Kristina Sabaliauskaitė “Silva Rerum III”

2014-03-24

Nu tu velnias, kas per knygos gerumas! Šitaip įtraukti ir nepaleisti, šitaip susukti mintis, kad net galvoti pradedi tuo pačiu stiliumi, kuriuo knyga parašyta… Aš nesu rašytojų garbintoja. Man, kaip asmenybės, jie nelabai įdomūs. Man įdomu tai, ką jie parašo. Aš – istorijų garbintoja. Bet po trijų “Silvų” atiduodu visą savo pagarbą Kristinai Sabaliauskaitei.

Kristina Sabaliauskaitė “Silva Rerum III”

Stilius. Ištisi puslapiai be tiesioginių dialogų, ilgi sakiniai, ilgos pastraipos. Viskas – vieno žmogaus minčių srautas, net ir pasikalbėjimai mintyse atgaminti. Aš nekenčiu tokių knygų! Bet “Silva Rerum” skaitai ne kaip kažkieno mintis, o kaip savo. Ilgi sakiniai įlenda galvon ir vejasi, vejasi mintys viena po kitos. Taip ir sužinai visą istoriją po truputį. O skaityti lengva lengva, iš pažiūros taip tikrai nepasakytum.

Norvaišos. “Silva” ta pati, giminė ta pati, tik laikai jau kiti. Uršulės iš pirmųjų knygų belikęs tik atminimas, kai kur dar ir karo aidai skamba, bet viskas tik tam, kad truputį prisimintume, kas buvo ankstesnėse dalyse ir tam, kad dar truputį supainiotų, nes juk laikui bėgant įvykiai apauga paskalomis kaip kerpėmis – dievai žino, kaip ten iš tikrųjų viskas buvo. Taigi šioje knygoje jau nei karo, nei bado nebėra. Tik didelis Vilniaus gaisras 1748 metais, vienas labai įdomus kunigaikštis, kuriam jo elgesys baigėsi visai neįdomiai, pagrindinio Norvaišos meilės istorija ir dar daugybė smulkių istorijų istorijėlių.

Pramogos. Aš nemanau, kad mano skonio receptoriai būtų sužavėti beveik 300 metų senumo valgiais, bet kai juos aprašo K. Sabaliauskaitė, norisi patekti prie tų stalų ir valgyti, valgyti, valgyti. Ką čia maistas, man įdomu buvo netgi apie baletą ir šokius skaityti! Jau nė nekalbu apie intymius kūno ir dvasios reikalus :)

Vertinu: 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 4

Lars Kepler “Smėlio žmogus”

2014-03-24

Du vakarai, raudonos akys ir net trupučiukas baimės naktį tamsoje vaikščioti po namus. Kaip galima parašyti keturias knygas, kurios yra viena geresnė už kitą? Jau pirmąją įvertinau puikiai, o ketvirtoji yra pati puikiausia :) Ko reikia tikėtis iš penktos?

Lars Kepler “Smėlio žmogus”

Jonas Lina. Na, ne veltui sako, kad Jonas Lina yra kaip Džeimsas Bondas, tik geresnis :) Na, kad protingesnis, tai jau tikrai. Bet labai žmogiškas – turi savo baimių ir savo bėdų. Dėl to jis man labai patinka. Šįkart knygoje man jo buvo net kiek per mažai – daug veiksmo atliko agentė Saga. Ta tai irgi kaip Džeimsas Bondas, tik moteris. Ir su savo bėdomis, kaip Jonas :)

Praeitis. Joną persekioja praeitis. Trečioje dalyje sužinojome, kaip jis prarado savo šeimą, o šioje tiksliai parašyta, kodėl. Ir, nors pirmos dvi knygas buvo galima skaityti ir ne eilės tvarka, dabar tai padaryti jau būtų sunku, nes pirmame plane yra ne detektyvas, o Jono asmeninis gyvenimas. Kam tos šalutinės bylos, kai gyvenimas vertas atskiros :) Džiaugiuosi tokiu autoriaus pasirinkimu. Man patinka serijas skaityti eilės tvarka ir turėti dėl ko tą daryti.

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

George R. R. Martin “Kardų audra”

2014-03-15

Man buvo netikėta, kad taip greitai po antros “Ledo ir ugnies giesmės” dalies pasirodys ir trečioji. Malonus siurprizas! Tyčia skaičiau ilgai ir lėtai, pataupydama. Ir vis galvoju, kad Tolkienas su savo hobitais gali eiti slėptis, nes jo knygos man buvo nuobodžios ir neprilygsta šiai serijai.

George R. R. Martin “Kardų audra”

Veikėjai. Rašytojas šienauja savo veikėjus ir širdies jam, atrodo, dėl to visai neskauda. Žinote šitą paveiksliuką? Trečiai knygai jis labai tinka :)

(Turite mėgstamą veikėją? Jau nebe)

Suskaičiavau, kad “Kardų audroje” pasimirė (iš tiesų tai buvo nužudyti) 6 daugiau ar mažiau svarbūs asmenys. Nemažai! Labai gaila tai man tik vieno iš jų ir jau vien dėl to, kad tai labai įtaigus personažas seriale.

Favoritai. Vis dar mėgstu nykštuką, Mažąjį Pirštą, o dviejų mėgiamų jau nebėra… Veikėjai nėra geri arba blogi. Jie įvairūs – vieniems geri, kitiems blogi, gudrūs ir dažnai išverčiantys kailius į kitą pusę. Visai kaip tikrame gyvenime.

Serialas. Daug žmonių nežiūri serialo kol neskaitė knygų, taip pat daug neskaito knygų, kad jos jiems nesugadintų serialo. Man jie abu puikiai dera ir vienas kitam netrukdo. Ketvirtas sezonas prasidės kažkur nuo 2/3 trečios knygos, taigi dalį žinosiu, o dalis turbūt bus iš ketvirtos knygos, kurios neskaičiau. Man tai netrukdo. Seriale įdomesni veikėjai, daug gražių vaiztų ir gerų pasisakymų. Knygose įdomesnės detalės, istorijos, be to, jose visko gerokai daugiau ir aiškiau. Abiems po 10 balų!

Vertinu 10/10

Kategorija: Ekranas | Komentarų: 1

Charlaine Harris “Nei gyvas, nei miręs”

2014-02-18

Priešpaskutinė serijos knyga. Nors, sakyčiau, galėjo rašytoja pridėti dar kokį šimtą puslapiukų, išsiaiškinti kelis nesklandumus ir šią knygą padaryti paskutinę.

Charlaine Harris “Nei gyvas, nei miręs”

Santykiai. Šioje srityje Sukei visai prastai. Ji nebemyli to, kuris ją myli ir myli tą, kuris amžinai užsiėmęs savais reikalais, o pašonėje yra vyras, kurį ji myli, bet nesupranta. Visi aplink poruojasi, vaikuojasi, o Sukė 28-tą gimtadienį švenčia viena valgydama desertą. Na, bent jau pirmą pusdienį. Draugai supratingi :)

Gyvenimas. Aš kartais sakau, kad knygų bei filmų veikėjai, ypač tų, kurių siužetas įtemptas, nei valgo, nei geria, nei tuštinasi, nei gražinasi. Užtat Sukė (nors jos nuotykiams rankų pirštų jau nebeužtektų) viską visada suspėja. Tai puiku, šauni mergina, tik nežinau, ar man patinka skaityti apie kiekvieną jos buities smulkmenėlę. Anksčiau viso to “užpildo” buvo pakankamai, o dabar tai užima turbūt pusę knygos ir vietomis jau nebe skaičiau, o tik permečiau akimis.

Siužetas. Pradėjusi skaityti rimtai suabejojau, ar tikrai skaitau naujausią knygą. Galvojau, gal netyčia įsimečiau į skaityklę senesnę dalį? Viskas per daug gerai žinoma. Bet nuo antros pusės knygą surijau vienu ypu, taigi nėra jau taip blogai :)

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Gillian Flynn “Dingusi”

2014-02-14

Beveik visas nepatinkančias knygas išpardaviau (na, liko dar kelios dešimtys, bet čia nedaug), naujų daug neperku, o vietos vis labiau ir labiau trūksta. Noriu, kad lentynos namie plėstųsi, bet ne – jos traukiasi. Nesąžininga! Visa laimė, kad elektroninės knygos daug vietos neužima, tai vis dažniau į krepšelį susimetu jas. Laukti pristatymo nereikia, o ir pigiau. Jei knyga ne baisiai patinka, kažkaip ir širdį ne taip skauda :) “Dingusią” irgi pirkau elektroninę. Taip nesvietiškai buvo išreklamuota, nors knyga kaip knyga. Neblogi veikėjai, bet siužetas per daug nuspėjamas.

Gillian Flynn “Dingusi”

Siužetas. Knyga susideda iš kelių dalių. Dabartyje dingsta Niko žmona Eimė, o tuo pačiu mes skaitome jos dienoraštį, iš kurio sužinome, kaip jie susipažino, susituokė ir viską apie bendrą gyvenimą. Daugiau išduoti nelabai ir galiu, nes jei netyčia nenuspėsite dingimo priežasčių perskaitę vos kelias dešimtis puslapių, tai būsiu pasakius per daug :)

Psichologija. Galiu pasakyti tik tiek, kad, nepaisant pirmo įspūdžio, porelė yra genėtinai nesveika. Tiesa, žmona lenkia vyruką, bet ir tas nepėsčias – tokį lepšį retai kur sutiksi. Charakteriai labai įdomūs, ypač paskutiniame knygos trečdalyje, kuriame atskleidžiamos visos smulkmenos. Nepaisant to, kad siužetas nuspėjamas, visgi kai kuriose vietose autorė mane apgavo. Ir tai man patiko :)

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 5

Sonia Rossi “Studentė prostitutė”

2014-02-10

Ech, pastaruoju metu labai mažai skaitau ir dar mažiau rašau. Bet diskomforto nejaučiu, kartais gerai ir nuo mėgstamiausių dalykų pailsėti, kad neatsibostų :) Šitą knygutę sukramčiau senokai, bet vis neprisiruošiau įspūdžiais pasidalinti.

Sonia Rossi “Studentė prostitutė”

Savanorė. Prostitucija šioje knygoje nėra baisi. Mergina parsidavinėja savo noru. Aišku, nei viena to nedarytų, jei nejaustų pinigų trūkumo, bet vienos turi daugiau savigarbos, o kitos – mažiau. Taigi, Sonia savigarbos neturi beveik visai. Susiranda kažkokį pašlemėką vyrą, kuris namų biudžeto nepapildo niekaip, o, kadangi baisiai norisi ne tik studijuoti, bet ir sėdėti baruose, pinigines problemas pradeda spręsti lengviausiu keliu. Nes jai atrodo, kad dirbti padavėja yra per sunku už mažą atlygį.

Įdomu. Mergina stengėsi lengviausiu keliu eiti per gyvenimą, tai ir knygos stilius toks lengvutis. Įdomu paskaityti apie viešnamius, kokių jų būna, ko dažniausiai ten nuėję nori vyrai, koks atlygis ir kokia tvarka. Tuo labiau, kad viskas tikra ir nėra to, apie ką skaityti dažnai labai sunku – smurto. Knyga tik sustiprino mano nuomonę apie prostitucijos legalizavimą – to labai reikia. Būtų ne tik daugiau mokesčių, bet ir mažiau aukų. O tai yra gerokai svarbiau.

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Jean M. Auel “Pirmykštė moteris: Mamutų medžiotojai”

2014-01-21

Labai laukiu naujų šios serijos knygų. Nors tingėjau skaityti (ir rašyti), tie 750 puslapių susiskaitė puikiai. Aš vis neatsistebiu rašytojos talentu. Rašyti pradėjo būdama jau nebe pirmos jaunystės, o ir neparašė daugiau nieko, tik “Žemės vaikų” seriją – iš viso šešias knygas. Užtat kokios jos geros! Labai ilgai skaičiau trečią dalį, bet nei trupučio nenusibodo, o užvertus paskutinį puslapį iškart pradėjau laukti ketvirtos knygos.

Jean M. Auel “Pirmykštė moteris: Mamutų medžiotojai”

Meilė. Skaičiau, kad daug kas kritikuoja šią dalį kaip per daug panašią į muilo operą. Tiesos tame yra – labai daug kalbama apie jausmus, Aila myli Jondalarą, bet į lovą einą su kitu, Jondalaras myli Ailą, bet nusprendžia, kad yra jos nevertas ir atsitraukia… Žodžiu, taip ir tąsosi abu visus 750 puslapių. Pripažinsiu, vietomis tie pasvarstymai jau buvo pradėję atsibosti, bet tada rašytoja iškart pradėdavo pasakoti ką nors įdomaus apie tų laikų buitį ir nuobodulio kaip nebūta.

Išradimai. Suprantu, kad norėta pavaizduoti kiek įmanoma daugiau, tad Aila knygose tiesiog anų laikų superherojė – ir arklius prisijaukino, ir liūtą, ir ugnį išmoko įskelti su titnagu, ir gydytoja nuostabi, ir poliglotė pasidarė, o dabar dar ir adatą išrado, prisijaukino vilką ir suprato, kad vaikus į moters kūną ne dvasios patalpina. Trupučiuką juokinga, na, bet ką jau padarysi. Užtat skaityti įdomu :)

Vertinu: 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

Matt Haig “Radliai”

2014-01-01

Kaip vampyrinės literatūros gerbėja, iš šios knygos tikėjausi daugiau. Buvo ir kraujo, ir aistrų, ir kovų, bet visgi pagrindinis dėmesys čia skiriamas abstinentiškam vampyrų gyvenimui bei tėvų-vaikų santykiams. Šiaip jau labai standartinė knyga.

Matt Haig “Radliai”

Išvada. Aš iškart prie apibendrinimo… Žodžiu, gyventi taip, kaip tau netinka, negalima. Bus blogai ne tik pačiam, bet ir antrajai pusei bei vaikams. Todėl, kad visi nuolat bus nelaimingi. Vampyrai negali būti abstinentai! Aš negaliu neskaityti, negaliu… Na, nesvarbu :)

Profesija. Man vis kyla klausimas, kodėl vampyrai, bandantys įsimaišyti tarp žmonių, knygose turi dirbti gydytojais? Jiems ką – galvoje negerai? Kad tik labiau gyvenimą apsisukintų, kankintųsi, nuolat matytų kraują ir trokštų visiems pacientams perkąsti gerkles. Nesąmonė. Kiek esu skaičiusi ir mačiusi, dar nei vieno nebuvo, pvz., draudimo agento. Visi tik į naktinius klubus arba gydytojus.

Vertinu: 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 4