Andrius Užkalnis “Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį”

2014-07-05

Keista vasara. Tingiu ne tik rašyti, bet ir skaityti. Turbūt kartais reikia ir pertraukų. Taigi A. Užkalnio knyga laukia savo eilės jau gerą mėnesį… Na, bent jau įspūdžiai tai tikrai gerai susigulėję :)

Andrius Užkalnis “Naujųjų laikų evangelija pagal Užkalnį”

Autorius. Jau kažkur rašiau, kad A. Užkalniui nesimpatizuoju. Ir dažnai jam nepritariu. Na, tam tikrose situacijose mūsų biolaukai sutampa 100 proc., bet kai kur galėčiau ginčytis iki nukritimo. Visgi pastaruoju metu suvokiu, kad to daryti visiškai nevertėtų, net jei ir pasitaikytų galimybė. Po pareikštos kategoriškos nuomonės jis tiesiog fiziškai negalėtų sutikti su kita.
Visgi talentą rašyti A. Užkalnis tikrai turi ir knyga man labai patiko. Pagaunu save lyginant ją su P. Jurkevičiaus “Staltiesės ritmu”. Abi šiek tiek snobiškos, kategoriškos, su kai kuriais teiginiais visiškai nesutinku, bet parašytos puikiai, skaitosi lengvai. Tai, kad mano nuomonė nesutampa, nepadaro tos knygos blogesne. Čia panašiai kaip su alyvuogėmis – jei jų nemėgsti, tai nereiškia, kad jos neskanios.

Faktai. Sovietinėje Lietuvoje gyvenau neilgai – lygiai penkerius metus ir vieną dieną (tikrai lygiai, nes gimusi esu kovo 10-tą), taigi prisiminimai yra tik šiokie tokie ir tie patys gana migloti. Viską, ką žinau apie anksčiau, žinau iš tėvų. Na, jie irgi nebuvo tos santvarkos gerbėjai (tikrai ne tie žmonės, kurie sako “prie ruso buvo geriau”). Taigi ginčytis su pateiktais teiginiais būtų beprasmiška. Tas pats, jei pradėčiau aiškinti apie Braziliją, nors niekada toje šalyje nebuvau. Visgi su tam tikrais dalykais norėtųsi nesutikti. A. Užkalnis gyveno ne visai standartinį tarybinį gyvenimą ir viską pateikia labai subjektyviai. Tai yra įdomu, bet nereiškia, kad tiesa :)

Vertinu: 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Jolanta

2014-07-10 23:54

Mėginu skaityti šią knygą, bet vis atidedu į šoną, kai tik pasitaiko kas įdomesnio. Nesakau, kad A.Užkalnio “evangelija” blogai parašyta ar neįdomi. Gal man tiesiog neaktualu skaityti apie tai, ką išgyvenau, nes užaugau tai toje absurdiškoje sovietinėje santvarkoje. Turbūt dar nejaučiu poreikio anūkams pasakoti apie praeitį :) Labiausiai norėčiau, kad tokios praeities nė nebūtų buvę, nes tai tiesiog atimtas gyvenimas (jaunystė) , atimtos galimybės ir potyriai.