Buvo BUM
2009-08-10- Na, ji išvažiavo iš kiemo, aš stabdžiau…
- …ir buvo “bum”?, – pratęsia žodžius policininkas, eidamas mano mašiniuko link.
- Buvo :) Daugiau »
- Na, ji išvažiavo iš kiemo, aš stabdžiau…
- …ir buvo “bum”?, – pratęsia žodžius policininkas, eidamas mano mašiniuko link.
- Buvo :) Daugiau »
Stebėjau kaimynų balkonus ir supratau kad irgi noriu džiovyklos palubėj. Nes namie ant sulankstomos džiovyklos kabinama patalynė nėra gėris. Na, gal tik katinui, kuris nevengia atsigulti ant dar šlapių jos kraštų. Daugiau »
Stebėjau šiandien debesis nuo tilto. Dažniausiai gaudau, o šiandien tik stebėjau. Gražūs buvo.
Ir dar stebėjau automobilius, sukančius į kairę. Keisti tie vairuotojai – niekaip negali posūkių lempučių susitvarkyti. Bene pas kas antrą jos neveikia.
Kolega pastebėjo, kad darbo intensyvumas mažėja proporcingai atlyginimui. Tiesa. Visų darbo intensyvumas iki pietų buvo gerokai didesnis.
Vakar su brangiuoju pastebėjom, kad tos į visas puses grojančios kolonėlės nėra tokios geros, kaip gamintojas sako. Pasukus šonu garso kokybės nelieka.
Žygiuojančią palei upę su dideliu maišu ėdalo katėms mane viena akim stebėjo šuo. Atrodė nelabai draugiškas, bet gyvūnų aš nebijau.
Dar pastebėjau, kad susiplanavus vieną reikšmingą gyvenimo įvykį tapo ramiau. Nors imu įtarti, kad neišlauksiu aš tų metų…
O užaugusi tai noriu būti psichologė arba veterinarė.
Mėgstat ryžius? Aš tai nelabai :) Tai va, šitas patiekalas tinka tiems, kurie nemėgsta ryžių. O tiems, kurie mėgsta, jis dažniausiai būna tiesiog pasakiškas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo ir skamba mandrai, o iš tikrųjų tai gana paprasta pagaminti. Ačiū Oliveriui, kad priminė, ką gamindavau paauglystėje ir padėjo patobulinti receptą. Daugiau »
“Kaip čia taip yra, kad įmokas Sodrai padidinom, o biudžeto vis tiek nesurenkam”, – krapšto Kubilius plikę susimastęs. “Davai, padidinam dar įmokas ir sumažinam pensijas!“, – iškelia pirštą virš plikės nušvitęs Kubilius. Daugiau »
Siūlau vairavimo mokyklos, rengiančioms ekstremalaus vairavimo kursus, į savo programą įtraukti štai ką:
Ekstremalus vairavimas su palaidu katinu automobilyje
Programa:
P. S. Galėčiau čia padirbėti vairavimo instruktore.
Atrodo, tiek man visko daug nutiko šią savaitę, o aš kažkaip nesijaučiu centre.
Kraujo nebijau, adatų nebijau, skalpelių bijau. Bet jau nebelabai, nes visai neskauda. Gydytojas kažką pasakoja apie savo pirmuosius darbo metus, o aš šypsausi ir galvoju, ar jau čia pjauna, ar dar tik kažką žymisi. Nieko baisaus, tai tik apgamiukas, bet per tokį karštį negalėt normaliai palįst po dušu, tai…
Savaitė prasidėjo ūmiu kažkuo, dėl ko dvi dienas oficialiai nedirbau. Sėdžiu poliklinikoje, stebiu du stambius vyriškius su treningais. Vienas sėdi šalia ir droviai rausiasi saldainių krepšelyje, padėtame šalia piešimo priemonių vaikams. Kitas aiškina, kad nu išgeria jis šnapso ir alaus, išgeria… tai ką jam dabar daryt, kad su kepenimis negerai? Antibiotikų? O tai ką, gert nebus galima? 5 kraujo mėginius imsit? Aš jums ne donoras…
Knygos knygos knygos, daug knygų. Ėjau tik nuolaidų kortelės, o neperskaitytų knygų lentyną papildžiau dar trimis knygomis. Gerai, kad lentynos turinys vis keičiasi, neužsistovi niekas ilgai. Knygyne pilna kažkokių praktikantų, moteriškė pasimetusi ieško knygelės mažam vaikui, du siaubingi kalnai knygų apie vampyrus, bet kas tau pirks už tokią kainą…
Galvojau kažkada seniai, kiek laiko ištempsiu neprisiregistravusi facebook’ę? Ir tas laikas dabar baigėsi, bet kas iš to – vis tiek nemėgstu aš tokių tinklų. Matyt, esu asociali, nors jau susiradau dalį draugų. Vis tiek nelabai suprantu, kam tam tinklui reikia sudaryti tokį baisų įspūdį, kad visi kažką veikia ir viskas nuolat juda ir tu esi tikras keistuolis, jei nesprendi milijono testų ar nežaidi žaidimų…
Ir viskas taip, lyg būčiau šiek tiek paėjusi į šalį ir stebėčiau šypsodamasi. Gal dėl to ir šypsausi tiek daug būdama viena.