Becca Fitzpatrick “Silence”

2013-07-04

Antra angliškai perskaityta knyga. Jau imu priprasti, kad žinau ne visus žodžius, todėl einasi greičiau. Tuoj skaitysiu kaip vokiškai ir to užteks. Visgi imtis rimtesnės literatūros dar nedrįsčiau, nors ir norėtųsi. Gal kada nors vėliau. Beje, pastebėjau, kad įspūdžius apie knygas viešai skelbiu jau metus ir paskaičiavau, kad per tuos metus perskaičiau 82 knygas. Į savaitę maždaug po dvi – puikiai :)

Becca Fitzpatrick “Silence”

Atmintis. Pagrindinė daugialogijos veikėja, pasirodo, prarado atmintį. Siaubas. Ne jai, o man, nes pusę knygos ji bandė viską išsiaiškinti ir tai buvo visiškai neįdomu. Faktai buvo kartojami, kartojami, kartojami. Mergina iš naujo pažindinasi su savo draugais, iš naujo įsimyli buvusį vaikiną, apie visus puolusių angelų ir kitų būtybių reikalus sužino dar kartą… Ir taip 200 puslapių. Labai nepykau. Kadangi skaitau angliškai, buvo proga pasitikrinti, ar prieš tai viską teisingai supratau.

Nepatiko. Erzino smulkmenos, kurių, atrodo, yra prikišta vien tam, kad puslapių daugiau būtų. Sandėlių tikrinimai, kurie neduoda jokių rezultatų, taip ir neįvykstantys rinkimai mokykloje, be reikalo pavogta rankinė, apie kurią pamirštama po kelių dešimčių puslapių, grandinėlės medžioklė, kuri po to yra atiduodama savo noru… Žodžiu, kažkas šitoje knygoje ne taip. Išgelbėjo tik pabaiga, kai baigėsi pliurpalai apie prarastą atmintį ir pagaliau prasidėjo veiksmas.

Vertinu 5/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 33

Aleksandras Puškinas “Pikų dama. Kapitono duktė”

2013-06-30

Jeigu šita knygiūkštė nebūtų A. Puškino, kurio, prisipažinsiu, nieko taip ir nesu skaičiusi (nebent mokykloje kažką), tai būčiau numetus šalin. Na, bet didysis klasikas ir bla bla bla, o ir puslapių labai mažai. Skaičiau turbūt gerą mėnesį, tarpe tarp kitų knygų.

Aleksandras Puškinas “Pikų dama. Kapitono duktė”

Klasika. Aš nesu didelė klasikos gerbėja. Man patinka gerai, įdomiai, įtraukiančiai parašytos knygos. O ar jų autoriui 20 metų, ar jis miręs jau gerą šimtmetį, man nelabai svarbu. Gal tais laikais Puškinas ir buvo ypatingas, juk ne visi mokėjo ir skaityti/rašyti, ką jau kalbėti apie rašytojų gausą. Negaliu sakyti, kad istorijos parašytos blogai. Ne. Bet jos nuobodžios, ypač “Kapitono duktė”. Dėl cenzūros buvo išmestas paskutinis “Kapitono duktės” skyrius, bet šioje knygelėje, jis, žinoma, yra. Tai turbūt vienintelė pasakojimo dalis, kuri buvo išties įtraukianti ir parašyta be davatkiško susikaustymo.

Kortos. “Pikų dama” – žymiai įdomesnė, labiau intriguojanti istorija. Na, bet ir pati dama juk buvo ypatinga asmenybė, beje, visai neišgalvota. Gaila, kad apysaka tokia trumputė ir apie grafienę parašyti vos keli žodžiai. Manau, kad jei kažkas šiais laikais redaguotų A. Puškino rankraštį, paprašyti šią istoriją gerokai pailginti :)

Vertinu 4/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 29

Kaip aš nesutaupau

2013-06-19

Kadaise vienoje nepigių kūno priežiūros priemonių parduotuvėje man įsiūlė pirkti didelį butelį šampūno vietoj mano pasirinkto mažo, nes taip pigiau. Aišku, didelis kainavo brangiau nei mažas, bet skaičiuojant kainą už kiekį, žinoma, gavosi pigiau.

Tas šampūnas mano plaukams klaikiai netiko ir aš, sukandusi dantis, po truputį jį išnaudojau, nes taip sutaupius buvo gaila tiesiog imti ir išmesti.

Kitą kartą apsilankiusi toje pačioje parduotuvėje išsirinkau mažą dušo žele. Aišku, pardavėja mane bandė įtikinti, kad aš labai smarkiai sutaupysiu nusipirkusi daugiau nei dvigubai didesnį butelį tik už dvigubai didesnę kainą. Pasakiau, kad jei dušo žele bus toks geras, kad norėsiu jo dar ir dar, aš sugrįšiu ir nusipirksiu tą didelį butelį. Deja, taip nebuvo ir aš negrįžau. Keista, bet labai džiaugiuosi nesutaupiusi. Juk turėtų būti atvirkščiai.

“Gal norite pasinaudoti akcija ir pirkti nagų lako? Jūs apsipirkote daugiau nei už 30 litų, todėl nagų lakas kainuos tik 8 litus, sutaupysite.”

“Šiuo metu mūsų knygyne vyksta akcija, siūlome sutaupyti ir įsigyti štai šitą knygą perpus pigiau.”

“Sutaupykite: jeigu kartu su vaikiška kepuraite, kurią išsirinkote, pirksite dar ir šaliką, jis jums kainuos 25 proc. pigiau.”

Va taip va. Nagų lako nenaudoju (nesutaupiau 8 litų), knyga manęs nedomina (nesutaupiau 13.99 lito), o šaliką aš jau seniai nupirkau (nesutaupiau 75 proc. šaliko kainos). Siaubas, kokia aš netaupi!

Beje, prieš kelias dienas man reikėjo dviejų avokadų. Atėjau apsipirkti ir žiūriu – akcija: du už vieno kainą. Nusipirkau du. Sumokėjau kaip už vieną. Ir niekaip nesuprantu, sutaupiau aš dabar ar ne? Juk papildomai nesumokėjau, o gavau tiek, kiek reikia. Kažkas čia ne taip…

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 38

Becca Fitzpatrick “Crescendo”

2013-06-19

Kadangi pirmoji puolusių angelų ciklo knyga sudomino, persilaužiau ir perskaičiau antrąją anglų kalba. Iš pradžių bandžiau išsiversti visus neaiškius žodžius, net jei jie ir netrukdė skaitymui, bet tada supratau, kad užtruksiu amžinybę ir ėmiau skaityti beveik lietuviškais greičiais. O ką – filmus, serialus žiūriu, straipsnius skaitau kasdien. Knygoje juk žodžiai tie patys. Tik sunku, kai esu pratusi suprasti visus aliai vieno žodžius. Antroji knyga niekuo neypatinga, taigi nedaug praradau.

Becca Fitzpatrick “Crescendo”

Meilė seilė. Šioje dalyje man per daug paaugliškų meilybių ir kitų banalybių. Mergaitė taip pradėjo įtarinėti savo angelą, kad koktu darosi. Prasideda paaugliškos intrigos, kešto planai ir kitos nesąmonės. Tikiu, kad paauglėms ši knyga patiko taip pat, kaip pirmoji, bet man jau buvo skystoka. Be to, pagrindinė veikėja tai visiškai suskydus, tai labai nagla. Norėjosi palinkėti jai apsispręsti.

Nauji dalykai. Knygos viduryje atsiranda naujas vaikinukas, pabaigoje paaiškėja tikrasis Patch’o (Lopo) vardas, jis praranda draugą, atsiranda visokių naujų giminystės ryšių. Ir šiaip, toje nefilimų draugijoje tiek daug visokių saitų, kad aš jau nei angliškai, nei lietuviškai pradedu jų nebesuprasti. Beje, Marsės mama, pasirodo, irgi ne šventuolė… Bet šitoje vietoje su didžiausia intriga istorija nutrūksta ir man tenka imtis trečios dalies. Bet turbūt padarysiu pertraukėlę, nes imu pavargti nuo angelų ir seilėjimosi.

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

Stebėjimai ir mintijimai

2013-06-17

Antradienis. Vaistinėje priešais mane stovi jauna, simpatiška, putloka mergina didelėmis stirnos akimis. Prašo vaistininkės kontraceptinių tablečių po visko. Vaistininkė paduoda, sako – veiksmingiausios yra 72 valandas po akto. Mergina be garso krutindama lūpas skaičiuoja. Tada patyli akimirką, atsidūsta ir sako:
- Mhm… tai duokit man tik nėštumo testą.

Namuose remontas, pietų miego su vaiku važiuojame kitur. Užmigdžiusi mažių einu į balkoną skaityti. Staiga suvažiuoja ugniagesiai, apačioje renkasi žmonės, mašina kelia kopėčias. Užuodžiu svilėsius ir pamatau, kad dūmelis rūksta visai šalia. Pro šalį į viršų kylančių ugniagesių paklausiu, ar gesins, bet mane patikina, kad nieko čia baisaus, vandens nepils. Ir tikrai – ištraukia rūkstantį plastikinį lovelį gėlėms. Mintyse prakeikiu visus, mėtančius nuorūkas pro langą. Staiga vienas ugniagesių, leisdamasis žemyn, man pamojuoja ir šūkteli:
- Valom langus, palanges, nebrangiai!
Šypsausi. “Gal dar ir striptizą šokate?”, – paklausiu. Mintyse.

Aikštelėje prie prekybos centro stovi naujas mersas. Juodas, aptakus, blizgantis. Aplink jį sustoję trys vyrai 40-50-ties metų. Visi išsiviepę iki ausų, vaikšto aplink, žiūri, glosto automobilį, čiupinėja padangas, braukia pirštu per lempas, atsargiai atidaro dureles… Galvoju, kuris šiąnakt su tuo mersu eis į lovą? Nes stovi tai visiems trims.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 42

Becca Fitzpatrick “Puolęs angelas”

2013-06-12

Nu viskas, daugiau nepradėsiu skaityti jokios “daugialogijos” jei neturėsiu bent dviejų pirmų knygų. Nes dabar va, perskaičiau, norisi dar, o dar nėra. Yra knygynuose, bet kažkaip gaila pinigų paaugliškoms knygoms. Tokia neteisybė paskatino mane pagaliau perskaityti knygą anglų kalba… bent tiek naudos iš tų daugialogijų. Gal persilaušiu ir priprasiu skaityti gerokai lėčiau, bet originalo kalba :)

Becca Fitzpatrick “Puolęs angelas”

Saulėlydis II. Kiek esu skaičiusi paaugliams skirtų knygų, ši yra panašiausia į “Saulėlydžio” sagą. T.y. gana aukšto lygio (kaip knyga jaunimui). Yra paprasta mergina, yra nepaprastas vaikinas, flirto, pykčio, daug jausmų, atsiranda blogiukų, tada viskas baigiasi gerai ir ateina laikas skaityti antrą dalį :) Aišku, galvai pravėdinti tokios knygelės yra pats tas, bet man taip norėtųsi, kad herojams būtų ne po 16 metų… Na, bent jau studentai, o ne moksleiviai. Paauglystę prisiminti gera, bet mokyklos bėdos dabar atrodo tokios juokingos :) Deja, tokių knygų kaip apie Sukę ar “Raganų valandos” yra labai mažai, o štai paaugliams skirtų – labai daug.

Angelas. Patinka man vampyrai. fėjos, raganos, o štai dabar jau patinka ir angelai. Na, bent jau tie – prasikaltę ir nupuolę. Nes jie įdomūs, nes jie niekšeliai, nes jie gražiai atrodo, geria, rūko, mušasi ir žaidžia pulą. Be puolusių angelų yra dar jų palikuonys – nefilimai, dar tų palikuonių palikuonys ir, žodžiu, giminystės saitai bei priklausomybės vienų nuo kitų yra tokios painios, kad net ir lietuviškai skaitydama kai kur nebepagaudavau kampo.

Vardas. Pagrindinio veikėjo angelo vardas angliškai skamba gražiai – Patch. Lietuviškai teko išversti taip, kaip turi būti – Lopas. Nu atsiprašau, bet man Lopas skamba nekaip. Bet gal tik man vienai. Žiūriu, paauglėms vardas nekliūna. Klykauja el. knygyno komentaruose ir reikalauja naujų dalių :)
Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 9

Eowyn Ivey “Sniego vaikas”

2013-06-10

Būna gi, kad ateini į parduotuvę pirkti maisto, o randi 30 proc. nuolaidą knygoms. Tokiu atveju neįmanoma vienos kitos neprigriebti. Kartais netyčia randu ir tokių perliukų kaip ši. Jei ne gražus viršelis (kiti dailininkės darbai man irgi prie širdies), net nebūčiau pastebėjusi.

Eowyn Ivey “Sniego vaikas”

Pasaka. Siužetas remiasi pasaka apie Snieguolę. Mergaitę, kurią iš sniego nulipdė du senukai, neturintys vaikų. Aliaskoje gyvena pora, prieš 10 metų praradusį kūdikį. Pabėgę iš rytinės JAV dalies, jie, ypač moteris, bando susikurti naują gyvenimą. Tačiau ne viskas klostosi taip, kaip norėtųsi. Iki to vakaro, kai jie nulipdo iš sniego mažą mergaitę. Ir pasaka tampa realybe… O gal realybė tampa pasaka? Riba labai neaiški. Žinau ir aš tą liūdną pasaką dar iš vaikystės, todėl tiesiog akyse mačiau seną rusišką knygą su iliustracijomis, kurią vis vartė moteris savo trobelėje Aliaskoje.

Žiema. Aš – pavasario vaikas. Žiemos niekada nelaukiu ir nemėgstu. Bet skaitydama knygą staiga užsimaniau atsidurti snieguotuose kalnuose trobelėje prie židinio. Kad pažvelgus pro langus, matyčiau, kaip sninga. “Sniego vaike” žiema svarbiausia. Juk tada vėl sugrįžta mergaitė, vardu Faina. Su mėlynu paltu baltais kailiniais apvadais ir lydima lapės. Istorija vėl tampa gyva, nes laukus su bulvėm ir kopūstais pakeičia pasičiuožinėjimas užšalusia upe.

Meilė. Knygoje jos be galo daug ir niekur nėra banalybių. Meilė vienas kitam, meilė sniego mergaitei, meilė sniegui ir šalčiui. Galiausiai – kaimynų sūnaus ir Fainos meilė. Deja, su ja baigiasi ir pasaka, o su pasakų pabaigomis ištirpsta ir snieguolės, palikusios gausybę mylinčių žmonių ir susigraudinusį skaitytoją.

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

Jack London “Džonas Miežius, arba atsiminimai apie alkoholį”

2013-06-09

Visiškai nejuokaudama sakau, kad šita knyga turėtų būti įtraukta į privalomos mokyklinės literatūros sąrašą. Pirmiausia – rašytojas yra daugiau nei žymus, o antra – knyga yra apie tai, kaip tampama alkoholiku. Lengvai parašyta, be didelių moralų ir viskas – iš asmeninės rašytojo patirties. Trečia – čia aprašomas beveik visas Džeko Londono gyvenimas, taigi tuo pačiu moksleiviai perskaitytų ir jo biografiją. Na, tiesa, viskas iš vienos pusės, bet užtat iš tos įdomiosios :) Trys zuikiai vienu šūviu!

Jack London “Džonas Miežius, arba atsiminimai apie alkoholį”

Rašytojas. Pasirodo, Džekas Londonas buvo ne tik alkoholikas, bet ir vergeta, juodadarbis, piratas, bohemos atstovas, turčius, keliautojas. Kartais – juodai liuobiantis ir nelegaliai austres iš veisyklų semiantis penkiolikmetis, kartais – jūreivis blaivininkas, visiškai sveikas arba pakirstas protinių ar fizinių ligų. Knygoje jis labai atviras ir nuoširdus, nepagražindamas pasakoja apie gyvenimo nuopuolius ir aukštumas ir, žinoma, apie tai, kaip tapo nepataisomu alkoholiku.

Alkoholis. Po V. Šapranausko savižudybės visa žiniasklaida mirgėjo nuo psichologų patarimų ir būgštavimų, tikrų ir pamokančių alhokolikų istorijų, jų artimųjų išpažinčių ir kitų dalykų. Neskaičiau beveik nieko, nes niekas nesudomino. Užtat ši knygutė papasakojo viską. Kadangi pati nesu gerianti (bet ir ne abstinentė), alkoholizmas man yra nesuprantamas. Visada galvojau, kad tai nelabai skiriasi nuo narkotikų, kai nevartodamas tu nelabai sugebi atsipalaiduoti. Galų gale arba geri tik retomis progomis arba susergi lėtiniu alkoholizmu, kai nebevartodamas tu tiesiog nebegali jaustis normaliai. Pasirodo, gi taip ir yra! Iš giminių rato yra vienas rimtas alkoholikas, kitas – geriantis tam, kad gyventi būtų lengviau. Dirbantis, padoriai atrodantis, bet dažną vakarą praleidžiantis su bambaliu alaus. Panašus variantas yra ir pats rašytojas. Jis rašė, bendravo, bet, kad tą sugebėtų daryti, turėdavo nuolat išgerti. Beje, buvo linksma skaityti apie Dž. Londono jaunystės lėbavimus, kurie, anot jo “paruošė dirvą” rimtai ligai. O apie patį virtimą alkoholiku skaityti jau nebuvo linksma… užtat labai įdomu.

Minusai. Duočiau knygai 10/10 balų, bet 3 puslapių muštynių aprašymai su detalėm, kas kur kam trenkė, galybė jūrinių terminų ir pabaigoje pratrūkusi filosofija šiek tiek nusibodo. Na, bet užtat didžioji dalis susiskaitė puikiai. Visgi, knygai daugiau nei 100 metų, o problemos visiškai tos pačios. Tik saliūnai vadinasi barais. Gaila, bet Dž. Londono svajonės, kad alkoholis bus uždraustas ir išnyks, kad jo niekam nebereikės (nes jo tiesiog nebus) neišsipildė. Beje, pats rašytojas, pabaigęs knygą, gėrė dar daugiau ir po trijų metų numirė.

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0