Jack London “Džonas Miežius, arba atsiminimai apie alkoholį”
2013-06-09Visiškai nejuokaudama sakau, kad šita knyga turėtų būti įtraukta į privalomos mokyklinės literatūros sąrašą. Pirmiausia – rašytojas yra daugiau nei žymus, o antra – knyga yra apie tai, kaip tampama alkoholiku. Lengvai parašyta, be didelių moralų ir viskas – iš asmeninės rašytojo patirties. Trečia – čia aprašomas beveik visas Džeko Londono gyvenimas, taigi tuo pačiu moksleiviai perskaitytų ir jo biografiją. Na, tiesa, viskas iš vienos pusės, bet užtat iš tos įdomiosios :) Trys zuikiai vienu šūviu!
Jack London “Džonas Miežius, arba atsiminimai apie alkoholį”
Rašytojas. Pasirodo, Džekas Londonas buvo ne tik alkoholikas, bet ir vergeta, juodadarbis, piratas, bohemos atstovas, turčius, keliautojas. Kartais – juodai liuobiantis ir nelegaliai austres iš veisyklų semiantis penkiolikmetis, kartais – jūreivis blaivininkas, visiškai sveikas arba pakirstas protinių ar fizinių ligų. Knygoje jis labai atviras ir nuoširdus, nepagražindamas pasakoja apie gyvenimo nuopuolius ir aukštumas ir, žinoma, apie tai, kaip tapo nepataisomu alkoholiku.
Alkoholis. Po V. Šapranausko savižudybės visa žiniasklaida mirgėjo nuo psichologų patarimų ir būgštavimų, tikrų ir pamokančių alhokolikų istorijų, jų artimųjų išpažinčių ir kitų dalykų. Neskaičiau beveik nieko, nes niekas nesudomino. Užtat ši knygutė papasakojo viską. Kadangi pati nesu gerianti (bet ir ne abstinentė), alkoholizmas man yra nesuprantamas. Visada galvojau, kad tai nelabai skiriasi nuo narkotikų, kai nevartodamas tu nelabai sugebi atsipalaiduoti. Galų gale arba geri tik retomis progomis arba susergi lėtiniu alkoholizmu, kai nebevartodamas tu tiesiog nebegali jaustis normaliai. Pasirodo, gi taip ir yra! Iš giminių rato yra vienas rimtas alkoholikas, kitas – geriantis tam, kad gyventi būtų lengviau. Dirbantis, padoriai atrodantis, bet dažną vakarą praleidžiantis su bambaliu alaus. Panašus variantas yra ir pats rašytojas. Jis rašė, bendravo, bet, kad tą sugebėtų daryti, turėdavo nuolat išgerti. Beje, buvo linksma skaityti apie Dž. Londono jaunystės lėbavimus, kurie, anot jo “paruošė dirvą” rimtai ligai. O apie patį virtimą alkoholiku skaityti jau nebuvo linksma… užtat labai įdomu.
Minusai. Duočiau knygai 10/10 balų, bet 3 puslapių muštynių aprašymai su detalėm, kas kur kam trenkė, galybė jūrinių terminų ir pabaigoje pratrūkusi filosofija šiek tiek nusibodo. Na, bet užtat didžioji dalis susiskaitė puikiai. Visgi, knygai daugiau nei 100 metų, o problemos visiškai tos pačios. Tik saliūnai vadinasi barais. Gaila, bet Dž. Londono svajonės, kad alkoholis bus uždraustas ir išnyks, kad jo niekam nebereikės (nes jo tiesiog nebus) neišsipildė. Beje, pats rašytojas, pabaigęs knygą, gėrė dar daugiau ir po trijų metų numirė.
Vertinu 8/10
Komentavimas leidžiamas tik registruotiems vartotojams.
