2013-10-29
PastarÄ…jÄ… savaitÄ™ nutiko du dalykai, po kurių aÅ¡ supratau, kad visos patyÄių prevencijos programos yra nukreiptos ne visai ten, kur reikia. Žinoma, gerai, kad bandoma perauklÄ—ti vaikus mokyklose. Bet aÅ¡ už tai, kad Å¡vieÄiami bÅ«tų ir visi jauni tÄ—vai. Nes bÅ«tent jie įdiegia vaikams, kad tyÄiotis yra normalu nuo tada, kai iÅ¡moksti kalbÄ—ti.
Pirmas atvejis buvo menkniekis. Tiesiog vaikų žaidimų aikÅ¡telÄ—je dviems 5-2 metų broliukams užkliuvo mano vaiko kepurÄ—. Toji turi nedidelius elnio ragus, ausis, nupieÅ¡tas akis ir raudonÄ… nosį. Žodžiu, tikra KalÄ—dinÄ— kepurÄ—, kokiÄ… ir aÅ¡ mielai neÅ¡ioÄiau, jei bÅ«tų tinkamo dydžio. Taigi vyresnysis broliukas Ä—mÄ— paÅ¡aipiai Å¡aukti “briedis, briedis!”, o jaunesnysis, nenorÄ—damas atsilikti, pradÄ—jo dirbtinai juoktis ir klykauti tÄ… patį. Po to dar pridÄ—jo “kvailas briedis” ir taip toliau.

Man atvipo žandikaulis. Vaikai tai vaikai, bet mama žiūrėjo į juos visiškai abejinga. Kadangi nesu iš tų, kurie kišasi į auklėjimą, pasigavau vyresniojo vaiko žvilgsnį ir mintimis perdaviau jam kuo geriausius linkėjimus. Nutilo iškart. Mažasis yra tik kopijuotojas, taigi nurimo ir tas. Žinote, atitinkamas žvilgsnis tiesiai į akis visuomet puikiai veikia per daug įsijautusius svetimus vaikus :)
Po Å¡ito įvykio man kilo minÄių, kad Å¡tai kaip dedami pamatai patyÄioms mokyklose. Pirmiausia, tÄ—vų nesupratimu ir abejingumu. Bet numojau ranka – gal Äia tik kartÄ… taip pasitaikÄ—. Visgi Å¡iandienos incidentas kieme pranoko mano ir taip lakiÄ… vaizduotÄ™. Mano vaikas pradÄ—jo aÅ¡aroti, kad einame ne į jo mylimiausiÄ… aikÅ¡telÄ™, o į parduotuvÄ™. PritÅ«piau Å¡alia ir Ä—miau aiÅ¡kinti, kad pasisupti nueisime grįžę. Tuo metu pro Å¡alį Ä—jo moÄiutÄ— su 3-4 metų anÅ«ke. MoÄiutÄ— atsistojo man už nugaros ir smerkianÄiu tonu drÄ—btelÄ—jo “gÄ—Ä—Ä—da pelÄ—Ä—Ä—da”. Nu, atseit, 2,5 metų berniukui turÄ—tų bÅ«ti gÄ—da, kad jis nesuvaldo savo emocijų.
Užviriau iÅ¡ pykÄio, bet mano vaiko aÅ¡aros buvo svarbiau nei psichologijos pagrindų aiÅ¡kinimas už mane daugiau nei dvigubai vyresnei damai. Netrukus moÄiutÄ— su anÅ«ke nuÄ—jo, bet už kelių sekundžių iÅ¡girdau skardų “gÄ—Ä—Ä—da-pelÄ—Ä—Ä—da, gÄ—Ä—Ä—da-pelÄ—Ä—Ä—da” iÅ¡ tos mažos mergaitÄ—s. Jos Ä—jo ratu aplink kiemÄ… (nežinau, kodÄ—l, bet taip buvo), o mergaitÄ— daug kartų Å¡aukÄ— tÄ… patį ir rodÄ— pirÅ¡tais į mus. MoÄiutÄ— pritariamai Å¡ypsojosi. Nu kur tau nesiÅ¡ypsosi, kai anÅ«kÄ— taip gerai iÅ¡moko gÄ—dinimo pamokÄ…. Susitvardžiau neÄiupusi vaiko į glÄ—bį ir nepasileidus iÅ¡ paskos skaityti moralų. PažadÄ—jau sau, kad pamaÄiusi Å¡ias damutes kitÄ… kartÄ… nepraeisiu nepasikalbÄ—jusi.
Man 28 metai, o pasijutau lyg bÅ«dama mažas vaikas, iÅ¡ kurio yra tyÄiojamasi, nes jis verkia, nugriuvo, prisidarÄ— į kelnes, ar jam nutiko kas nors nemalonaus. Baisus jausmas. Dar baisiau, kad tiek pirmoje, tiek antroje situacijoje kalti buvo ne mažameÄiai vaikai, o jų tÄ—vai/seneliai. Garantuoju, kad tiek tie du broliukai, tiek mergaitÄ— užaugÄ™ mokykloje tyÄiosis iÅ¡ kitų vaikų. Paniekinantys “kvailas briedis” ar “gÄ—da pelÄ—da” gali virsti baisesnÄ—mis frazÄ—mis, tampymu už plaukų, stumdymu ar spardymu. O po to tie patys tÄ—vai/seneliai stebisi, iÅ¡ kur vaikai iÅ¡moko… ViskÄ… jie iÅ¡moksta iÅ¡ mÅ«sų.
Supratau, kad tokiais atvejais daugiau netylÄ—siu, nes jau dviem kartais buvo per daug. Jeigu tau nepatinka kepurÄ—, nekreipk dÄ—mesio. Jeigu kas nors verkia, paklausk, kas atsitiko. NesityÄiok.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 44
2013-10-09
Stoviu eilÄ—je maisto prekių parduotuvÄ—je. PrieÅ¡ais mane esanti moteris perka lipniÄ… juostÄ…, su kurios kodu kažkas negerai ir dÄ—l to pardavÄ—ja iÅ¡eina tvarkyti reikalų pati. Viskas bÅ«tų kaip ir nieko, jeigu ne prekių vežimÄ—lyje sÄ—dintis mano vaikas, kuriam dabar yra amžiaus krizÄ— pavadinimu “noriu Äia ir dabar” (pastebÄ—jau, kad kai kurie iÅ¡ jos taip ir neiÅ¡auga). Taigi, mano vaikas nori saldainio ant pagaliuko, kuriuos aÅ¡ jam ir perku kartu su viskuo kitu. Kadangi esu nustaÄiusi taisyklÄ™, kad valgome po to, kai susimokame (nebent bÅ«tų labai alkanas, o taip per 2,5 metų buvo tik vienÄ… kartÄ…), buvo pasakytas griežtas “ne, palauk”.
AiÅ¡ku, krizÄ— “noriu Äia ir dabar” su fraze “ne, palauk” yra visiÅ¡kai nesuderinama ir mano vaikas iÅ¡ to nesusiderinimo klykia kiek pajÄ—gia. Kad nepasirodytų per mažai, dar ir spardosi kiek pajÄ—gia. O kas man, aÅ¡ pripratusi. Nekreipiu dÄ—mesio absoliuÄiai, tiesiog stoviu ir stebiu spektaklį. Tikrai vertas kokio tarptautinio apdovanojimo! Bet manÄ™s seni triukai neveikia. Puikiai žinau, kad pradÄ—jusi kalbinti arba siÅ«lyti kÄ… nors kitÄ…, sukelsiu tik dar didesnÄ™ isterijÄ…. O Å¡ita baigsis po poros minuÄių. Apie blogiausiÄ… variantÄ… – visgi duoti tÄ… saldainį – nekyla nÄ— minties.
Taigi ir tas klykimas bÅ«tų visai nieko, jei ne prieÅ¡ais mane stovinti moteris (ta, kuri sustabdÄ— eilÄ™). GalbÅ«t ji pasijuto kalta, kad aÅ¡ turiu laukti su klykianÄiu sÅ«numi. GalbÅ«t ji negalÄ—jo iÅ¡tverti vargÅ¡o mielo vaikelio Å¡irdį draskanÄio verkimo. GalbÅ«t jai pagailo vaiko, kuris turi tokiÄ… tironÄ™ motinÄ…. GalbÅ«t ji Å¡iaip kvaila ir nenuovoki viÅ¡ta. Balsuoju už pastarÄ…jį variantÄ…. MoteriÅ¡kÄ— skubiai versdama rankinÄ™ iÅ¡sitraukÄ— kažkokį pakutį. Griežtokai pasakiau, kad nieko mano vaikui neduotų. O ji tik “palaukite palaukite…” ir pergalingai iÅ¡lupo PUPONAUTÄ„.
Dabar gi intarpas apie tai. Trumpas toks. Puponautai mano vaikui yra absoliuÄiai dzin.
Taigi ji puolÄ— vaikui kiÅ¡ti po nosim puponautÄ…. Bet mÄ—lynas plastmasÄ—s gabaliukas yra Å palyginus su nuostabiai kvepianÄiu vaisiniu saldainiu ant pagaliuko. Klykimas tik pagarsÄ—jo ir vietoje to, kad nuramintų, moteriÅ¡kÄ— padarÄ— man meÅ¡kos paslaugÄ…. Ji pasidarÄ— raudona kaip burokas o man teliko tarstelÄ—ti “juk sakiau nieko neduoti”. Tikiuosi, kad daugiau niekad gyvenime ji nebesiims vaidinti geradarÄ—s fÄ—jos. Kaip ir visi tie svetimi kvaiÅ¡os, kurie lenkiasi prie verkianÄių vaikų juos imti ant rankų, kalbinti ir guosti. Tokiems visada norisi suÅ¡ukti “durniau, vaikas gi tavÄ™s nepažįsta!”. Apsiriboju mandagesnÄ—mis frazÄ—mis, bet vis tiek – nekenÄiu aÅ¡ jų visų.
Pati greiÄiausiai įsikiÅ¡Äiau, jei matyÄiau vaikÄ… muÅ¡amÄ…. Ne pliaukÅ¡telint kartÄ… per subinÄ™, o muÅ¡amÄ…. O visa kita yra tÄ—vų reikalas. Vieni kalbina, kiti nekreipia dÄ—mesio, treti bando vaiko dÄ—mesį nukreipti kitur. Taip kad kiÅ¡ti saldainius, puponautus, imti į rankas ar galų gale kalbinti yra tikrai kvaila. Arba vaikÄ… iÅ¡gÄ…sdinsite, arba sugriausite auklÄ—jimo sistemÄ…, nes tam užtenka ir vieno karto.
Kai pardavėja grįžo, sūnus sėdėjo ramutėlis, tik sušilęs. Sumokėjau už prekes ir daviau saldainį. Nes buvau pažadėjusi, o vaikas buvo nurimęs. Taigi, viskas užtruko tik kelias minutes, o gal būtų ir dar trumpiau, jei ne kvaila moteriškė.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 50
2013-08-19
Jeigu norite pasijuokti, nuvažiuokite į “IKEA”. Kuo greiÄiau, tuo geriau – ten dabar renkasi daug labai įdomių asmenų. Tikra tiesa, kad žmonÄ—s atvažiuoja kaip į parodÄ…. AÅ¡, prisipažinsiu, buvau jau du kartus: pirmÄ…jį nuvažiavom spontaniÅ¡kai visi trys ir pagaliau nusipirkom visko, ko trÅ«ko vaiko kambariui. Kadangi buvo vos kelios dienos po atidarymo, nepamaÄiau nieko. KitÄ… kartÄ… gi nuvažiavau pati viena iÅ¡ ryto. PamaÄiau daug, bet ir smulkmenų daug prisipirkau. Ir visos jau rado savo vietÄ… namuose. IÅ¡girdau taip pat nemažai… Žmonių nedaug, tai nori nenori eini kartu su tais paÄiais.
1. PorelÄ— pensininkų. SusiraukÄ™s vyriÅ¡kis povo povyza, eina pirmas. Moteris neįsimintina, tursena iÅ¡ paskos ir su viskuo sutinka. O vyriÅ¡kis nuolat burba ir piktinasi: tas per mažas, tas greitai susiteps, tas per prastas, o anas per brangus: “Å ita lentyna iÅ¡kart sulÅ«Å¡ vos kÄ… ant jos padÄ—si”, “dÄ—klas į stalÄių per mažas, jeigu tau po metų vis dar jo reikÄ—s, galÄ—si nusipirkti”. “Taip taip, taip taip”, – vis linksi žmona ir viskÄ…, kÄ… paÄ—musi, klusniai deda atgal. Vienintelis dalykas, kuris vyriÅ¡kiui paliko įspÅ«dį, buvo virtuvinis laikmatis. Jis prisuko jų gal penkis ir po to jie ilgai ir juokingai vienas po kito krÅ«voje skambÄ—jo. “Geras daiktas – žinai, kada kÄ… reikia padaryti”, – pareiÅ¡kÄ— jis ir nei vieno nepirko.
2. Å eima – kÅ«dikis vežimÄ—lyje, pavargusi moteris ir nuobodžiai griežtas bei racionalus vyras kariÅ¡ku balso tonu. Kaip supratau, turi jie ir antrÄ…, vyresnį vaikÄ…. PrieÅ¡ akis vaikiÅ¡ki staliukai su kÄ—dutÄ—mis:
- Oi, kokie gražūs!
- Kuriam Äia laikui?
- KÄ…?
- Iki kiek metų bus galima sėdėti?
- Nežinau, neparaÅ¡yta…
- Man atrodo, kad trumpai. Ne. Reikia pirkti didelius.
- Gerai…
Akiratyje spintelÄ— su kabanÄiom plastikinÄ—m dėžėm:
- Va, galėtume sukrauti į šitas dėžes.
- O kokį svorį atlaiko?
- NeparaÅ¡yta…
- Netalaikys, netinka.
- Bet gal atlaikys?
- Ne.
3. Tiesiog balsas man už nugaros, labiau pasipiktinęs nei nustebęs:
- Bet tai Äia visi baldai balti! Labai greitai tepasi!
(Ir tada aÅ¡ supratau, kad aÄiÅ« Å¡vedams, baldai tikrai balti. Arba tamsÅ«s. Arba spalvoti. Ir nei vieno kakalo, supuvusių lapų ar vÄ—malų spalvos. AtsipraÅ¡au už palyginimus, bet dauguma baldų mÅ«suose yra bÅ«tent tokių nuostabių rudų atspalvių. Taip sakant, klasika.)
4. Dar girdÄ—jau klausimÄ… ekspozicijoje “gerai, supratau, o tai kur Äia pati parduotuvÄ—?”
Ir kokius tris balsus, skirtus konsultantams “kaip iÅ¡ Äia greitai iÅ¡eiti?”
Ir dar kokius penkis, skirtus draugui “aÅ¡ galvojau, kad tas geltonas maiÅ¡as dovanų…”
Ir dar milijonÄ… moteriÅ¡kų “oi, koks fainas!” su vyriÅ¡kai atsakymais “bet mums nereikia” ir tada vÄ—l moteriÅ¡kais “žinau, kad nereikia, supranti, AÅ TIK ŽIŪRIU”.
5. Labai labai labai liūdno veido vaikinas ir ramiai viską apžiūrinėjanti mergina. Kažkur įpusėjęs ekspoziciją jis prieina prie jos, giliai giliai atsidūūūūūsta ir sako:
- AÅ¡ pavargau.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 46
2013-06-19
Kadaise vienoje nepigių kÅ«no priežiÅ«ros priemonių parduotuvÄ—je man įsiÅ«lÄ— pirkti didelį butelį Å¡ampÅ«no vietoj mano pasirinkto mažo, nes taip pigiau. AiÅ¡ku, didelis kainavo brangiau nei mažas, bet skaiÄiuojant kainÄ… už kiekį, žinoma, gavosi pigiau.
Tas šampūnas mano plaukams klaikiai netiko ir aš, sukandusi dantis, po truputį jį išnaudojau, nes taip sutaupius buvo gaila tiesiog imti ir išmesti.
KitÄ… kartÄ… apsilankiusi toje paÄioje parduotuvÄ—je iÅ¡sirinkau mažą duÅ¡o žele. AiÅ¡ku, pardavÄ—ja mane bandÄ— įtikinti, kad aÅ¡ labai smarkiai sutaupysiu nusipirkusi daugiau nei dvigubai didesnį butelį tik už dvigubai didesnÄ™ kainÄ…. Pasakiau, kad jei duÅ¡o žele bus toks geras, kad norÄ—siu jo dar ir dar, aÅ¡ sugrįšiu ir nusipirksiu tÄ… didelį butelį. Deja, taip nebuvo ir aÅ¡ negrįžau. Keista, bet labai džiaugiuosi nesutaupiusi. Juk turÄ—tų bÅ«ti atvirkÅ¡Äiai.
“Gal norite pasinaudoti akcija ir pirkti nagų lako? JÅ«s apsipirkote daugiau nei už 30 litų, todÄ—l nagų lakas kainuos tik 8 litus, sutaupysite.”
“Å iuo metu mÅ«sų knygyne vyksta akcija, siÅ«lome sutaupyti ir įsigyti Å¡tai Å¡itÄ… knygÄ… perpus pigiau.”
“Sutaupykite: jeigu kartu su vaikiÅ¡ka kepuraite, kuriÄ… iÅ¡sirinkote, pirksite dar ir Å¡alikÄ…, jis jums kainuos 25 proc. pigiau.”
Va taip va. Nagų lako nenaudoju (nesutaupiau 8 litų), knyga manęs nedomina (nesutaupiau 13.99 lito), o šaliką aš jau seniai nupirkau (nesutaupiau 75 proc. šaliko kainos). Siaubas, kokia aš netaupi!
Beje, prieÅ¡ kelias dienas man reikÄ—jo dviejų avokadų. AtÄ—jau apsipirkti ir žiÅ«riu – akcija: du už vieno kainÄ…. Nusipirkau du. SumokÄ—jau kaip už vienÄ…. Ir niekaip nesuprantu, sutaupiau aÅ¡ dabar ar ne? Juk papildomai nesumokÄ—jau, o gavau tiek, kiek reikia. Kažkas Äia ne taip…
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 38
2013-06-17
Antradienis. VaistinÄ—je prieÅ¡ais mane stovi jauna, simpatiÅ¡ka, putloka mergina didelÄ—mis stirnos akimis. PraÅ¡o vaistininkÄ—s kontraceptinių tableÄių po visko. VaistininkÄ— paduoda, sako – veiksmingiausios yra 72 valandas po akto. Mergina be garso krutindama lÅ«pas skaiÄiuoja. Tada patyli akimirkÄ…, atsidÅ«sta ir sako:
- Mhm… tai duokit man tik nÄ—Å¡tumo testÄ….
Namuose remontas, pietų miego su vaiku važiuojame kitur. Užmigdžiusi mažių einu į balkonÄ… skaityti. Staiga suvažiuoja ugniagesiai, apaÄioje renkasi žmonÄ—s, maÅ¡ina kelia kopÄ—Äias. Užuodžiu svilÄ—sius ir pamatau, kad dÅ«melis rÅ«ksta visai Å¡alia. Pro Å¡alį į viršų kylanÄių ugniagesių paklausiu, ar gesins, bet mane patikina, kad nieko Äia baisaus, vandens nepils. Ir tikrai – iÅ¡traukia rÅ«kstantį plastikinį lovelį gÄ—lÄ—ms. Mintyse prakeikiu visus, mÄ—tanÄius nuorÅ«kas pro langÄ…. Staiga vienas ugniagesių, leisdamasis žemyn, man pamojuoja ir Å¡Å«kteli:
- Valom langus, palanges, nebrangiai!
Å ypsausi. “Gal dar ir striptizÄ… Å¡okate?”, – paklausiu. Mintyse.
AikÅ¡telÄ—je prie prekybos centro stovi naujas mersas. Juodas, aptakus, blizgantis. Aplink jį sustojÄ™ trys vyrai 40-50-ties metų. Visi iÅ¡siviepÄ™ iki ausų, vaikÅ¡to aplink, žiÅ«ri, glosto automobilį, ÄiupinÄ—ja padangas, braukia pirÅ¡tu per lempas, atsargiai atidaro dureles… Galvoju, kuris Å¡iÄ…nakt su tuo mersu eis į lovÄ…? Nes stovi tai visiems trims.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 42
2013-05-27
Atvedu vaiką į darželį ir tarpduryje mane pasitinka 4 metų berniukas su automatu rankose. Iškelia jį į viršų ir kelis kartus patratina. Beje, mes ne kokiame Somalyje, o Lietuvoje. Šautuvas, žinoma, žaislinis, bet atrodo ir trata kaip tikras, tik mažesnis.

- AÅ¡ turiu Å¡autuvÄ…!, – giriasi man vaikas.
- Tai patinka Å¡autuvai?, – klausiu.
- Taip!!!
- O man nepatinka…
Vaiko lÅ«pų kampuÄiai nusvyra ir jis liÅ«dnai klausia, kodÄ—l man nepatinka. AiÅ¡kinu, kad su Å¡autuvais galima pridaryti daug blogų dalykų.
- Bet aš nešaudau, aš kareivis!
- Tai tu tik apsaugai nešiojiesi?
- Aha, aš tik maivausi.
Po kelių minuÄių atsisuku į kieme žaidžianÄius vaikus ir matau vaizdelį, kurį baisiai bÅ«Äiau norÄ—jusi užfiksuoti ne tik akimis: berniukas iÅ¡rikiavÄ™s kelis draugus prie sienos, ir, atsistojÄ™s už kelių metrų, sÄ—kmingai vaizduoja, kaip juos suÅ¡audo.
Darželis privatus, vadovės tuo metu nebuvo, bet kiek ją pažįstu, žinau, kad to šautuvo daugiau vaikas neatsineš. Tuo labai džiaugiuosi ir tikiuosi, kad niekada nesulauksim rimtesnių dalykų.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 240
2013-04-26
Facebook’e yra grupÄ— žmonių, niekinanti dabartinių vaikų vaikystÄ™ ir dievinanti savÄ…jÄ… – 90-tųjų. Na, tuos laikus, kai neturÄ—jome interneto, planÅ¡etinių kompiuterių, mobiliųjų telefonų, padori žaidimų konsolÄ— buvo “Sega” su kasetÄ—mis, o “Paint” programa kompiuteryje buvo viena mylimiausių. Ta grupÄ— žmonių įsivaizduoja, kad jų vaikystÄ— buvo nuostabi, nes nebuvo technologijų. Neva tai dÄ—l tų paÄių technologijų vaikai dabar nežaidžia tų puikių žaidimų, kuriuos žaisdavo jų tÄ—vai. Å tai kelios citatos (kalbos netaisiau):
Apie namus iÅ¡ paklodžių: “dabar vaikai kompe stato namus, kuria gyvenima ir pan….”
Apie batonÄ… su cukrumi: “jo su tokiu dar i smelio deze varydavo,uztad nieks alergiju neturejo…”
Apie “sekretus”: “bandau įsivaizduoti – dabartiniams vaikams turbÅ«t panaÅ¡u į žaidimÄ… su Å¡iukÅ¡lÄ—mis, žo skurdas ir tiek.”
Apie Å¡okinÄ—jimÄ… per gumytÄ™: “na taip,o musu vaikai tokiu jau zaidimu nebesupranta ,juokiasi-ir sako-jus gime buvote ,,akmens amziui,,”
Kadangi esu gimusi 1985 metais, įtelpu į 90-tųjų vaikystÄ—s rÄ—mus. AÅ¡ turÄ—jau pora komplektukų skardinių vaikiÅ¡kų indų. Standartinių sovietinių žaislų, kuriuos turÄ—jo beveik visi vaikai. Dar, kadangi a.a. senelis dirbo kartu su futbolo komanda “Žalgiriu”, turÄ—jau lÄ—lÄ™ – tuometinį komandos atributÄ…. Gavau poros metų vaiko dydžio džinsuotÄ… berniukÄ…, kai paÄiai tebuvo kokie treji. Dar turÄ—jau knygų ir konstruktorių. Kirpdavau iÅ¡ žurnalų popierines lÄ—les ir dienų dienas modeliuodavau popierinius drabužius. PirmÄ… BarbÄ™ man atsiuntÄ— iÅ¡ Vokietijos, ji buvo kažkoks stebuklas. Jau Å«gtelÄ—jus žaislų turÄ—jau ir daugiau, bet pati vaikystÄ— iÅ¡ tiesų susidÄ—jo iÅ¡ svajonių apie žaislinÄ™ virtuvÄ™, BarbÄ—s automobilį, Lego ir dar visokius žaislus, kuriuos matydavau vokiÅ¡kuose kataloguose ar vÄ—liau per satelitinÄ™ televizijÄ…. TÄ—tis buvo nupirkÄ™s “Sega”, tai nuomodavomÄ—s žaidimus ir pyÅ¡kindavom vakarais.
Jei aÅ¡ bÅ«Äiau pamaÄius iÅ¡manųjį telefonÄ… arba planÅ¡etÄ™, man bÅ«tų akys iÅ¡lipusios ant kaktos. O jei juos bÅ«Äiau gavus bent dienai, bÅ«Äiau apalpus kelioms valandoms. IÅ¡ džiaugsmo. Nes tetris buvo gerai, bet apie tokius technikos stebuklus negalÄ—jau nÄ— pasvajoti. Yra mananÄių, kad dabartiniai vaikai aptekÄ™ technikos žaisliukais, per dienas sÄ—di prie kompiuterio ir dÄ—l to jų vaikystÄ— labai bloga.
Mano vaikas žaidžia iPad’u ir, žinoma, jis jam patinka. Bet jeigu aÅ¡ kur nors gauÄiau tetrį ir jam parodyÄiau, tai žinau, kad spaudytų mygtukus tol, kol likusi Å¡eimyna iÅ¡sikraustytų iÅ¡ proto. Jei duoÄiau jam “Tamagotchi”, bÅ«tų tas pats. AiÅ¡ku, dabar jis dar per mažas, kad suprastų, kÄ… su juo veikti, bet už poros metų mielai augintų tuos paprastus gyvÅ«nÄ—lius, gal net mieliau nei planÅ¡etÄ—je. Kartu mes statom namus iÅ¡ kaldrų. Turim ir palapinÄ™, bet iÅ¡ kaldrų juk įdomiau :) Manau, kad Å¡ių laikų vaikams bÅ«tų įdomÅ«s dauguma mano vaiksytÄ—s laikų žaislų. Beje, dauguma jų sugrįžta į parduotuves. Laisvai gali nusipirkti paprastÄ… Jo-Jo ar žvÄ—riÅ¡kai kainuojantį Furby (aÅ¡ tokį buvau gavus dovanų, man rodos, prieÅ¡ 15 metų buvo pigesnis).
KÄ… dar sako Å¡iuolaikinÄ—s vaikystÄ—s niekintojai?
*Musu vaikyste buvo daug geresne nei dabartiniu vaiku. Tikrai yra ka prisiminti, tokie prisiminimai kelia didziule sypsena :))))
*kaip gaila kad musu vaikai nezaidzia taip kaip mes zaideme yra ka prsiminti grazaus
*Musu vaikam neidomus tokie zaidimai mums buvo geriau nors vaikyste turejom:))))
*siolaikiniams vaikams dabar Aipoda nupirk, o mums buvo nors lele, masinite..
Nuostabi vaikystė nepadėjo išmokti padoriai rašyti, ar ne?
Jei plastiko ir nenoninių spalvų 90-taisiais kas bÅ«tų įkiÅ¡Ä™s paprastų medinių žaislų, gi bÅ«tų tik suprunkÅ¡tÄ™. O jų tÄ—vai ir seneliai turbÅ«t galvojo, kad jų vaikystÄ—je nebuvo tiek blizguÄių ir niekuÄių, užteko ragatkÄ—s, medinio sunkvežimio ir lÄ—lÄ—s. Ir kad dÄ—l to jų vaikystÄ— buvo nuostabesnÄ— nei su Sega ar BarbÄ—mis. Kiek pamenu, mano tÄ—vai taip negalvojo (aÄiÅ« jiems) :)
Gal tai bus kai kam skaudus smÅ«gis, bet 90-tųjų vaikai neturÄ—jo geresnÄ—s vaikystÄ—s nei dabartiniai. Ir mano vaikas negyvena įdomiau nei jo bÅ«simi vaikai. Man labai įdomu pamatyti, kokiais žaislais žais mano anÅ«kai. Tikriausiai tai bus nuostabu, aÅ¡ jau dabar jiems pavydžiu. Mano vaikystÄ— buvo puiki, mano vaiko vaikystÄ— yra puiki ir visos bÅ«simos vaikystÄ—s bus tokios pat puikios, nes jos visos yra skirtingos ir dÄ—l to nuostabios. O jei kam nors labai baisu, kad dukra nebedaro “sekretų”, eikit į pamiÅ¡kÄ™ ir darykit juos patys. Po kelių minuÄių spjausit į tÄ… reikalÄ… ir vÄ—l smaksosit Facebook’e dejuodami apie siaubingus laikus.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 42
2013-04-05
…Ir vertinimas.
Klaikiai žvarbų kovo pabaigos vakarÄ… bÄ—gu į arbatinÄ™ susitikti su kursioke. Å alia durų stypso vaikinukas. Laukia. AÅ¡ laukti nÄ— neketinu, nes Å¡altis nežmoniÅ¡kas. Tokiu oru tegu laukia romantikai. Ä®sitaisau prie radiatoriaus, o jie jau ateina. Vaikinas ir mergina. Jis su kostiumu, ji – vos užpakalį dengianÄia mÄ—lyna suknele ir tokia pat mÄ—lyna spalva dažytomis akimis. Minus deÅ¡imt balų iÅ¡ manÄ™s už makiažą, bet ne visiems gi kliÅ«na perteklius. IÅ¡ pradžių svarstau, ar ji paskutinių klasių moksleivÄ—, ar pirmų kursų studentÄ—, bet iÅ¡ garsaus Å¡Å«kavimo, gestikuliavimo ir “labai atsipalaidavusio” bendravimo įtariu, kad 18-os dar nÄ—ra. “Primink man, kad visÄ… vakarÄ… telefono į rankas neimÄiau, nebent skambins mama”, – juokdamasi sako ji ir mano įtarimai dar labiau sustiprÄ—ja. O vaikinas vyresnis. Paskutinių kursų studentas. Veido nematau, nes sÄ—di nugara į mane, bet kalba tyliai ir kartais, suskambus telefonui, atsiliepia ir kalbasi angliÅ¡kai, panaÅ¡u, darbo reikalais. Minus deÅ¡imt balų iÅ¡ manÄ™s už darbÄ… pasimatymo metu. Akivaizdu, kad jie vienas kitam patinka. Tik derinyje jos gerokai per daug, o jo – per mažai.
VÄ—juotÄ… popietÄ™ supu sÅ«nų. AikÅ¡telÄ—je kalbasi dvi mamos. Putlioji, su užmigusiu ant peties leliumi, ir griežtoji, stumdanti vežimÄ—lį. Pastarosios dvimetÄ— dukra su Äiulptuku burnoj kasa suledÄ—jusį smÄ—lį. ÄŒiulptukas iÅ¡krenta. Ji žvilgteli į mamÄ…. Ta nemato. MergaitÄ— paima soskÄ™, pabado jÄ… į smÄ—lį, tada susikiÅ¡a į burnÄ…. Raukosi, kol jauÄia purvÄ…, bet po to vÄ—l viskas gerai. Mamos atsisveikina ir griežtoji pasiÅ«lo dukrai pasisupti. Supdamasi mergaitÄ— netyÄia vÄ—l iÅ¡spjauna ÄiulptukÄ…, jis nukrenta ant sniego. Mama pakelia, pareiÅ¡kia, kad “tiÅ«tia” purvina ir paslepia vežimo kiÅ¡enÄ—je. Akyse vis dar matau vaizdÄ…, kaip mergaitÄ— grÅ«da ÄiulptukÄ… į smÄ—lį, o tada į burnÄ…. Negaliu nesiÅ¡ypsoti.
Viena nuostabesnių vietų pasaulyje – vaikų kirpykla. Nepilnas pusvalandis ir mažius iÅ¡ beždžioniuko virsta žmogumi. Ir svarbiausia – visur nukirpta tiesiai! Bet aÅ¡ ne apie tai. Prie lango sÄ—di vyras ir skaito laikraÅ¡tį. SÄ—di tiesia nugara. Na, dabar atsisÄ—skite ant suolo be atramos tiesiai tiesiai, paimkite į rankas iÅ¡skleista laikraÅ¡tį, palenkite galvÄ…, lyg skaitytumÄ—te ir sÄ—dÄ—kite taip 15 minuÄių. Darbas nelengvas. IÅ¡kart nustatau diagnozÄ™: jam kokia nors stuburo iÅ¡varža. Ä® kirpyklÄ… ateina klientai, sako, atvedÄ—m vaikÄ… masažui. Tiesusis vyras atsistoja, paduoda rankÄ… vaiko tÄ—Äiui ir sako “malonu, aÅ¡ Voldemaras”. Tai Å¡it kaip. Pasirodo, tobula laikysena yra sÄ…moningumo ir sukauptų žinių, o ne ligos požymis. SusigÄ—stu. AÅ¡ net ant savo specialios kÄ—dÄ—s sugebu sÄ—dÄ—t kreivai Å¡leivai.
EilÄ— maisto prekių parduotuvÄ—je. PrieÅ¡ais mane dvi merginos. Kiek metų – nežinau. Plaukai vienodi, makiažai vienodi, rankinÄ—s panaÅ¡ios, striukÄ—s beveik vienodos, skiriasi tik batai ir Å«giai. Atsisuka, nužiÅ«ri mane kaip potencialiÄ… prieÅ¡Ä™: batus, džinsus, mano geltonos vilnos Å¡varkelį, vyÅ¡ninį Å¡alikÄ… ir neapsakomai ryÅ¡kiÄ… rankinÄ™. Susiraukia ir plepa toliau. Žinau, žinau, beveik niekad netelpu į “pilkos-rudos-juodos” rÄ—mus. Mintyse iÅ¡vadinu jas viÅ¡tomis. Pasirodo, ne be reikalo. Kai viena, susikrovusi savo jogurtus ir Å¡ampanÄ…, Äia pat prie kasos iÅ¡sitraukia veidrodÄ—lį ir dažosi lÅ«pas, pasigražinti pasiÅ«lau kur nors kitur. Buvau dar kartÄ… nuskenuota, truputį apÅ¡nypÅ¡ta ir į atmintį įraÅ¡yta kaip mirtina prieÅ¡Ä— iki gyvenimo galo.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 41