Ligoninės košmaras

Buvau savaitgalį ligoninÄ—j. AntrÄ… kartÄ… gyvenime. PirmÄ… kartÄ… gimdydama, dabar – vaikų. IÅ¡buvom su su sÅ«num pusantros paros ir movÄ—m lauk neatsigręždami, patys atsisakÄ—m gydymo, kad tik nereiktų laukti dar parÄ… iki darbe pasirodys gydytojas. Keista situacija buvo – iÅ¡ pradžių labai įkalbinÄ—jo likti, o po to tik greit greit lauk iÅ¡ čia. TurbÅ«t laisvos lovos prireikÄ— ar kÄ…… O ir Å¡iaip mane budinčios seselÄ—s nelabai mÄ—gsta. Pinigų neduodu, o gydymo reikalauju :)
Å iaip jau aÅ¡ suprantu, kad dirbti tokioje vietoje už mažą algÄ… – nieko gero… Bet tas pinigų davimas tapo tokia norma, kad reikalauja jų visokiom užuominom. Pvz., yra pasakoma “aÅ¡ ir taip jau jums per daug procedÅ«rų darau, tiek mes nedarom!”. Tos procedÅ«ros – tai 3 inhaliacijos per parÄ… vaikui druskuotu vandeniu. Ä®prastai jie daro dvi. Kadangi namie turim tokį patį aparatÄ…, grįžus dariau inhaliacijų kiek reikia, o ne taupydama inhaliatorių.
VÄ—lgi aÅ¡ suprantu, kad tų nepilnų poros Å¡imtų litų naujam aparatui ligoninÄ— neturi ne dÄ—l savo kaltÄ—s, o virdulį ir mikrobangÄ™ skyriaus personalas už savo pinigus perka ne iÅ¡ gero gyvenimo. Kad mÅ«sų kelių kvadratų “vienutÄ—” su dienos lempa per pusÄ™ lubų ir neatsitraukiančiu roletu yra tokia, kokia yra, aÅ¡ nesistebiu. Bet kad vaikų ligoninÄ—j nebÅ«tų kur maudyti vaikÄ… ir elementaraus virdulio per visÄ… aukÅ¡tÄ…, tai dÄ—l Å¡ito buvau Å¡okiruota. VienintelÄ— normaliai suremontuota patalpa, kuriÄ… mačiau, buvo procedÅ«rinis. Galvoju, kas dar? Vadovo kabinetas?
Ir dar kaip dovaną parsivežėm kažkokį žarnyno virusą, dėl kurio sėkmingai sėdim namie spazmuojančiais skrandžiais. Dabar Santariškių vaikų ligoninės bijau paniškai.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 22

Eksperimentai, ragavimas ir ragavimo eksperimentai

MÄ—gstu gaminti. Labai. Tik va, bÄ—da – ne kasdien, Jei reikÄ—tų gaminti kokius 2-3 kartus per savaitÄ™, turbÅ«t pasidaryčiau visiÅ¡ka eksperimentuotoja ir įvairių Å¡alių virtuvÄ—s žinovÄ—. Bet gaminti tenka kasdien, todÄ—l galvoj turiu sÄ…raÅ¡Ä… kelis kartus iÅ¡bandytų ir pavykusių patiekalų, kuriuos kartoju ir kartoju. Å tai pavyzdžiui beveik visÄ… vasarÄ… bent kartÄ… per savaitÄ™ valgÄ—m kiaulienos sprandinÄ—s kepsnius (mÄ—sÄ… pirkau turguje) su krienais ir ridikÄ—lių-svogÅ«nų laiÅ¡kų salotomis. Jau neiÅ¡pasakytai vÄ—l laukiu Å¡viežių ridikÄ—lių :)

Atrodo, čia bÄ—dos kaip ir nebÅ«tų, bet yra gi vos dviejų saulaukÄ™s vaikas, kuriam neįkiÅ¡i suÅ¡i ar kiaulienos sprandinÄ—s kepsnių su krienais. O į tÄ… krÅ«vÄ… mano priÅ¡aldytų varÅ¡kėčių virimui ir kepimui, kurios griebiuosi, kai mÅ«sų maistas netinka, jis žiÅ«ri be didelio džiaugsmo. Vadinasi, maistÄ… turiu derinti dar vienam skrandžiui. Taip gaunasi, kad lieka makaronai, kotletukai, apkepai, blynai… Mano eksperimentų trokÅ¡tančiai sielai tai yra per mažai, nors žinau Å¡eimų, kuriose gaminamų patiekalų įvairovÄ— ir tiek nesiekia. Deja, vaiko nepriversi valgyti to, kas jam atrodo neskaniai, o skrandukas dar ne viskÄ… ir suvirÅ¡kina, todÄ—l laukiu nesulaukiu meto, kol bendras stalas bus tikrai bendras.

Mano nuomone, valgyti reikia viską. Ragauti, ragauti, ragauti. Bandyti suprasti skonį ir pagalvoti, ar jau tikrai vienas ar kitas produktas/patiekalas nepatinka. Jei porą kartų paragavus vis dar šlykštu, tada nevalgyti. Bet dažniausiai taip nebūna :) Pakeitusi mastymą supratau, kad skanios net alyvuogės ir avokadai. Tiesa, ne visur ir ne visokie. Pvz., mano pažintis su avokadais prasidėjo nuo kažkokių karčių nesunokusių vaisių, kurie man buvo neapsakomai šlykštūs. Daug metų po to jų nevalgiau. Bet pasirodo, sunokinti iki tam tikro laipsnio (bet nepernokę) jie labai skanūs! Padariau net guakamolės, kuri puikiai suėjo su kukurūziniais čipsais. Įtariu, daug kas nevalgo vieno ar kito todėl, kad pirmą kartą paragavo neteisingai.

Nelabai suprantu žmonių, kurie kažko neragauja, nes jiems “nepatinka”. Juk iÅ¡ kur gali žinoti, kad nepatinka, kai neragavai? Vienintelis dalykas, kurį man sunku bÅ«tų praryti – tai koks gyvas padaras. Esu ne kartÄ… suvalgius gyvÄ… vabalÄ… kasdama obuolį ar kirmÄ—liukÄ… su žirniais ar avietÄ—mis. Man baisiai nemalonu, kai maistas burnoje juda pats :) O ten visokių tokių “aÅ¡ nevalgau paprikų, nes man neskanu” nelabai suprantu. Neskanu kas – žalios paprikos? RÅ«kytos? Trintos sriuboje? Keptos orkaitÄ—je ir konservuotos aliejuje? TroÅ¡kintos kartu su kitomis daržovÄ—mis? Visos tos paprikos yra skirtingo skonio, todÄ—l man įdomu, kurios iÅ¡ jų yra neskanios ir kodÄ—l atsisakoma valgyti visas.

VyrÄ… jau iÅ¡mokiau ragauti. Dabar beliko iÅ¡mokyti vaikÄ…. Pvz., sÅ«rio lazdelÄ— yra Å¡lykÅ¡tu (Å¡alta, lipni kažkokia), todÄ—l neragauja. KÄ… gi, palaukiam, kol bus labai alkanas ir vietoj įprasto duoniuko užkandai duodam lazdelÄ™. Kadangi alkis didelis, lazdelÄ— nebeatrodo taip Å¡lykščiai ir… pasirodo, tas daiktas visai skanus! Taigi, žalia varnelÄ— prie dar vieno produkto. Po tokių bandymų galiu pasakyti, kad mano vaikas vienas iÅ¡ nedaugelio valgo viÅ¡tos kepenÄ—les. Tiesa, susmulkintas ir sumaiÅ¡ytas su bulvių koÅ¡e bei grietinÄ—lÄ—s padažu. Bet valgo, jam skanu.

Po poros metų turbūt vėl galėsiu nevaržomai eksperimentuoti virtuvėje. Dabar, kad neužpjautų rutina, kas savaitę stengiuosi pagaminti ką nors naujo. Pildau savo naujametinį pažadą labai sėkmingai. O jei nepavyksta, yra šaldytų varškėčių ir picerija gretimam name :)

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 18

Mažuma

Labai nemėgstu, kai žmonės ant manęs parduotuvėje kosėja. Neprisidengę, net seilės tykšta. Juk taip nesunku kilstelėti ranką prie burnos.
Dar nepatinka, kai ateina į darbÄ… sirgdami, tipo, “didvyriai”. Anoks čia didvyriÅ¡kumas kolegas užkrÄ—sti.
Kiti gi su temperatūrom, kosėdami ir mirdami eina į kiną, teatrą, parduotuvę. Mus kadaise toks su protu susipykęs vyriškis užkrėtė Druskininkuose.
Dar yra gudruolių, kurie nesupranta, kad sergant užkrečiama liga ir atėjus į polikliniką, reikėtų užsidėti kaukę. Juk ten yra ir nesergančių žmonių. O tie, kurie serga, nenori dar vieno brudo.
Tėveliai gi pateisina vaikus, kurie kosėja ant visų nesivaržydami. Jei per mažas prisidengti, nesunku juk uždengti jam burną patiems. Kiti slapta veda sergančius į darželį.

O labiausiai tai nemėgstu savęs, nes, eidama į polikliniką su kauke ant burnos, vis dar jaučiuosi kaip paskutinė idiotė. Nes manančių taip, kaip aš, yra mažuma.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 29

Žiema, vynas ir kitos mintys

*Kai pūgą stebiu pro langą, visai gražu. Bet vis tiek labai laukiu pavasario. Mažų upeliukų gatvėse, vis labiau iš po sniego išnyrančios žolės, pirmo apyšilčio lietaus, daugiau saulės, daugiau žydro dangaus, daugiau šviesos. Šilumos. Kiekvieną žiemą pamirštu, kaip lengva yra į lauką eiti trumpomis rankovėmis.

*Ant lentynos vis dar supupsi obuolių vynas, nors jau kaip ir nÄ—ra iÅ¡ ko… Rudeninio serbentinio buteliai vis tuÅ¡tÄ—ja, o man jau baisu, kad nebeliks ko laikyt kelerius metus iki pilno skanumo. O žinot, kas bÅ«na, kai uogienei skirtÄ… aviečių indelį užpili cukrumi ir jos prarÅ«gsta? Puslitris nuostabaus avietinio vyno. Å itÄ… reikÄ—s laikyti. Gaminam vynus, nors patys alkoholio vartojam tiek mažai, kad net juokinga. Bet svarbus čia ne rezultatas. Nuostabus pats procesas. Alchemija.

*Pirmą kartą gyvenime man sunku priimti sprendimus. Pastarieji sprendimai buvo teisingi, ypač tie, kurie pasirinkti klausant savęs. Suvokiau, kokią baisią įtaką man turi kai kurių žmonių spaudimas. Visgi reikėtų klausyti tik savęs ir tų, kurie leidžia man klysti ir spręsti pačiai.

*Būnu su sūnumi, skaitau, gaminu ir siunčiu atvirukus. Išverdu didžiulį puodą žiemiškos sriubos (receptas vėliau), o po paros jos jau nebėr. Ir taip kas žiemą. Kiek verdu, tiek nebėr iškart. Pasaka, ne sriuba. Prieš kelias dienas užsimaniau šaltibarščių. Kodėl žiemą jų niekas nevalgo? Nes šalti? Nežinau, mes tai žiemą ir ledus valgom, ir šaltibarčius. Žiemos sriubą irgi vasarą virsiu. Lauke kur nors, ant laužo. Bus dar didesnė pasaka nei žiemą namie.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 7

Pažadukai

Pernai pirmą kartą kažką sau žadėjau nuveikti per metus. Dabar buvo labai įdomu paskaityti.

* Duoną namuose aktyviai kepiau gal pusmetį. Duonos mažai valgom, todėl būdavo gaila išmesti puskepalius. Bet į metų galą pradėjau vėl :)
* Kantresnė nepasidariau nei trupučio.
* Rankdarbių idėjas įgyvendinau tik kelias. Atsibodo :)

Bet užtat keliavau! Keliavau keliavau keliavau! Kiek tai įmanoma su mažyliu :) Visada parskridus gandrams įsimenu, kokį mačiau patį pirmÄ… – skrendantį ar stovintį. Sakoma, kad jei pamatai skrendantį – keliausi, jei stovintį – sÄ—dÄ—si namie. Kažkur važiuodami pamatÄ—m gandrus. Vyras skrendantį, o aÅ¡ – stovintį. PareiÅ¡kiau, kad taip nesąžininga, bet vis tiek buvau ir Lisabonoje, ir Paryžiuje, ir prie jÅ«ros porÄ… kartų, ir Druskininkuose, ir Å¡iaip Lietuvoje visur po truputį. Palyginus su pernai, visai neblogai :) Užtat vyras be to, kur buvom kartu, keliavo antra tiek darbo reikalais. Tai kaip ir viskas logiÅ¡ka su tais gandrais.

Savimi rÅ«pinausi labiau. PriÄ—miau kelis sprendimus, gal nelabai naudingus Å¡eimai, bet užtat tokius, kokius sako priimti mano Å¡irdis. Neklausiau daugumos ir nusikirpau plaukus prieÅ¡ mÄ—nesį – ilgų dar nepasiilgau, be to, greit auga. Mažiau rÅ«pinausi viskuo aplink ir daugiau skaičiau. PradÄ—jau apraÅ¡inÄ—ti kiekvienÄ… perskaitytÄ… knygÄ…, per 5 mÄ—nesius įveikiau 41. Kadangi baigus raÅ¡yti eisiu ir suskaitysiu iki galo dar vienÄ…, bus 42 :)

Į klausimą apie dovanas neatsakau. Priverčiau artimuosius mąstyti ir gavau superinių dovanų, pvz., skrydį oro balionu. Arba dabar, per Kalėdas, prietaisą virtuvėje, kurio baisiai norėjau, bet pati niekada gyvenime nebūčiau pirkus.

Ä®gyvendinau vienÄ… tylų pažadÄ… – pradÄ—jau daugiau raÅ¡yti. Ir sukÅ«dau, nors to sau nežadÄ—jau. AčiÅ« “IKI Ūkio” deÅ¡rai, mano skrandis ilgai jÄ… prisimins. Dar pradÄ—jau siųsti atvirukus “Postcrossing” – tai buvo vienas geresnių mano sprendimų :)

Kitiems metams irgi turiu kelis pažadus:

* Nesustoti keliauti.
* Kiekvieną savaitę pagaminti vieną naują patiekalą. Nesvarbu, ar tai bus mėsa, ar niekada nekepti sausainiai, ar duona su pomidorais. Tai nėra lengva, nes gaminti reikia taip, kad valgytų ir vaikas, bet iššūkis labai malonus.
* Perskaityti bent kelias angliškas knygas. Su el. knygomis labai patogu tą daryti, nes galiu greitai išsiaiškinti nežinomus žodžius.
* Pradėti kažką naujo.

Daug nežadėsiu, nes vasarą mūsų laukia šiokia tokia renovacija bute, todėl bus ką veikti :) Gerų metų!

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 33

BÅ«tini daiktai?

Suprantu, kad yra žmonių, kurie vargingai gyvena ne savo noru. Pasakysite, kad savo noru niekas biednas nebūna? Manau, kad alkoholikai, vaikų fabrikai ir tyčiniai bedarbiai tokie yra savo noru. Jiems patinka. Greičiausiai jie neturėtų nė menkiausio suvokimo, kaip elgtis su pinigais jų gavus.

Žinau gerÄ… pavyzdį, kaip į vienÄ… Lietuvos miestukų iÅ¡ Rusijos atsikraustÄ™ žmonÄ—s (tokie jau socialiai remtini) laimÄ—jo loterijoje nemažą sumÄ…. Nusipirko prabangų automobilį, butÄ… didesniame mieste, žodžiu, taÅ¡kÄ—si kaip papuolÄ—. Bet maÅ¡inÄ… sudaužė, o butÄ… prarado dÄ—l skolų (nes pinigai baigiasi, bet reikia DAR), o po to dar likusius bandÄ— vežt nedeklaravÄ™ per sienÄ… į RusijÄ…, tai prarado ir tuos. Sakau, yra tokių žmonių – varguolių savo noru.

Bet aš ne apie tuos. Aš apie vienišas mamas, apie tuos, kurie prispausti ligų, bėdų, kuriems niekas nepadeda, o pagalbos jie nedrįsta prašyti. Jie galbūt negabūs ir neryžtingi, neranda darbo. Ir žinoma, turi vaikų. Galbūt prisidarė jų būdami jauni ir nemąstantys, tik turėjo proto neatiduoti į vaikus namus. Jie pinigų turi tik pavalgymui, mokesčiams ir drabužiams, ir tai neužtenka. Štai tokiems dažnai internetu renkama parama.

AÅ¡ vis paskaitau, ko reikia tiems žmonÄ—ms, kokios yra jiems bÅ«tinos prekÄ—s. Reikia lovų, kÄ—džių, stalų, raÅ¡ymo įrankių, patalynÄ—s, indų. Suprantu visa tai. Tada reikia kompiuterio, tÄ… irgi suprantu. Taip ir darbÄ… rasti, ir socializuotis, ir mokytis lengviau. Sutinku. BuitinÄ— technika kaip viryklÄ—, Å¡aldytuvas, skalbimo maÅ¡ina… Dar reikia televizoriaus… ir čia aÅ¡ susiraukiu. O kam? Kas iÅ¡ to televizoriaus? T.y., kam gi jis bÅ«tinas?

Dar esu mačiusi, kad reikia karaokės grotuvo ir pritrūkau žodžių.

Vaikams reikia vaikÅ¡tynių ir maniežų. NeturÄ—jom nei vieno, nei kito ir visai nereikÄ—jo. Daugumai mano pažįstamų nereikÄ—jo. Tai kokia gi čia bÅ«tinybÄ— – vaikÅ¡tynÄ—? Ji ne bÅ«tina, ja medikai apskritai nerekomenduoja naudotis. Vaikai puikiai iÅ¡moksta vaikščioti ir be vaikÅ¡tynių. O maniežą galima surÄ™sti iÅ¡ namie turimų daiktų, bet Å¡iaip ir jis nebÅ«tinas.

Pagalvoju vis, kad kiekvienam būtini daiktai yra skirtingi. Aš norėčiau būti pavalgiusi, nesušalusi, išsimiegojusi ir apsirengusi, švari bei turėti darbą. Na, ir kad mano vaikas turėtų sąlygas lavintis. Tam man nereikia nei televizoriaus, nei vaikštynės ar karaokės grotuvo. Dabar mūsų šeima sau gali šį bei tą leisti netaupydama (bet mes, pvz., neturim prabangių automobilių, kurių mums nereikia), bet buvo laikas, kai nuomojomės vieno kambario butą ir neturėjom skalbimo mašinos. Ir nieko neatsitiko! Į būtinos pagalbos gavėjų sąrašus neįsirašėm, vaikų šiukštu saugojomės (nes žinojom, kad sąlygų nėra), dirbom, mokėmės ir taupėm.

O visu šituo minčių srautu aš noriu pasakyti tai, kad net ir tie, kuriems gyvenimas pagailėjo sėkmės, kartais persistengia prašydami.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 34

KodÄ—l man patinka Å¡ie rinkimai

1. Nes jie labai smagÅ«s. Dar niekada nemačiau tiek pro aÅ¡aras juokingų kandidatų (pvz., tokių garažnikų) ir iÅ¡ to iÅ¡plaukiančių montažų, filmukų, gif’ų, memų ir viso kito. Na Å¡tai, vienÄ… dienÄ… pamatau Uspaskicho rinkiminÄ™ reklamÄ… su senute, o kitÄ… dienÄ… – montažiukÄ…, ir man jau aÅ¡aros byra nuo juoko. Kuo ilgiau žiÅ«ri, tuo juokingiau darosi. O dar LRT studijoje vykstantys debatai… Geriau už bet kokiÄ… humoro laidÄ… :) Visko nesuraÅ¡ysiu, žinau, kad šį darbÄ… jau iÅ¡sijuosÄ™s dirba Buržujus, linksmuosius rinkimus nuÅ¡viesiantis penktadienį.

2. Nes man nereikia dirbti. N metų per rinkimus man reikÄ—davo dirbti. Ar tai prezidento, ar Seimo, ar savivaldybių… visada turÄ—davau stebÄ—ti juos ne savo malonumui, o tam, kad po to apie juos raÅ¡yčiau. Taip nelieka pusÄ—s smagumo. ÄŒia panaÅ¡iai kaip studijuoti vien tam, kad egzaminus po to iÅ¡laikytum. Tiesa, dabar gi, kai rinkimai tokie įdomÅ«s, gal apie juos raÅ¡yti ir visai norÄ—tųsi :) Nors galbÅ«t tai reiÅ¡kia, kad darbo jau pasiilgau…

3. Nes vyksta ir referendumas. DÄ—l nepaaiÅ¡kinamų priežasčių man labai patinka referendumai. Visada bÅ«nu tvirtai apsisprendusi jau iÅ¡ anksto, todÄ—l dedu tÄ… kryžiukÄ… tvirta ranka ir patenkinta. DÄ—l partijų ir kandidatų nebÅ«nu tokia tikra. Man kažkas jau senokai rekomendavo apsigyventi Å veicarijoje… Žinot, gal ir visai smagu bÅ«tų :)

4. Nes galiu balsuoti. Balsuoti aÅ¡ norÄ—jau jau bÅ«dama 16-os. Atsimenu, kaip pykau, kad dar nesu pilnametÄ— ir kaip džiaugiausi, kai 2003 m pirmÄ… kartÄ… Ä—jau balsuoti – tai buvo referendumas dÄ—l LR narystÄ—s ES. Niekada nesu sugadinusi biuletenio, niekada nesu balsavusi už nesÄ…mones ir sukiojau pirÅ¡tÄ… prie smilkinio tiems, kurie prieÅ¡ 4 metus balsavo už ValinskÄ…, “nes tai labai juokinga”. Gaila, kad tokių buvo daug ir artimų žmonių. Nebalsavusi esu vienÄ… kartÄ… – pernai vasarį. Buvau su kelių savaičių lelium ant rankų, buvo žiauriai sunku. NeturÄ—jau kada prisÄ—st pavalgyti, tad iki balsavimo man buvo toli toli :) Tiesa, tada pagalvojau, kad jei galėčiau balsuoti internetu, turbÅ«t tas kelias minutes laiko surasčiau.

5. Nes Å¡iemet balsuoti bÅ«tinai reikia. Kad ir kaip banaliai skambÄ—tų, bet valstybÄ— šįkart tikrai yra pavojuje. Tiek populistų – violetinių, skraidančių, rusiÅ¡kų ir kitokių aÅ¡ dar nesu mačiusi vienuose rinkimuose. Tuo labiau, kad mada “eit į SeimÄ…” nuo 2008 m. tÄ™siasi toliau. Eina, kas netingi – bukagalviai (bet linksmi) krepÅ¡ininkai, bukagalviai (bet nuoÅ¡irdaus veidelio) galiÅ«nai, bukagalviai (bet sukti) rusų milijonieriai, bukagalvÄ—s (bet susikÅ«rusios palankiÄ… terpÄ™) buvusios teisininkÄ—s, visokio plauko žvaigždutÄ—s ir kiti, kuriuos norėčiau matyti ten, kur jie ir yra arba nematyti iÅ¡ vis. Bet jiems tikrai ne vieta Seime. Žodžiu, balsuoti Å¡iemet reikia jau vien dÄ—l to, kad armija bukagalvių nesprÄ™stų mÅ«sų likimo.

6. Nes esu tvirtai apsisprendusi.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 6

IÅ¡rankusis su Å«sais

Kai draugui papasakojau, kaip namuose naktį nuo lentynos buvo nutemptas Å¡akotis, nagu prakrapÅ¡tyta pakuotÄ— ir nugraužti spygliai, jis pasakÄ—: “SpÄ—ju, kad tai buvo ne katino darbas”. Na, vaikas taip aukÅ¡tai dar nepasiekia, be to, jis nÄ—ra toks didelis kepinių mÄ—gÄ—jas, kaip mÅ«sų katinas.

Pagalvojau, kad gi visos katės ir katinai turi savo mitybos keistenybių. Štai žinau katiną, kuris eina iš proto dėl morkų. Man juokinga stebėti, nes maniškiui morkos buvusios nebuvusios. Užtat va, šakotį tai vos ne po užraktu reikia laikyti. Be kepinių, jis dar dievina:

pistacijas (dėl jų tiesiog kvaišta, visiškai neįmanoma ramiai valgyti)
čipsus
cukraus pudrÄ…
ledus
rūkytą žuvį
rūkytą, keptą ar virtą vištieną
krabų lazdeles

Na, pastaruosius 3 dalykus turbÅ«t daug katinų mÄ—gsta :) Užtat mÅ«siÅ¡kis visiÅ¡kai nevalgo jokios žalios mÄ—sos ar žuvies, nelaka nÄ— trupučio pieno ar jogurto, dar ir ne bet kokiÄ… deÅ¡rÄ… įkiÅ¡i. Žodžiu, ponas iÅ¡rankuolis. Man įdomu, o kokių keistenybių turi jÅ«sų katÄ—s? DÄ—l Å¡unų daugmaž aiÅ¡ku – suÄ—da beveik viskÄ…, kÄ… paduodi. ManiÅ¡kis visgi labiausiai mÄ—go pirÅ¡tines :)

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 35