2012-07-29
Toks mini incidentas “Å iukÅ¡lynÄ—lyje” priminÄ— man visus Apple gerbÄ—jus. AÅ¡ labai norÄ—Äiau jiems visiems pasakyti, kad gal tie jÅ«sų mylimi aparatai ir geri, bet sistema tai klaiki. Turiu iPad’Ä…. Skaitau juo knygas, žaidžiu, naudojuosi įvairiomis programÄ—lÄ—mis, su didžiausiu malonumu juo žaidžia vaikas, įvaldÄ™s iPad’o naudojimÄ… taip, kad vieÅ¡umoje visiems kelia nuostabÄ…. Ir nepaisant to, kaip man patinka aparato tvirtumas, plonumas ir Å¡iaip malonus jausmas jį laikyti rankose, aÅ¡ nekenÄiu operacinÄ—s sistemos.
NekenÄiu apribotų galimybių, visiÅ¡ko individualumo nebuvimo, nekenÄiu jų AppStore, kuriame kaskart kažkÄ… siunÄiantis pabÄ—ga visi paieÅ¡kos nustatymai. NekenÄiu ir paieÅ¡kos. Mielai turÄ—Äiau iPad’Ä… su “Android”.
O iPhone, kuris man patinka nebent tuo, kad veikia greitai (mano telefonas jau toks nukankintas, kad man turbÅ«t bet kas atrodys greitas), tai iÅ¡ vis nesuprantu. Nesmagus nei pats aparatas, nei sistema, o jau apie kainos iÅ¡pÅ«stumÄ… tai net nekalbu – įkainoÄiau telefonÄ… gal 1000 litų (tuo tarpu manau, kad iPad’as savo kainos vertas).
NuoÅ¡irdžiai nesuprantu ažiotažo dÄ—l Apple. Nesuprantu, kodÄ—l a.a. S. Jobs’as yra dievaitis, o pvz., B. Gates’as – ne. AÅ¡ tik suprantu, kad tai dabar yra madinga. Kaip madingi UGGS’ai – atrodo siaubingai ir man asmeniÅ¡kai yra klaikiai nepatogÅ«s. AiÅ¡ku, originalių nesimatavau, todÄ—l Å¡ios temos ir neplÄ—tosiu :)
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 674
2012-07-25
Niekada nebÅ«Äiau pagalvojusi, kad žmonÄ—s taip idealizuoja kai kuriuos daiktus, pvz., muzikos instrumentus ar knygas. “Domus galerija” parodÄ— nuotraukÄ…, kurioje iÅ¡ fortepijono pagaminta lentyna. VajÄ—j, kokių buvo nepatenkintų! Kaip Äia taip tokį taurų instrumentÄ… iÅ¡niekinti! Bet gi niekas negamino lentynos iÅ¡ naujutÄ—lio dažais kvepianÄio ar seno, bet puikiai veikianÄio fortepijono. GreiÄiausiai jis buvo nepataisomai sugedÄ™s, todÄ—l vietoj malkų krÅ«vos virto lentyna. Bet, ne, matai – iÅ¡sityÄiojimas iÅ¡ instrumento.

Dar vienas variantas – pisuarai iÅ¡ tÅ«bų viename Vokietijos klubų. Ir vÄ—l minia pasipiktinusių, kad iÅ¡niekinamas instrumentas. Na, turbÅ«t aÅ¡ irgi rinkÄiausi po mirties virst knygų lentyna, o ne pisuaru, bet tÅ«ba – ne žmogus. IÅ¡ tiesų tai tik skardos gabalas. Buvo instrumentas, grojo, linksmino, o dabar rÅ«pinasi, kad pastatų kampai nebÅ«tų apdergti. Ir kas Äia tokio?
Dabar dar pradÄ—kit verkti dÄ—l kiekvieno medžio, iÅ¡ kurių pagaminti baldai stovi namuose. Nu, argi neiÅ¡sityÄiojimas iÅ¡ gamtos? Buvo medis, o dabar, matai, kÄ—dÄ—… Arba, buvo antis, o dabar – pagalvÄ—. Jau nekalbu apie odinius rankinukus. SenÄ… siuvimo maÅ¡inÄ… paversti stalu, o statinÄ™ – kÄ—de tai jau visai pasaulio pabaiga turÄ—tų bÅ«ti. Tik kažkaip niekam neužkliÅ«va.
Viena “Knygos.lt” darbuotoja pasigamino iÅ¡ knygos rankinÄ™ ir įkÄ—lÄ— į “Facebook”. Kam gražu, kam negražu, bet atrodo tikrai originaliai. Bet ne, atsirado krÅ«va burbanÄių, kad knyga brangiausias turtas, reikia gerbti, saugoti… Nesvarbu, kad rankinÄ— iÅ¡ sutrÅ«nijusių Lenino raÅ¡tų, rastų pas moÄiutÄ™ palÄ—pÄ—je. Vis tiek nesÄ…monÄ—. Tai ir pasakiau, kad baigtų Äia trysÄioti (tik gražiais žodžiais). Å iaip ar taip, gerbtinas yra knygos turinys, o ne jos virÅ¡elis ir ne lapai. AÅ¡ pati knygas saugau ir gerbiu, bet seife nelaikau, supelijusių kadaise esu nemažai iÅ¡metus – ir raÅ¡tų visokių neskaitomų, ir geresnių. Nieko neatsitiko, turinys bent jau Å¡iais laikais yra saugomas ne popieriuje ir niekur jis nedings. Ne viduramžiuose gyvenam, kad knygas su pinigais po Äiužiniu laikytume kaip brangiausiÄ… turtÄ…. Tuo labiau, ne tas amžius, kai reikia pamokslus už originalumÄ… skaityti.
Tos paÄios piktos moteriÅ¡kÄ—s turbÅ«t vÄ—liau vyno butelius pavers žvakidÄ—mis (o siaube, jos iÅ¡niekina taurų indÄ…!!!), o iÅ¡ kavos filtrų pasigamins lempos gaubtÄ… (kaip jos drįsta!).

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 33
2012-07-20
IÅ¡ tikrųjų tai aÅ¡ nemÄ—gstu pyktis. Bet jei jau tenka, tai tyliai to nedarau. LÄ—kÅ¡Äių nedaužau, bet iÅ¡sirÄ—kt man reikia. Ir visiÅ¡kai to nesigÄ—diju – manau, kad sveika yra kartais smarkiai susipykti. TodÄ—l, kad tada iÅ¡silieji ir pasidaro geriau. Tikrai.
Taip jau yra, kad kuo labiau į Å iaurÄ™, tuo žmonÄ—s santÅ«resni. Lietuviai irgi – tyli užpakalius suraukÄ™. Nepatinka kavinÄ—je aptarnavimas – sÄ—di surukÄ™, burba sau po nosim kantriai, po to visÄ… gyvenimÄ… prisimena, kaip blogai buvo. Na, iÅ¡ didelÄ—s bÄ—dos paraÅ¡o kokį skundÄ… internete, kur jis niekam nerÅ«pi. Tada ir žmogui atrodo, kad jis niekam nerÅ«pi, jo nuomonÄ— niekam nereikalinga, o visi kiti jam tik ir taikosi prikiaulint. IÅ¡sirÄ—ktų vienÄ… kartÄ… ar bent kokį žodį griežtesnį mestelÄ—tų – ir pagerÄ—tų.
Kas buvÄ™ pieÄiau, turbÅ«t ne kartÄ… matÄ— gatvÄ—je gestikuliuojanÄius diedukus, staiga ant ko nors užrinkanÄias moteriÅ¡kes ar kiek per garsiai (mÅ«sų ausiai) padavÄ—jÄ… vaikantį restorano savininkÄ…. Visi jie moka pyktis. Garsiai, emocingai. O po to viskÄ… greitai pamirÅ¡ta, nes pykÄio viduje jau nebelikÄ™ – jis iÅ¡lietas. Tada naktys lieka miegui ir kitiems geriems dalykams, o ne savianalizei, aÅ¡aroms, neįgyvendinamų kerÅ¡to planų kurpimams ar giliems atodÅ«siams.
Visiems kultÅ«ringiems santÅ«ruoliams patarÄiau kartais gerai supykti. Lengviau bus gyventi. Tik saiko nepraraskit.
Pabaigai puiki mintis iÅ¡ T. Janson “Nematomo vaiko” (apie mergaitÄ™, kuri taip kentÄ—jo, kad pasidarÄ— nematoma):
“- Ji nemoka pykti, – tarÄ— mažoji Miu. – Va Äia ir yra jos nelaimÄ—. Paklausyk manÄ™s, – pareiÅ¡kÄ— Miu, priÄ—jo prie pat NinÄ—s ir nirÅ¡iai nuvÄ—rÄ— jÄ… akimis, – tu niekuomet neatgausi veido, jeigu neiÅ¡moksi muÅ¡tis. PatikÄ—k manim!“
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 12
2012-07-18
Yra lietuvių, labai pasiilgstanÄių tarybinių laikų. Net ir mano amžiaus, kai tuose laikuose nugyveno vos kelerius metus. Ir netgi tokių, kurie gimÄ— jau laisvoj Lietuvoj. Pastaruosius matau komentaruose “Lietuva senose fotografijose” puslapyje. VajÄ— vajÄ—, ant Žaliojo tilto prieÅ¡ 30 metų buvo tik dvi maÅ¡inos, o dabar… vajÄ— vajÄ—, ir Äia vien automobiliai… o anais laikais Gedimino kalnas nebuvo plikas…. ir Kauno pilis geriau atrodÄ—… ir žmonių veidai nuoÅ¡irdesni… ai ai…
Kad jÅ«s žinotumÄ—t, kaip mane vemt verÄia nuo tokių kalbų. Prisimenate E. JackaitÄ—s nusiÅ¡nekÄ—jimus? Kad prisiminus tarybinius laikus geresnÄ— nuotaika apima? Tai, žinokit, norÄ—Äiau, kad staiga ji ir visi kiti taip kalbantys viens du ir atsidurtų, pvz., 1982 metuose.
Studentai – į kolÅ«kius, verslininkai – be verslo ir be galimybių jį turÄ—ti, visokios ten rankdarbių mylÄ—tojos pamirÅ¡kit galimybÄ™ internetu parduoti savo megztas servetÄ—les. Nebuvo nei galimybių, nei interneto. Apskritai, pamirÅ¡kit mobiliuosius, kompiuterius, skaitmeninÄ™ televizijÄ…, GPS’Ä…, maistÄ… į namus, prekybos centrus, kavÄ… iÅ¡sineÅ¡imui, kebabus, picas ir mÄ—sainius, individualiai gaminamas virtuves, muzikÄ… iÅ¡ kur nori ir kokiÄ… nori, pigius skrydžius, keliones į TurkijÄ…, laikrodžius ir drabužius paÅ¡tu iÅ¡ Kinijos, automobilius iÅ¡ JAV… žodžiu, mÄ—gaukitÄ—s. BÅ«kit dvasingi, Å¡okit aplink laužą su vainikais ant galvos, gerkit gazuotÄ… vandenį iÅ¡ automatų, o laisvu laiku mokykitÄ—s mintinai kompartijos suvažiavimų tikslus.
Kiek iÅ¡tvertumÄ—t? MÄ—nesį, savaitÄ™? NebemokÄ—tumÄ—t net su draugais susitikti be mobilaus telefono ir interneto. Kaip gaila, kad negalima visų tarybinių dejuotojų iÅ¡siųsti. Pati nulÄ—kÄiau pasijuokti ir grįžusi bÅ«Äiau dvasinga ir laiminga ten, kur esu.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 33
2012-07-15
Kai mama užmiega vÄ—lai vÄ—lai, o sÅ«nus sugalvoja atsibusti 7 val. ryto, tada mamai, kuri paprastai kavos negeria, tenka griebtis Å¡ito Å¡iaudo. Po pusÄ—s puoduko mama pasijunta įprastai ir gali vÄ—l normaliai dirbti savo darbÄ… – bÅ«ti labai kantri, atidžiai viskÄ… stebÄ—ti, žaisti gaudynių, slÄ—pynių ir visokių ten birbynių, labai daug kalbÄ—ti nesulaukdama atsakymų ir dar visu tuo procesu džiaugtis.
Žodžiu, pasaka apie mane baigiasi tuo, kad iÅ¡gÄ—riau kitÄ… pusÄ™ puoduko ir mano kraujospÅ«dis nuo aukÅ¡tesnÄ—s nei normali riba (kas man yra įprasta) pakilo iki per aukÅ¡tos ir buvo nelabai smagu. Nes Å¡iaip jau įprasta mano savijauta yra tokia, kaip kitų žmonių, iÅ¡gÄ—rusių rytinį puodukÄ… kavos. Gerai jauÄiatÄ—s, energingai, norite kažkÄ… nuveikti, ar ne? Tai va aÅ¡ taip jauÄiuosi beveik nuolat (nepavydÄ—kit, minusas tas, kad kitų žmonių lÄ—tumas labai erzina. Ir, kadangi mano organizmas dirba greitai, bijau, kad greiÄiau ir suges).
O tada pagalvojau, kad kai rytinio kavos puodelio vergai atsibunda, tai kaip jie jauÄiasi? Taip, kaip aÅ¡, po kelių valandų miego pažadinta 7 val. ryto? Užklausiau to Facebook’e ir sulaukiau teigiamų atsakymų. Siaubas! Tai labai labai labai… nemalonu. JauÄiausi kaip zombis!
PirmÄ… kartÄ… pasijutau suvokusi, kodÄ—l kiti vos nubudÄ™ sako “man reikia kavos”, o jau po kavos “labas rytas”. UžjauÄiu.
Nepaisant užuojautos, dar pagalvojau, ar jums ryte bÅ«tų bloga, jeigu nebÅ«tumÄ—t pripratÄ™ prie kavos? Pažįstu žmonių, kurių įprastas kraujospÅ«dis yra labai žemas. LigoninÄ—je teko patirti ir Å¡itÄ… bÅ«senÄ… – galvojau, kad mirsiu. Jų poreikį suprantu. O tie, kurie tokiais sutrikimais nesiskundžia? Kam ta kava? Tam paÄiam, kam ir alkoholis alkoholikui, nikotinas rÅ«kaliui ir narkotikai narkomanui?
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 909
2012-07-13
Su kurjeriais dažnai turiu reikalų, todėl ir situacijų visokių pasitaiko :) Taip gavosi, kad tas pats kurjeris man atvežė siuntą pirmadienį, antradienį ir dar viena turi atkeliauti ketvirtadienį. Skambina:
- O kuris Äia pas jus privažiavimas?
Sutrinku. Jokių Äia “privažiavimų” nÄ—ra…
- Kaip suprasti – privažiavimas?
- Nu kuris?
- Ta prasme… eeee… nu, pirma laiptinÄ— nuo gatvÄ—s… jei apie tai…
- Aaa, nu gerai, tuoj būsiu.
Po minutÄ—s skambina vÄ—l.
- Jūsų domofonas neveikia.
- Ar tikrai? Ryte dar veikė, negali būti, kad sugedo.
- Tai aÅ¡ va skambinu ir nieko. Ai, Äia gi laiptinÄ— ne ta!
- :)
Po pusÄ—s minutÄ—s vÄ—l skambutis.
- Skambinu skambinu į domofoną, niekas neatsiliepia.
- Skambinat XX?
- Taip.
Nu, o gal, galvoju, tikrai domofonas neveikia… be to, jau užkniso. Pasakau durų kodÄ…. Surenka.
- Va, atsirakino! Kelintas aukštas?
- X.
Laukiu. Laukiu, laukiu, laukiu. Galvoju, negi dar ir liftas neveikia. Ne, atvažiavo kaimynas, nieko nebesuprantu… Po 5 minuÄių skambutis į domofonÄ…. Nieko nesakydama ir neklausdama atrakinu duris. Atvažiuoja kurjeris (tas pats, kur buvo Å¡iÄ… savaitÄ™ jau du kartus). Negirtas. Vyzdžiai normalÅ«s. KrapÅ¡tosi makaulÄ™:
- Kaip Äia taip atsitiko, aÅ¡ net ne prie to namo buvau…
- BÅ«na gi.
O įdomu Å¡itoje situacijoje yra tai, kad kitame name to paties numerio buto durų kodas tai toks pats, kaip mÅ«sų. TurbÅ«t į visus kvartalo namus galÄ—Äiau patekti :)
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 905
2012-07-12
Kame reikalas, kad tie skandinavų raÅ¡ytojai tokie geri? Ar niÅ«riom ilgom žiemos daugiau nÄ—ra kÄ… veikti, tik geras knygas raÅ¡yti? PerskaiÄiau A. Paasilinnos vienÄ… knygÄ… ir noriu dar. Jei ir kitos bus tokios, mylÄ—siu jį kaip myliu Herbjorg Wassmo.
Arto Paasilinna “Kaukiantis malÅ«nininkas”

Mokykla. Å itÄ… knygÄ… laisvai įtraukÄiau į privalomÄ… mokyklinÄ™ programÄ…. Nes ji geresnÄ— už Kafkos “MetamorfozÄ™”, kurios mokykloje Å¡iaip ar taip niekas dar nesupranta. KÄ… jau Äia, ir daug vÄ—liau niekas jos nesupranta. O Å¡ita nÄ—ra per lengva, bet skaitosi gerai. Gana aiÅ¡ki, su labai gera idÄ—ja, yra ir apie kÄ… susimÄ…styt, ir apie kÄ… padiskutuot, ir net yra vietų, kur galima pasijuokt, nepaisant to, kad pati istorija liÅ«dna.
Artima. Knyga tokia lietuviÅ¡ko siužeto – kaimai, malÅ«nas, miÅ¡kai, pelkÄ—s ir treÄias brolelis kvailelis. Nors nei jis kvailelis, nei kÄ… – gerokai gudresnis už visus likusius kaimo protinguolius, tik kad karÅ¡takoÅ¡is. Per tÄ… Å«mų bÅ«dÄ… ir kilo visos bÄ—dos. Nuo lietuvių raÅ¡ytojų skiriasi tik pats raÅ¡ymo stilius. Ir labai gerai, nes jis iÅ¡kart paverstų knygÄ… nuobodžia – dejuotų malÅ«nininkas ant kalvos atsisÄ—dÄ™s arba rymotų po rÅ«pintojÄ—liu. O dabar vis prisigalvoja veiklos – mokosi miÅ¡ke, varžybų eina pažiÅ«rÄ—t, santaupų į bankÄ… atsiimt. Tik kad vis nesiseka, vargÅ¡eliui.
Mistika. Vos pradÄ—jus knygÄ… kažkodÄ—l kilo mintis, kad kaukiantis ir žvÄ—ris nuolat mÄ—gdžiojantis malÅ«nininkas pabaigoje ims ir pavirs vilkolakiu. TurbÅ«t įtakos tam turÄ—jo neseniai perskaitytos devynios “SukÄ—s Stekhaus” serijos knygos :) Na ir kÄ…, mistikos pabaigoje Å¡iek tiek atsirado, mano nuojauta trupuÄiukÄ… pasitvirtino. Bet tik trupuÄiukÄ….
Vertinu 9/10
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 18
2012-07-10
KarÅ¡tÄ… popietÄ™ laukdama prie Å¡viesoforo stebiu kaip susirenka tranzuoti studentiÅ¡ko amžiaus dvi merginos ir vaikinas. Su savimi vežasi iÅ¡ “Maximos” pavogtÄ… vežimÄ—lį (nes parduotuvÄ— yra už kelių Å¡imtų metrų), kuris PILNAS jų kuprinių. Tikrai pilnas. Merginos liepia vaikinui su visu vežimÄ—liu atsistoti tolÄ—liau, kad taip į akis nekristų, o ta su didesne iÅ¡kirpte ir ilgesnÄ—m kojom stoja balsuoti.
Man pasidarÄ— labai įdomu, koks gi Å¡iame reikale yra vaikino slÄ—pimo tikslas? Tipo, kad merginai su didele iÅ¡kirpte greiÄiau sustos automobilis? O tada jinai kÄ…, sakys “palaukit, palaukit, Äia dar mano draugÄ— ir DRAUGAS su kalnu kuprinių, susineÅ¡im per 10 minuÄių”. Tai ir tipo vairuotojas palauks? O jam gal į iÅ¡kirptÄ™ paspoksot norÄ—josi. BÅ«Äiau vyras, tai nuvažiuoÄiau Å¡alin.
Ir Å¡iaip nuvažiuoÄiau Å¡alin, nes imti tris žmones bÅ«nant vienai automobilyje bÅ«tų baisu. O vienÄ… merginÄ… tai pavežÄiau. Bet Å¡iaip aÅ¡ netranzuoju ir niekada to nedariau, nes man tai atrodo per daug nesaugu. O žmonių neimu, nes jei jau važiuoju viena, tai tuo labai džiaugiuosi, o tokių nesÄ…monių, kaip paslÄ—ptas vaikinas, nesuprantu. Bet… kiekvienam savo :)
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 37