mylėjo tris kartus. Vieną – nuo vaikystės, kitą – sulaukusi brandos, o trečią – visą likusį gyvenimą. Taigi pirmasis ją įkvėpė, bet nepateisino lūkesčių, antrasis tapo teisėtu vyru ir išvežė ten, kur ji, susiklosčius aplinkybėms (politinėms), susipažino su trečiuoju. Ir dar meilė arabiškoms šalims. Taigi, visko čia daug ir gražu, nors kelionių man šiek tiek ir pritrūko.

Google. Ir visgi man patinka knygos, kurias skaitant norisi pagooglinti. Labai vaizdžiai aprašomas Adeno miestas – buvęs britų uostas Arabijos pusiasalyje, dabar miestas Jemene. Koks nykus jis ir dulkėtas, kaip šiurpiai atrodo juodi kalnai lyg sienos. Galvojau – nu, nu, kas jau ten taip baisiai atrodo… Perspaudžia rašytoja. Bet pagooglinau, ogi, pasirodo, iš tikrųjų:

Faktai. Na, o tikrų faktų, kurie čia apsiribojo vien karais ir šiaip politiniais nesutarimais, man buvo gerokai per daug. Apie mūšius (kas kur puolė ir kur atsitraukė) skaityti nuobodu. Ir taškas. Todėl vietomis tekdavo tik permesti akimis.

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Liza Marklund “Klubas 69″

2014-10-08

Vis uždelsiu aprašyti, ką perskaičiau :) Bet kartais taip geriau – po savaitės knygos turinys atrodo kitaip. Va kad ir šis detektyvas gavo balu mažiau nei planavau duoti vos perskaičius. Nes įspūdis labai greitai išblėso. Jei knyga negulėtų ant stalo, būčiau ne iškart ir prisiminusi, ką skaičiau.

Liza Marklund “Klubas 69″

Karalienė? Rašytoja tituluojama skandinaviškų detektyvų karaliene. Na, nežinau… Perskaičiau antrą jos knygą, bet iš tiesų man jos vidutiniškos. Aišku, gal čia tik leidykla ją taip tituluoja :)

Žurnalistika. Rašytoja yra žurnalistė, taigi pagrindinė veikėja taip pat yra žurnalistė. Tiesa, labai jau keistų moralinių nuostatų. Nekalbinanti ir nerašanti to, kas, mano nuomone, yra būtina, bet kartais besielgianti taip, kaip aš neišdrįsčiau. Žinoma, galų gale ji lieka teisi dėl tų savo nuostatų. Skaitydama jaučiau dėl to lengvą susierzinimą.

Painumai. O šiaip jau pats detektyvas iš pirmo žvilgsnio yra visai ne apie žmogžudystę. Nes kas yra niekšelis, visiems aišku nuo pirmųjų puslapių. Detektyvas yra politinis. Čia jau painiau. O įdomiausia yra pati pabaiga, kur atsiskleidžia tiesa apie trečiąjį dalyką, į kurį iš pradžių arba labai smarkiai nekreipsite dėmesio, arba galvosite, kad viską jau supratote :)

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1