Becca Fitzpatrick “Silence”

2013-07-04

Antra angliškai perskaityta knyga. Jau imu priprasti, kad žinau ne visus žodžius, todėl einasi greičiau. Tuoj skaitysiu kaip vokiškai ir to užteks. Visgi imtis rimtesnės literatūros dar nedrįsčiau, nors ir norėtųsi. Gal kada nors vėliau. Beje, pastebėjau, kad įspūdžius apie knygas viešai skelbiu jau metus ir paskaičiavau, kad per tuos metus perskaičiau 82 knygas. Į savaitę maždaug po dvi – puikiai :)

Becca Fitzpatrick “Silence”

Atmintis. Pagrindinė daugialogijos veikėja, pasirodo, prarado atmintį. Siaubas. Ne jai, o man, nes pusę knygos ji bandė viską išsiaiškinti ir tai buvo visiškai neįdomu. Faktai buvo kartojami, kartojami, kartojami. Mergina iš naujo pažindinasi su savo draugais, iš naujo įsimyli buvusį vaikiną, apie visus puolusių angelų ir kitų būtybių reikalus sužino dar kartą… Ir taip 200 puslapių. Labai nepykau. Kadangi skaitau angliškai, buvo proga pasitikrinti, ar prieš tai viską teisingai supratau.

Nepatiko. Erzino smulkmenos, kurių, atrodo, yra prikišta vien tam, kad puslapių daugiau būtų. Sandėlių tikrinimai, kurie neduoda jokių rezultatų, taip ir neįvykstantys rinkimai mokykloje, be reikalo pavogta rankinė, apie kurią pamirštama po kelių dešimčių puslapių, grandinėlės medžioklė, kuri po to yra atiduodama savo noru… Žodžiu, kažkas šitoje knygoje ne taip. Išgelbėjo tik pabaiga, kai baigėsi pliurpalai apie prarastą atmintį ir pagaliau prasidėjo veiksmas.

Vertinu 5/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0