Paerzinsiu iManiakus :)

2012-07-29

Toks mini incidentas “Å iukÅ¡lynÄ—lyje” priminÄ— man visus Apple gerbÄ—jus. AÅ¡ labai norėčiau jiems visiems pasakyti, kad gal tie jÅ«sų mylimi aparatai ir geri, bet sistema tai klaiki. Turiu iPad’Ä…. Skaitau juo knygas, žaidžiu, naudojuosi įvairiomis programÄ—lÄ—mis, su didžiausiu malonumu juo žaidžia vaikas, įvaldÄ™s iPad’o naudojimÄ… taip, kad vieÅ¡umoje visiems kelia nuostabÄ…. Ir nepaisant to, kaip man patinka aparato tvirtumas, plonumas ir Å¡iaip malonus jausmas jį laikyti rankose, aÅ¡ nekenčiu operacinÄ—s sistemos.

Nekenčiu apribotų galimybių, visiÅ¡ko individualumo nebuvimo, nekenčiu jų AppStore, kuriame kaskart kažkÄ… siunčiantis pabÄ—ga visi paieÅ¡kos nustatymai. Nekenčiu ir paieÅ¡kos. Mielai turėčiau iPad’Ä… su “Android”.

O iPhone, kuris man patinka nebent tuo, kad veikia greitai (mano telefonas jau toks nukankintas, kad man turbÅ«t bet kas atrodys greitas), tai iÅ¡ vis nesuprantu. Nesmagus nei pats aparatas, nei sistema, o jau apie kainos iÅ¡pÅ«stumÄ… tai net nekalbu – įkainočiau telefonÄ… gal 1000 litų (tuo tarpu manau, kad iPad’as savo kainos vertas).

NuoÅ¡irdžiai nesuprantu ažiotažo dÄ—l Apple. Nesuprantu, kodÄ—l a.a. S. Jobs’as yra dievaitis, o pvz., B. Gates’as – ne. AÅ¡ tik suprantu, kad tai dabar yra madinga. Kaip madingi UGGS’ai – atrodo siaubingai ir man asmeniÅ¡kai yra klaikiai nepatogÅ«s. AiÅ¡ku, originalių nesimatavau, todÄ—l Å¡ios temos ir neplÄ—tosiu :)

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 674

Juokingas idealizmas

2012-07-25

Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad žmonÄ—s taip idealizuoja kai kuriuos daiktus, pvz., muzikos instrumentus ar knygas. “Domus galerija” parodÄ— nuotraukÄ…, kurioje iÅ¡ fortepijono pagaminta lentyna. VajÄ—j, kokių buvo nepatenkintų! Kaip čia taip tokį taurų instrumentÄ… iÅ¡niekinti! Bet gi niekas negamino lentynos iÅ¡ naujutÄ—lio dažais kvepiančio ar seno, bet puikiai veikiančio fortepijono. Greičiausiai jis buvo nepataisomai sugedÄ™s, todÄ—l vietoj malkų krÅ«vos virto lentyna. Bet, ne, matai – iÅ¡sityčiojimas iÅ¡ instrumento.

Dar vienas variantas – pisuarai iÅ¡ tÅ«bų viename Vokietijos klubų. Ir vÄ—l minia pasipiktinusių, kad iÅ¡niekinamas instrumentas. Na, turbÅ«t aÅ¡ irgi rinkčiausi po mirties virst knygų lentyna, o ne pisuaru, bet tÅ«ba – ne žmogus. IÅ¡ tiesų tai tik skardos gabalas. Buvo instrumentas, grojo, linksmino, o dabar rÅ«pinasi, kad pastatų kampai nebÅ«tų apdergti. Ir kas čia tokio?

Dabar dar pradÄ—kit verkti dÄ—l kiekvieno medžio, iÅ¡ kurių pagaminti baldai stovi namuose. Nu, argi neiÅ¡sityčiojimas iÅ¡ gamtos? Buvo medis, o dabar, matai, kÄ—dÄ—… Arba, buvo antis, o dabar – pagalvÄ—. Jau nekalbu apie odinius rankinukus. SenÄ… siuvimo maÅ¡inÄ… paversti stalu, o statinÄ™ – kÄ—de tai jau visai pasaulio pabaiga turÄ—tų bÅ«ti. Tik kažkaip niekam neužkliÅ«va.

Viena “Knygos.lt” darbuotoja pasigamino iÅ¡ knygos rankinÄ™ ir įkÄ—lÄ— į “Facebook”. Kam gražu, kam negražu, bet atrodo tikrai originaliai. Bet ne, atsirado krÅ«va burbančių, kad knyga brangiausias turtas, reikia gerbti, saugoti… Nesvarbu, kad rankinÄ— iÅ¡ sutrÅ«nijusių Lenino raÅ¡tų, rastų pas močiutÄ™ palÄ—pÄ—je. Vis tiek nesÄ…monÄ—. Tai ir pasakiau, kad baigtų čia trysčioti (tik gražiais žodžiais). Å iaip ar taip, gerbtinas yra knygos turinys, o ne jos virÅ¡elis ir ne lapai. AÅ¡ pati knygas saugau ir gerbiu, bet seife nelaikau, supelijusių kadaise esu nemažai iÅ¡metus – ir raÅ¡tų visokių neskaitomų, ir geresnių. Nieko neatsitiko, turinys bent jau Å¡iais laikais yra saugomas ne popieriuje ir niekur jis nedings. Ne viduramžiuose gyvenam, kad knygas su pinigais po čiužiniu laikytume kaip brangiausiÄ… turtÄ…. Tuo labiau, ne tas amžius, kai reikia pamokslus už originalumÄ… skaityti.

Tos pačios piktos moteriškės turbūt vėliau vyno butelius pavers žvakidėmis (o siaube, jos išniekina taurų indą!!!), o iš kavos filtrų pasigamins lempos gaubtą (kaip jos drįsta!).

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 33

Pyktis ir kiti geri dalykai

2012-07-20

IÅ¡ tikrųjų tai aÅ¡ nemÄ—gstu pyktis. Bet jei jau tenka, tai tyliai to nedarau. LÄ—kščių nedaužau, bet iÅ¡sirÄ—kt man reikia. Ir visiÅ¡kai to nesigÄ—diju – manau, kad sveika yra kartais smarkiai susipykti. TodÄ—l, kad tada iÅ¡silieji ir pasidaro geriau. Tikrai.

Taip jau yra, kad kuo labiau į Å iaurÄ™, tuo žmonÄ—s santÅ«resni. Lietuviai irgi – tyli užpakalius suraukÄ™. Nepatinka kavinÄ—je aptarnavimas – sÄ—di surukÄ™, burba sau po nosim kantriai, po to visÄ… gyvenimÄ… prisimena, kaip blogai buvo. Na, iÅ¡ didelÄ—s bÄ—dos paraÅ¡o kokį skundÄ… internete, kur jis niekam nerÅ«pi. Tada ir žmogui atrodo, kad jis niekam nerÅ«pi, jo nuomonÄ— niekam nereikalinga, o visi kiti jam tik ir taikosi prikiaulint. IÅ¡sirÄ—ktų vienÄ… kartÄ… ar bent kokį žodį griežtesnį mestelÄ—tų – ir pagerÄ—tų.

Kas buvÄ™ piečiau, turbÅ«t ne kartÄ… matÄ— gatvÄ—je gestikuliuojančius diedukus, staiga ant ko nors užrinkančias moteriÅ¡kes ar kiek per garsiai (mÅ«sų ausiai) padavÄ—jÄ… vaikantį restorano savininkÄ…. Visi jie moka pyktis. Garsiai, emocingai. O po to viskÄ… greitai pamirÅ¡ta, nes pykčio viduje jau nebelikÄ™ – jis iÅ¡lietas. Tada naktys lieka miegui ir kitiems geriems dalykams, o ne savianalizei, aÅ¡aroms, neįgyvendinamų kerÅ¡to planų kurpimams ar giliems atodÅ«siams.

Visiems kultūringiems santūruoliams patarčiau kartais gerai supykti. Lengviau bus gyventi. Tik saiko nepraraskit.

Pabaigai puiki mintis iÅ¡ T. Janson “Nematomo vaiko” (apie mergaitÄ™, kuri taip kentÄ—jo, kad pasidarÄ— nematoma):

- Ji nemoka pykti, – tarÄ— mažoji Miu. – Va čia ir yra jos nelaimÄ—. Paklausyk manÄ™s, – pareiÅ¡kÄ— Miu, priÄ—jo prie pat NinÄ—s ir nirÅ¡iai nuvÄ—rÄ— jÄ… akimis, – tu niekuomet neatgausi veido, jeigu neiÅ¡moksi muÅ¡tis. PatikÄ—k manim!

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 12

Į laiko mašiną

2012-07-18

Yra lietuvių, labai pasiilgstančių tarybinių laikų. Net ir mano amžiaus, kai tuose laikuose nugyveno vos kelerius metus. Ir netgi tokių, kurie gimÄ— jau laisvoj Lietuvoj. Pastaruosius matau komentaruose “Lietuva senose fotografijose” puslapyje. VajÄ— vajÄ—, ant Žaliojo tilto prieÅ¡ 30 metų buvo tik dvi maÅ¡inos, o dabar… vajÄ— vajÄ—, ir čia vien automobiliai… o anais laikais Gedimino kalnas nebuvo plikas…. ir Kauno pilis geriau atrodÄ—… ir žmonių veidai nuoÅ¡irdesni… ai ai…

Kad jūs žinotumėt, kaip mane vemt verčia nuo tokių kalbų. Prisimenate E. Jackaitės nusišnekėjimus? Kad prisiminus tarybinius laikus geresnė nuotaika apima? Tai, žinokit, norėčiau, kad staiga ji ir visi kiti taip kalbantys viens du ir atsidurtų, pvz., 1982 metuose.

Studentai – į kolÅ«kius, verslininkai – be verslo ir be galimybių jį turÄ—ti, visokios ten rankdarbių mylÄ—tojos pamirÅ¡kit galimybÄ™ internetu parduoti savo megztas servetÄ—les. Nebuvo nei galimybių, nei interneto. Apskritai, pamirÅ¡kit mobiliuosius, kompiuterius, skaitmeninÄ™ televizijÄ…, GPS’Ä…, maistÄ… į namus, prekybos centrus, kavÄ… iÅ¡sineÅ¡imui, kebabus, picas ir mÄ—sainius, individualiai gaminamas virtuves, muzikÄ… iÅ¡ kur nori ir kokiÄ… nori, pigius skrydžius, keliones į TurkijÄ…, laikrodžius ir drabužius paÅ¡tu iÅ¡ Kinijos, automobilius iÅ¡ JAV… žodžiu, mÄ—gaukitÄ—s. BÅ«kit dvasingi, Å¡okit aplink laužą su vainikais ant galvos, gerkit gazuotÄ… vandenį iÅ¡ automatų, o laisvu laiku mokykitÄ—s mintinai kompartijos suvažiavimų tikslus.

Kiek ištvertumėt? Mėnesį, savaitę? Nebemokėtumėt net su draugais susitikti be mobilaus telefono ir interneto. Kaip gaila, kad negalima visų tarybinių dejuotojų išsiųsti. Pati nulėkčiau pasijuokti ir grįžusi būčiau dvasinga ir laiminga ten, kur esu.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 33

Kava. Empatija. Klausimai.

2012-07-15

Kai mama užmiega vÄ—lai vÄ—lai, o sÅ«nus sugalvoja atsibusti 7 val. ryto, tada mamai, kuri paprastai kavos negeria, tenka griebtis Å¡ito Å¡iaudo. Po pusÄ—s puoduko mama pasijunta įprastai ir gali vÄ—l normaliai dirbti savo darbÄ… – bÅ«ti labai kantri, atidžiai viskÄ… stebÄ—ti, žaisti gaudynių, slÄ—pynių ir visokių ten birbynių, labai daug kalbÄ—ti nesulaukdama atsakymų ir dar visu tuo procesu džiaugtis.

Žodžiu, pasaka apie mane baigiasi tuo, kad išgėriau kitą pusę puoduko ir mano kraujospūdis nuo aukštesnės nei normali riba (kas man yra įprasta) pakilo iki per aukštos ir buvo nelabai smagu. Nes šiaip jau įprasta mano savijauta yra tokia, kaip kitų žmonių, išgėrusių rytinį puoduką kavos. Gerai jaučiatės, energingai, norite kažką nuveikti, ar ne? Tai va aš taip jaučiuosi beveik nuolat (nepavydėkit, minusas tas, kad kitų žmonių lėtumas labai erzina. Ir, kadangi mano organizmas dirba greitai, bijau, kad greičiau ir suges).

O tada pagalvojau, kad kai rytinio kavos puodelio vergai atsibunda, tai kaip jie jaučiasi? Taip, kaip aÅ¡, po kelių valandų miego pažadinta 7 val. ryto? Užklausiau to Facebook’e ir sulaukiau teigiamų atsakymų. Siaubas! Tai labai labai labai… nemalonu. Jaučiausi kaip zombis!

PirmÄ… kartÄ… pasijutau suvokusi, kodÄ—l kiti vos nubudÄ™ sako “man reikia kavos”, o jau po kavos “labas rytas”. Užjaučiu.

Nepaisant užuojautos, dar pagalvojau, ar jums ryte bÅ«tų bloga, jeigu nebÅ«tumÄ—t pripratÄ™ prie kavos? Pažįstu žmonių, kurių įprastas kraujospÅ«dis yra labai žemas. LigoninÄ—je teko patirti ir Å¡itÄ… bÅ«senÄ… – galvojau, kad mirsiu. Jų poreikį suprantu. O tie, kurie tokiais sutrikimais nesiskundžia? Kam ta kava? Tam pačiam, kam ir alkoholis alkoholikui, nikotinas rÅ«kaliui ir narkotikai narkomanui?

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 909

BÅ«na gi…

2012-07-13

Su kurjeriais dažnai turiu reikalų, todėl ir situacijų visokių pasitaiko :) Taip gavosi, kad tas pats kurjeris man atvežė siuntą pirmadienį, antradienį ir dar viena turi atkeliauti ketvirtadienį. Skambina:

- O kuris čia pas jus privažiavimas?
Sutrinku. Jokių čia “privažiavimų” nÄ—ra…
- Kaip suprasti – privažiavimas?
- Nu kuris?
- Ta prasme… eeee… nu, pirma laiptinÄ— nuo gatvÄ—s… jei apie tai…
- Aaa, nu gerai, tuoj būsiu.

Po minutÄ—s skambina vÄ—l.
- Jūsų domofonas neveikia.
- Ar tikrai? Ryte dar veikė, negali būti, kad sugedo.
- Tai aš va skambinu ir nieko. Ai, čia gi laiptinė ne ta!
- :)

Po pusÄ—s minutÄ—s vÄ—l skambutis.
- Skambinu skambinu į domofoną, niekas neatsiliepia.
- Skambinat XX?
- Taip.
Nu, o gal, galvoju, tikrai domofonas neveikia… be to, jau užkniso. Pasakau durų kodÄ…. Surenka.
- Va, atsirakino! Kelintas aukštas?
- X.

Laukiu. Laukiu, laukiu, laukiu. Galvoju, negi dar ir liftas neveikia. Ne, atvažiavo kaimynas, nieko nebesuprantu… Po 5 minučių skambutis į domofonÄ…. Nieko nesakydama ir neklausdama atrakinu duris. Atvažiuoja kurjeris (tas pats, kur buvo Å¡iÄ… savaitÄ™ jau du kartus). Negirtas. Vyzdžiai normalÅ«s. KrapÅ¡tosi makaulÄ™:

- Kaip čia taip atsitiko, aÅ¡ net ne prie to namo buvau…
- BÅ«na gi.

O įdomu šitoje situacijoje yra tai, kad kitame name to paties numerio buto durų kodas tai toks pats, kaip mūsų. Turbūt į visus kvartalo namus galėčiau patekti :)

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 905

Arto Paasilinna “Kaukiantis malÅ«nininkas”

2012-07-12

Kame reikalas, kad tie skandinavų rašytojai tokie geri? Ar niūriom ilgom žiemos daugiau nėra ką veikti, tik geras knygas rašyti? Perskaičiau A. Paasilinnos vieną knygą ir noriu dar. Jei ir kitos bus tokios, mylėsiu jį kaip myliu Herbjorg Wassmo.

Arto Paasilinna “Kaukiantis malÅ«nininkas”

Mokykla. Å itÄ… knygÄ… laisvai įtraukčiau į privalomÄ… mokyklinÄ™ programÄ…. Nes ji geresnÄ— už Kafkos “MetamorfozÄ™”, kurios mokykloje Å¡iaip ar taip niekas dar nesupranta. KÄ… jau čia, ir daug vÄ—liau niekas jos nesupranta. O Å¡ita nÄ—ra per lengva, bet skaitosi gerai. Gana aiÅ¡ki, su labai gera idÄ—ja, yra ir apie kÄ… susimÄ…styt, ir apie kÄ… padiskutuot, ir net yra vietų, kur galima pasijuokt, nepaisant to, kad pati istorija liÅ«dna.

Artima. Knyga tokia lietuviÅ¡ko siužeto – kaimai, malÅ«nas, miÅ¡kai, pelkÄ—s ir trečias brolelis kvailelis. Nors nei jis kvailelis, nei kÄ… – gerokai gudresnis už visus likusius kaimo protinguolius, tik kad karÅ¡takoÅ¡is. Per tÄ… Å«mų bÅ«dÄ… ir kilo visos bÄ—dos. Nuo lietuvių raÅ¡ytojų skiriasi tik pats raÅ¡ymo stilius. Ir labai gerai, nes jis iÅ¡kart paverstų knygÄ… nuobodžia – dejuotų malÅ«nininkas ant kalvos atsisÄ—dÄ™s arba rymotų po rÅ«pintojÄ—liu. O dabar vis prisigalvoja veiklos – mokosi miÅ¡ke, varžybų eina pažiÅ«rÄ—t, santaupų į bankÄ… atsiimt. Tik kad vis nesiseka, vargÅ¡eliui.

Mistika. Vos pradÄ—jus knygÄ… kažkodÄ—l kilo mintis, kad kaukiantis ir žvÄ—ris nuolat mÄ—gdžiojantis malÅ«nininkas pabaigoje ims ir pavirs vilkolakiu. TurbÅ«t įtakos tam turÄ—jo neseniai perskaitytos devynios “SukÄ—s Stekhaus” serijos knygos :) Na ir kÄ…, mistikos pabaigoje Å¡iek tiek atsirado, mano nuojauta trupučiukÄ… pasitvirtino. Bet tik trupučiukÄ….

Vertinu 9/10

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 18

Paslėptas vaikinas ir didelė iškirptė

2012-07-10

KarÅ¡tÄ… popietÄ™ laukdama prie Å¡viesoforo stebiu kaip susirenka tranzuoti studentiÅ¡ko amžiaus dvi merginos ir vaikinas. Su savimi vežasi iÅ¡ “Maximos” pavogtÄ… vežimÄ—lį (nes parduotuvÄ— yra už kelių Å¡imtų metrų), kuris PILNAS jų kuprinių. Tikrai pilnas. Merginos liepia vaikinui su visu vežimÄ—liu atsistoti tolÄ—liau, kad taip į akis nekristų, o ta su didesne iÅ¡kirpte ir ilgesnÄ—m kojom stoja balsuoti.

Man pasidarÄ— labai įdomu, koks gi Å¡iame reikale yra vaikino slÄ—pimo tikslas? Tipo, kad merginai su didele iÅ¡kirpte greičiau sustos automobilis? O tada jinai kÄ…, sakys “palaukit, palaukit, čia dar mano draugÄ— ir DRAUGAS su kalnu kuprinių, susineÅ¡im per 10 minučių”. Tai ir tipo vairuotojas palauks? O jam gal į iÅ¡kirptÄ™ paspoksot norÄ—josi. Būčiau vyras, tai nuvažiuočiau Å¡alin.

Ir Å¡iaip nuvažiuočiau Å¡alin, nes imti tris žmones bÅ«nant vienai automobilyje bÅ«tų baisu. O vienÄ… merginÄ… tai pavežčiau. Bet Å¡iaip aÅ¡ netranzuoju ir niekada to nedariau, nes man tai atrodo per daug nesaugu. O žmonių neimu, nes jei jau važiuoju viena, tai tuo labai džiaugiuosi, o tokių nesÄ…monių, kaip paslÄ—ptas vaikinas, nesuprantu. Bet… kiekvienam savo :)

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 37