2011-05-26
AÅ¡ visada tikÄ—jau Lietuva. Jau nuo tada, kai Ä—miau domÄ—tis politika, sakiau – viskas bus gerai. Kada nors gi iÅ¡brisim iÅ¡ to liÅ«no. Kai visi pradÄ—jo emigruoti, sakiau – nenene, tik jau ne aÅ¡. Mama sakydavo: bet tu ir patriotÄ— optimistÄ—! Taip, tokia ir buvau. Kai netekÄ™ vilties prieÅ¡ metus emigravo mano artimiausi žmonÄ—s (patys anksÄiau kalbÄ—jÄ™, kad “niekada niekada”), maniau, kad jie padarÄ— klaidÄ…. Bet dabar galvoju, kad nepadarÄ—. Nes paÄiai jau norisi dingt. Optimizmas ir patriotizmas vis blÄ—sta, blÄ—sta…
Va tokie dalykai Lietuvoje po truputuką veda mane iš proto.
Å itoje klampynÄ—je turÄ—jo bÅ«ti žadÄ—tas pažadÄ—tas, miesto plane patvirtintas vaikų darželis… Na taip, automobilių pas mus irgi nÄ—ra kur kiÅ¡ti, bet kai per pietus pamatai lauke mažiausiai 100 mamų su 1-2 mažameÄiais vaikais, tai klausimas kyla – o kur juos kiÅ¡ti, kai reikÄ—s į darbus grįžt? NenudrÄ—bsi gi ant Å¡aligatvio ar perÄ—jos, nepaliksi stotelÄ—je.
O dabar kokį pusmetį aikštelės savininkai skambinės piktiems dėdulėms, kur ratus blokuoja. Kad tik kas nemokamai automobilio nepasistatytų kur nereikia.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 38
2011-04-15
NemÄ—gstu pagyrÅ«nų: “o mes padarÄ—m tÄ… ir anÄ…, nusipirkom Å¡tai Å¡itÄ……”
Dievinu juodą kartų šokoladą. Kuo kartesnis, tuo skaniau
Perku “Kinder” kiauÅ¡inius dÄ—l žaisliukų
MÄ—giamiausias derinys – Å¡okoladas su mÄ—ta (“After eight” dėžutÄ™ galiu suvalgyti per 10 min)
Norėjau vaiko ne todėl, kad mėgstu vaikus. Man patinka žiūrėti, kaip auga asmenybė
Netikiu dievÄ…, visiÅ¡kai. PakrikÅ¡tyta buvau bobutÄ—s beveik per prievartÄ… ir to nekenÄiu
Baisiausios gÄ—lÄ—s – rožės ilgais kotais
Esu per daug rūpestinga (tik rūpinuosi kitais, o ne savimi)
TodÄ—l esu control freak’as
Nemoku priimti kitų pagalbos
MÄ—gstu vadovauti
Beveik niekada nesigraužiu dėl to, ką padariau
Ir niekada negalvoju apie tai, kas buvo praeityje
Nemoku gyventi “Å¡ia diena”
Visada stengiuosi numatyti kelis žingsnius į priekį
Nieko nesugebu taip gerai, kad bÅ«Äiau tuo patenkinta
Man negėda prisipažinti, kad esu vartotoja
Neturiu ambicijų nuolat savo elgesiu/apranga/kalbomis išsiskirti iš kitų. Man užtenka, kad mąstau kitaip
Manau, kad esu protinga
Noriu kuo daugiau žinoti. Jei tenka susidurti su kažkuo, ko iki galo nesuprantu, stengiuosi viską apie tai išsiaiškinti
Niekinu save už tai, kad nesugebu išmokti groti gitara
Netikiu horoskopais ir kita ezoterika, užtat tikiu nuojauta
Nemėgstu visų kaimynų ir svajoju vėl gyventi nuosavame name
NemÄ—gstu žmonių, kurie nuolat kalba apie pinigus (kad turi, kad neturi, kad jiems jų nereikia arba kad reikia…)
Myliu visus augalėlius ir gyvūnėlius
Dievinu ankstyvÄ… pavasarį, kai upeliais bÄ—gdamas tirpsta sniegas, žydi žibutÄ—s, sprogsta pumpurai ir vÄ—l pasigirsta paukÅ¡Äiai
Mėgstu svajoti, fantazuoti ir įsivaizduoti
Negaliu užmigti prie tiksinÄio laikrodžio
Bijau aukÅ¡Äio tam tikrose situacijose (pvz., stovÄ—ti ant kopÄ—Äių ir už nieko nesilaikyti)
Neturiu jokių priklausomybių (alkoholis, internetas…), iÅ¡skyrus skaitymÄ…
Internete vieÅ¡inuosi tiek, kiek galÄ—Äiau apie save papasakoti nepažįstamam žmogui
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 833
2011-03-11
AÅ¡ vis galvoju – kodÄ—l žmonių vaikai gimsta tokie bejÄ—giai? Va, pvz., verÅ¡iukas. Gimsta, kojos nelaiko, bet po poros valandų stojasi ir bando eiti, o po kurio laiko jau ir strakalioja. Bent pats prie karvÄ—s gali prieiti. O kÄ… vaikas? Jau nekalbu apie tai, kad vaikÅ¡Äioti pramoksta tik po metų, o suregzti sakinius ir pasakyti, ko nori – dar vÄ—liau.
Jis net nesupranta, kad turi rankytes, kaukuolÄ— nesuaugus, ilgai tÄ™siasi bÄ—dos su virÅ¡kinimu, sunku kvÄ—puoti dÄ—l siaurų nosies kanalų… Dievuliau, jis net galvos nenulaiko! Vaikai man primena mažus paukÅ¡Äiukus lizde. Kol nemoka skraidyti, yra pasmerkti bÅ«ti visiÅ¡kai priklausomi nuo tÄ—vų. Taip ir kÅ«dikiai. ÄŒia ne verÅ¡iukas, pats pieno nesusiras, jei ant rankų nepaimsi.
Galvoju, gal ir gerai tie drambliai sutverti, kad nėštumas 22 mėnesius tęsiasi. Ir šiaip keista, kaip žmonės sugebėjo išlikti.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 38
2011-01-04
Nemiegu tada, kai reikia. ParyÄiais stebiu, kaip žmonÄ—s bando iÅ¡sistumt automobilius iÅ¡ apsnigtų ledynų. Glostau miegantį kailį ir valgau Å¡okoladÄ….
Sapnuoju, kad skraidau. Tik vaizdai keisti – lyg kompiuterinÄ— grafika. Ir sapnuojant galiu juos susikurti. Pvz., noriu skrist per lietaus debesis kiaurai. Arba virÅ¡ ežerų. Ir skrendu. Pati, be sparnų, be nieko.
SiÅ«nu. Tai yra, persiÅ«nu. Mano siuvimo patirtis nÄ—ra didelÄ—, todÄ—l po trupuÄiukÄ… pradedu. Labai džiaugiuos kalÄ—dine dovana ir keikiu save, kam vasarÄ… iÅ¡meÄiau tÄ… geltonÄ… sijonÄ….
Prie labai nekenÄiamų dalykų sÄ…raÅ¡o mintyse pridedu MaximÄ…. DÄ—l žuvies, kuri turÄ—jo iÅ¡keliaut į Å¡iukÅ¡liadėžę. Fu fu fu.
Ä® mÄ—giamų dalykų sÄ…raÅ¡Ä… įtraukiu skaniuosius mÄ—sainius Oze. Niam niam. Po jų makdonaldiniai buvo tokie bjaurÅ«s… Ir dar PrismÄ…. Už tai, kad turi įdomių dalykų, pvz., filo teÅ¡los.
Gaminu. Kaip visada. Principo reikalu tapo susirast nesūdytų ir nekepintų pistacijų. Kai paklausiu, ar tokių neturi, į mane žiūri taip, lyg jos tokios jau ant medžių augtų.
Skaitau. Nedaug, nes perskaiÄiau visas legalias popierines ir nelegalias skaitmenines knygas, kurias turÄ—jau. Dar turiu dovanų Äekį į knygynÄ…. Jau tris kartus buvau ir neradau, ko norÄ—Äiau.
Laukiu pavasario. DÄ—l to, kad iÅ¡tirps sniegai, atÅ¡ils ir Å¡iaip – gerai, kai turi ko laukti. O kodÄ—l žmonÄ—s vis sako, kad kovo pradžioj “pavasaris, jau nebebus taip Å¡alta…”? Nugi nÄ— velnio. Dar niekad per mano gimtadienį atÅ¡ilÄ™ nebuvo.
Esu ir pavargusi, ir pailsėjusi vienu metu. Keista būsena.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 34
2010-12-09
Pagal punktualumą galiu suskirstyti žmones į tris tipus:
1. Tie, kurie geriau atvyks anksÄiau, bet nevÄ—luos (that’s me)
2. Tie, kuriems vėluoti įprasta, bet nelabai malonu, todėl vėluodami jie dažniausiai praneša
3. Tie, kurie nesupranta žodžio “laiku” ir niekada nesiteikia praneÅ¡ti, kad vÄ—luos
Tai va tų treÄiųjų aÅ¡ nelabai mÄ—gstu… YpaÄ, kai mane su jais sieja ne draugiÅ¡ki, o kokie nors darbiniai ir ar Å¡iaip laikini santykiai. Pvz., kurjeris, kuriam pasakyta, kad bÅ«siu namie tuo ir tuo laiku, neturÄ—tų vÄ—luoti (ir to nepraneÅ¡ti). YpaÄ dvi dienas iÅ¡ eilÄ—s.
Tiesa, nors buvau pikta ant kurjerio, nepasakiau jam nieko. Jis dvokÄ— taip, kad teko kvÄ—puoti pro burnÄ….
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 52
2010-10-20
PrisikaupÄ— minÄių:
- “Geriausi” sprendimai Vilniaus keliuose yra raudonieji koridoriai ir perbÄ—gos (pvz. GoÅ¡tauto g. į BaltÄ…jį tiltÄ…).
- Didžiausias bet kokio automobilio privalumas yra ne jo taupumas, pravažumas, formos, galia, erdvumas, markė ar pan., o tai, kad jis negenda.
- Kai ekranÄ—lyje matai momentines kuro sÄ…naudas, greitai praeina noras vairuojant draskytis (daryti viskÄ…, kam reikalingas pergazavimas).
-
Pykstu ne ant tų, kurie aplenkę kamštį naglai rikiuojasi, o ant tų, kurie juos įleidžia.
-
Jei žmogus važiuoja kaip girtas arba kÄ… tik gavÄ™s teises, dažniausiai jis kalba mobiliuoju be laisvų rankų įrangos arba raÅ¡o SMS’Ä….
- Kuo dažniau važiuoji į servisus, tuo dažniau ir įvairiau genda automobilis.
- Iš visų į automobilį sukištų pinigų labiausiai gaila tų, kuriuos sumoki policijai (teisėtai arba ne)
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 11
2010-10-05
AÅ¡ visiems tiems, kurie velniai žino kodÄ—l nekenÄia kaÄių, galiu patvirtinti, kad jos:
neiÅ¡verÄia vazonų su gÄ—lÄ—mis
nesikaso nagų į baldus ir sienas
nelaipioja užuolaidomis
nedaro savo reikaliukų ant grindų
nesidrąsko ir nesikandžioja
tikrai supranta savo vardÄ…
ateina, kai jas pašauki
nebent pasiÄ—mÄ—te katÄ™ iÅ¡ lauko, per mažą kaÄiukÄ…, katÄ™ nuolat erzinate ir tampote arba neauklÄ—jate įsivaizduodami, kad gyvÅ«nas yra protingesnis už jus ir viskÄ… supranta pats.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 700
2010-09-07
Å iandien ryte sugalvojau, kas mane mano darbe labiausiai užknisa. Net ne užknisa, o tiesiog nuo to pykina. PrieÅ¡ daugiau nei trejus metus iÅ¡Ä—jau iÅ¡ tokio paties pobÅ«džio darbo dÄ—l tos paÄios priežasties. Dabar gi jau vÄ—l pusmetį dirbu tÄ… patį. Ir vÄ—l pradedu jausti blogumÄ… skrandyje, kai reikia skaityti ir raÅ¡yti ta tema.
Tai Seimas.
AÅ¡ galiu pasakyti, kÄ… jie visi ten veikia. Ogi kapojasi, kuria intrigas, Å¡meižia, skundžia, skundžiasi, verkÅ¡lena, piktinasi, maivosi, vaiposi, rÄ—kauja, miega, tauÅ¡kia, puÄiasi, giriasi, sukÄiauja, dergiasi, baksnoja pirÅ¡tais ir dar retkarÄiais iÅ¡važiuoja “pabendrauti su rinkÄ—jais”, po ko labai susirÅ«pinusiu veidu (net raÅ¡ytuose praneÅ¡imuose Å¡mÄ—sÄioja prieÅ¡ akis tie suraukti antakiai) dedasi sprendžiantys jų problemas.
O juk turÄ—tų galvoti, analizuoti, kurti (ne pasakas) ir sprÄ™sti. Žinau, kad nieko naujo nepasakiau, bet nu… prieÅ¡ penkerius, trejus metus buvo tas pats ir dabar visiÅ¡kai tas pats, tik pavardÄ—s kitos. Ir per amžių amžius bus tas pats.
Sąmoningų žmonių ten nėra. Ir nebus, nes sąmoningi žmonės į partijas nestoja, o jei stoja, į Seimą neina. O jei ir nueina, tai iš sąmoningų žmonių pavirsta tiesiog eiliniais seimūnais.
AÅ¡ kartais irgi norÄ—Äiau ten pabÅ«ti, bet, sako, negerk iÅ¡ balos – ožiu(ku) pavirsi. Tai ir negersiu niekada.
Veukt.
Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 27
