Jean M. Auel “Pirmykštė moteris: Kelionė per lygumas”

2014-08-31

Ketvirta “Žemės vaikų” serijos knyga ir, deja, pati neįdomiausia :( Džiaugiausi, kad tokia stora – net 830 puslapių, – bet tekste tiek kartojimo, kad laisvai kokį 100 galima būtų mesti lauk.

Jean M. Auel “Pirmykštė moteris: Kelionė per lygumas”

Kelionė. Taip, visą knygą Aila su Jondalaru keliavo atgal į pastarojo gimtinę. Skaitydama vis atsiversdavau žemėlapį pasižiūrėti. Labai norėjosi jo didesnio ir detalesnio, su pažymėtomis dabartinių šalių teritorijomis (nors rašant knygą tos teritorijos buvo dar kitokios, juk 1990 m.). Visgi kelionės pagrindas yra eiti eiti eiti, joti joti, pavalgyti, pamiegoti, vėl eiti eiti… Taigi labai daug kartojimo apie tai, kas buvo valgyta, kokia arbata virta ir kokios žolelės surinktos.

Nuotykiai. Kadangi Aila ir Jondalaras bent jau tose teritorijose buvo pirmieji, prisijaukinę gyvūnus, kiti žmonės jų bijojo. Natūralu, bet vėl kartojimas apie baimes, apie dvasias ir t.t. Susitikimai su žmonėmis knygoje buvo pats įdomiausias dalykas. Tų susitikimų labai laukė ir pati Aila… Net nusistebėjo, kad tiek daug žemės yra, o tik tiek mažai žmonių. Na, keliaudama dabar taip negalvotų :) O šiaip knyga labai panaši į pačią tų dviejų kelionė – žiauriai ilgai, daug pasikartojimų ir labai laukiami reti susitikimai su kitais :)

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Jonas Jonasson “Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo”

2014-08-06

Pagaliau įveikiau šitą knygą. O įveikinėti reikėjo tik todėl, kad dėl man pačiai nesuprantamų priežasčių skaičiau ją vokiškai :) Nusipirkau daugiau nei prieš 2 metus oro uoste motyvuodama save tuo, kad užmiršiu kalbą, jei neskaitysiu. Per tą laiką spėjau ne vieną knygą vokiškai perskaityti, o ši vis laukė savo eilės. Bet sulaukė ir manęs nenuvylė. Vokiečių kalbos žinias tikrai atgaivinau, nes stiliukas ne iš paprastųjų.

Jonas Jonasson “Šimtametis, kuris išlipo pro langą ir dingo”

Viršelis. Šiaip viršelių nelyginu, bet kai rankose laikau vokišką variantą, o prieš akis matau lietuvišką, tai galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad vokiškas man gražesnis:

Kadangi dramblys (tiksliau, dramblė) knygoje tikrai buvo ir vietomis gana svarbus, tai čia net ir logikos daugiau, nei lietuviškame (tuo pačiu ir daugelio kitų šalių) variante.

Istorija. Labai linksma knyga parašyta labai rimtu tonu. Juoktis nesijuokiau, bet išsišiepus tai buvau visą laiką :) Taip jau gavosi, kad šimto metų senukas per visą gyvenimą nuveikė daugiau nei koks 1000 žmonių ir nemažai prisidėjo prie pasaulio istorijos pokyčių. Kai kurie tų dalykų – realūs, kai kurie – išgalvoti, bet visi smagūs. Aš dar ir dabar neapsisprendžiau, kurios knygos dalys man labiau patiko – ar apie Alano (senuko) gyvenimą po to, kai jis išlipo pro prieglaudos langą, ar prieš tai. Žinau tik, kad jei sulaukčiau 100 metų, norėčiau būti tokia pati :)

Filmas. Jį pažiūrėti norėjau seniai, o dabar, kai perskaičiau knygą, noriu dar labiau :)

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 5

Andrius Užkalnis “Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį”

2014-07-05

Keista vasara. Tingiu ne tik rašyti, bet ir skaityti. Turbūt kartais reikia ir pertraukų. Taigi A. Užkalnio knyga laukia savo eilės jau gerą mėnesį… Na, bent jau įspūdžiai tai tikrai gerai susigulėję :)

Andrius Užkalnis “Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį”

Autorius. Jau kažkur rašiau, kad A. Užkalniui nesimpatizuoju. Ir dažnai jam nepritariu. Na, tam tikrose situacijose mūsų biolaukai sutampa 100 proc., bet kai kur galėčiau ginčytis iki nukritimo. Visgi pastaruoju metu suvokiu, kad to daryti visiškai nevertėtų, net jei ir pasitaikytų galimybė. Po pareikštos kategoriškos nuomonės jis tiesiog fiziškai negalėtų sutikti su kita.
Visgi talentą rašyti A. Užkalnis tikrai turi ir knyga man labai patiko. Pagaunu save lyginant ją su P. Jurkevičiaus “Staltiesės ritmu”. Abi šiek tiek snobiškos, kategoriškos, su kai kuriais teiginiais visiškai nesutinku, bet parašytos puikiai, skaitosi lengvai. Tai, kad mano nuomonė nesutampa, nepadaro tos knygos blogesne. Čia panašiai kaip su alyvuogėmis – jei jų nemėgsti, tai nereiškia, kad jos neskanios.

Faktai. Sovietinėje Lietuvoje gyvenau neilgai – lygiai penkerius metus ir vieną dieną (tikrai lygiai, nes gimusi esu kovo 10-tą), taigi prisiminimai yra tik šiokie tokie ir tie patys gana migloti. Viską, ką žinau apie anksčiau, žinau iš tėvų. Na, jie irgi nebuvo tos santvarkos gerbėjai (tikrai ne tie žmonės, kurie sako “prie ruso buvo geriau”). Taigi ginčytis su pateiktais teiginiais būtų beprasmiška. Tas pats, jei pradėčiau aiškinti apie Braziliją, nors niekada toje šalyje nebuvau. Visgi su tam tikrais dalykais norėtųsi nesutikti. A. Užkalnis gyveno ne visai standartinį tarybinį gyvenimą ir viską pateikia labai subjektyviai. Tai yra įdomu, bet nereiškia, kad tiesa :)

Vertinu: 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Lauren Oliver “Pandemonium”

2014-06-10

Tarpuose tarp rimtesnių knygų mėgstu prikaišioti tokių, kurios skirtos paaugliams. “Pandemonium” yra antra trilogijos dalis (pirmoji štai čia) ir, kaip bebūtų keista, nė kiek ne prastesnė už pirmąją. O keista todėl, kad paaugliškose trilogijose nusivažiavimas yra visiškai įprastas dalykas.

Lauren Oliver “Pandemonium”

Nauja. Iš tikrųjų viskas veikėjai Lenai yra nauja – gyvenimas Tyruose (sunaikintuose miestuose anapus sienos), badas, visiškas skurdas, mirtys ir taip toliau. Naujas yra ir skausmas dėl mylimojo netekties (kaip vėliau paaiškėja, nėra jis toks jau miręs, kaip Lena galvojo).

Pasipriešinimas. Tai organizacija, kuri infiltruoja savo žmones į “išgydytųjų” tarpą ir daro visokias ten machinacijas. Autorė taip ir nesugebėjo padoriai nupasakoti jos veiklos, bet Leną irgi įkišo. Taigi, su netikru gydymo ženklu ji patenka vėl į normalų pasaulį ir, vykdydama misiją, sugeba įsimylėti. Deja, ties tuo knyga ir baigiasi. Ech :/

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Jon Ronson “Kaip atpažinti psichopatą”

2014-06-03

Šią knygą rekomendavo viena visuomeniška damutė, kuri vėliau mane ėmė žiauriai erzinti :) Taigi apie ją nebežinau nieko, bet knygą vis tiek perskaičiau. Ir man ji patiko, nors ir neradau joje to, ko tikėjausi.

Jon Ronson “Kaip atpažinti psichopatą”

Žurnalistas. Kai knygą yra žurnalisto, parašiusio “Vyrai, kurie spokso į ožkas”, tai turbūt nereikia tikėtis mokslinių faktų rinkinio. Ačiūdie, apie tai sužinojau jau įpusėjus psichopatus. Kitu atveju kaži ar būčiau ėmusis šio skaitalo. Bet dabar džiaugiuosi, nes viskas buvo labai vietoje – ir stilius, ir juokeliai, ir asmeniškumai, ir šokinėjimas nuo vieno reikalo prie kito, ir moksliniai dalykėliai. Pastarųjų galėjo būti kiek daugiau, bent jau apie pačius psichopatus.

Atsakymai. Nors negavau atsakymų į kai kuriuos klausimus, visgi sužinojau daug ką naujo. Pvz., radau atsakymą į mane seniai kankinusį klausimą apie JAV tonomis vartojamus psichiką veikiančius vaistus, apie tai, kad kas antras žmogus ten turi kokį nors sutrikimą, apie vadinamas kai kurių psichinių ligų “epidemijas”, apie psichiatrijos mokslą. Žodžiu, buvo įdomu. Ir linksma. Rekomenduoju :)

Išvada. Esu šiek tiek psichopatiška asmenybė. Visi mes esame :)

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Jojo Moyes “Aš prieš tave”

2014-05-28

Žiūrėdama filmą dažnai susigraudinu arba, jei užėjęs jautrumo periodas, apsižliumbiu. Bet skaitydama knygas dažniau juokiuosi, manęs jos negraudina. Tai va, žinokite, kad “Aš prieš tave” pabaigoje žliumbsit kaip maži vaikai. Na, gerai, jei esate bejausmiai ir be fantazijos niekšeliai, tik susigraudinsite. Bet vis tiek. Ašaras garantuoju 99 proc.

Jojo Moyes “Aš prieš tave”

Siužetas. Matėte filmą “Neliečiamieji“? Ne?! Tada marš žiūrėti :) Bet įtariu, kad dauguma matėte. Siužetas iš esmės beveik toks pat. Jokios slaugės patirties neturinti mergina imasi prižiūrėti kvadriplegiką (nevaldantį galūnių ir torso) vaikiną. Ji turėtų sugrąžinti jam norą gyventi, bet iš tiesų norą gyventi jis sugrąžina jai. Na, juk tikrai kaip filme? Tik tiek, kad knyga iš tiesų dar yra ir meilės istorija. Labai subtili ir labai skausminga.

Lengvumas. Nepaisant visos niūrios neįgaliojo kasdienybės, merginos problemų ir dar kelių svarbių dalykų, knyga nepalieka slogaus įspūdžio. Greičiau apima lengvumas ir noras gyventi. Net ir nelaiminga pabaiga iš tiesų nėra nelaiminga. Vienas gauna tai, ko nori, kitas gauna daug daugiau nei galėjo svajoti. Bet ai… vis tiek verksit :)

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 6

Thomas Keneally “Šindlerio sąrašas”

2014-05-21

Labai ilgai skaičiau šią knygą. Ne todėl, kad neįdomu, o todėl, kad buvo neskaitadieniai. Be to, “Šindlerio sąrašas” ne iš lengvųjų tiek stiliaus, tiek siužeto prasme. Prisipažinsiu, filmo taip ir nesu normaliai mačiusi (gal tik gabalėlius paauglystėje). Na, bet tą padaryti suspėsiu. O va knygą ne visi didžiausi filmo gerbėjai yra skaitę :P

Thomas Keneally “Šindlerio sąrašas”

Karas. Apie II Pasaulinį karą esu perskaičiusi nesuskaičiuojamą daugybę knygų. Rimtų istorinių, nerimtų istorinių (visokie įdomūs faktai ir pan.), atsiminimų ir grožinės literatūros (nuo “Dievų miško” iki “Knygų vagilės”), bet tokios tarp jų dar nebuvo. Situacija juk aprašoma ta pati, kaip ir visur – lageriai, getai, genocidas, arijai, žiaurumai, karas, kažkas bando padėti. Visgi kažkas tokio ypatingo joje yra… Gal kad Šindleris nėra išgalvotas žmogus ir visi jo aprašyti veiksmai tikrai vyko. Žinoma, smulkmenos padailintos rašytojo, bet tai atlikta puikiai.

Oskaras Šindleris. Buvo labai gudrus ir atkaklus žmogus. Kažkodėl susidarė įspūdis, kad išgelbėti savo gamyklos žydus buvo ne geraširdiškumas, o susigalvotas ir užsibrėžtas tikslas, siekiant pasipriešinti nepalankiai sistemai. Tokiai, kuri trukdė siekti kitokių tikslų. Todėl negaliu apie šį žmogų galvoti vien tik gerai. Visgi jis mane sužavėjo vien savo išmone, atkaklumu, sugebėjimu prisitaikyti ir išnaudoti sistemos sraigtelius prieš ją pačią.

Žiaurumai. Vietomis skaitant norėjosi užmerkti akis, nes iškildavo vaizdai, kaip lagero komendantas nušauna virtuvėje per lėtai bulves skutančias žydes motiną su dukra. Deja, užsimerkus jie niekur nedingsta, o lieka galvoje amžiams. Tokių vietų buvo daug. Kadangi filmo nežiūrėjau, galvoje susisukau savo. Žiaurų ir atmintyje liksiantį dar daug metų. Rekomenduoju šią knygą visiems. O vieną balą nuėmiau dėl visiškai neįtraukiančios pradžios :)

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Anties krūtinėlė tobuluoju būdu

2014-05-17

Aišku, galiu parašyti ir mandriau – “Anties krūtinėlė sviestinų porų patale su raudonojo vyno ir spanguolių padažu”. Bet šiaip jau nemėgstu tokių pavadinimų. Man šitas patiekalas yra tobulas. Apskritai labai mėgstu antieną, tik kad ne visada jos randu, o ir kaina ne tokia, kad kasdien pirkčiau. Bet kartais pavyksta rasti ir netgi su nuolaida!

2 porcijoms reikės:

Vienos anties krūtinėlės (2 gabaliukai)
Poro
3/4 puodelio raudonojo vyno (matuoju tais amerikietiškais)
2 šaukštų balzaminio acto
Kelių šukštelių arba gabaliukų cukraus
Saujos džiovintų spanguolių
Poros gabaliukų sviesto
Druskos, pipirų

Mes valgome dar ir su ryžiais, tai, jeigu norite, patarčiau pirmiausia užkaisti juos. Jei išvirs anksčiau, tiesiog uždengsite dangčiu ir paliksite – neatšals. Pirmiausia į nedidelį puoduką supilkite vyną, actą ir įdėkite 3-4 gabaliukus cukraus. Aš dedu gabalinį, o jei beriate šaukšteliais, patariu ragauti. Padažas neturi būti nei per daug actinis, nei per saldus. Suberkite džiovintas spanguoles, viską užkaiskite ir virkite, kol spanguolės išpamps. Kai išvirs, įdėkite gerą gabalą sviesto, išmaišykite ir padažas šiek tiek sutirštės. Kol virs padažas, riekelėmis supjaustykite porą ir kepkite jį svieste su druska ir pipirais. Prieskonių siūlau negailėti. Kepti kol stipriai suminkštės, nesudeginkite!

Antis. Jei būna su riebalu ir oda, aš juos nupjaunu ir metu lauk, nes taukų niekas namie nemėgsta. Taigi papipirinkite ir padruskinkite anties krūtinėlę (o va čia jau siūlau nepersistengti) ir kepkite kiekvieną pusę ant aukščiausios (arba beveik aukščiausios) temperatūros po 4 minutes. Šiaip radau siūlymus kepti po 3 ar 3,5 minutės, bet man po tiek laiko ji buvo per daug žalia. Mano viryklėje ideali būna po 4 minučių kiekvienai pusei. Antiena turi būti minkšta, rausvu viduriuku. Jei perkepsite, bus tikrai neskanu :(

Dėkite į lėkštę porus, ant viršaus – riekutėmis pjaustytą krūtinėlę ir pilkite padažą su spanguolėmis. Galima valgyti vieną, galima su ryžiais, galima su dar kuo tik norite. Žiauriai skanu!

Kategorija: Paukštiena, Receptai | Komentarų: 1