E L James “Fifty Shades Freed”

2013-01-31

Pabaigus antrą knygą kurį laiką svarsčiau, ar imtis trečios. Bet kvaila perskaityti tik dvi knygas iš trijų. Taigi greituoju būdu suskaičiau vokiškai ir trečią dalį. Apibūdinti galiu vienu žodžiu – nuobodu. Nors autorė bandė iš knygos padaryti pornografinį trilerį, jai kažkaip nepavyko. Scenos tokios nerealios, kad sukelia juoką, o ne įtampą.

E L James “Fifty Shades Freed” (arba vokiškai “Shades of Grey – Befreite Lust”)

Ana. Jau iš pradžių ji man pasirodė vištelė, bet kuo toliau, tuo baisiau. Mergina ištekėjo ir darėsi vis durnesnė ir durnesnė. Rašytoja jos nenorėjo tokios pavaizduoti, bent jau man taip atrodo, bet kažkaip… Nežinau, gal čia amerikietiškos moters idealas: puikiai virti, priimti kvailus sprendimus, būti nimfomanei, pasisakyti už ginklus ir nesugebėti pasirūpinti kontracepcija? Nepaisant menko protelio, jos kompleksuotas supervyras labai ją myli.

Problemos. Kas antrame skyriuje vis naujos problemos. Problemos dėl sekso, problemos dėl Kristiano buvusios dominantės, problemos dėl jo vaikystės, problemos dėl Anos buvusio šefo. O kai jau nebėra kur, tai Anos įtėvį autorė paguldo į ligoninę, o pačią padaro netikėtai nėščią (anoks čia netikėtumas su tokiu proteliu).

Saldybė. O visur, kur nėra problemų, tai vis kartojasi meilės prisipažinimai, gailesčio protrūkiai ir kiti šleikštūs dalykėliai. Na, jie gal nebūtų šleikštūs, jei nesikartotų šitaip neįtikėtinai dažnai… Sekso rašytoja irgi nepamiršo, bet šitoje knygoje jo gerokai mažiau. Žodžiu, trečiąją dalį išdidžiai įšventinu į svajonių romanų, kurių negaliu pakęsti, gretas. Galėjo autorė paimti pirmų dviejų knygų medžiagą ir sukišti ją į vieną. Va tada ir kaina būtų tinkama, ir apimtis :)

Vertinu 3/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

E L James “Fifty Shades Darker”

2013-01-29

Perskaičius pirmąją knygą supratau, kad kitų dalių greičiausiai nepirksiu. Tada pasielgiau labai labai negražiai ir perskaičiau dar kitas dvi knygas… piratines. Tiesa, vokiškai. Ir džiaugiuosi kalbos pasirinkimu, nes vokiškai dar galiu įjungti greitąjį skaitymą, o angliškai būtų sunku.

E L James “Fifty Shades Darker” (arba vokiškai “Shades of Grey – Gefahrliche Liebe”)

Seksas. Kadangi antra knyga yra lygiai tokia pat pornografija, kaip ir pirmoji, sekso čia buvo daug. Gal jau net ir per daug. Tiesą sakant, tiek daug, kad pasidarė labai nuobodu. Gal, jei būčiau knygas skaičiusi ne viena po kitos, būtų įdomiau, o dabar kažkur nuo pusės knygos užkamavo nuobodulys.

Siužetas. Ar porno filme ieškot siužeto? Ne. Neieškokit ir čia. Nerasit. Visa knyga apima tik kelias savaites veikėjų gyvenimo, taigi viskas yra beprotiškai ištęsta. Ir pradeda kartotis. “Aš tave myliu, o aš tave irgi, nepalik manęs, nepaliksiu, nevartyk akių, nekramtyk lūpos, tuoj tave prilupsiu ir bla bla bla”.

Naujiena. Pasipiršimas. Romantiška pornografija :)

Vertinu 7/10

P.S. Knygas lyginu su panašaus stiliaus knygomis. Jeigu šią palyginčiau su kitomis knygomis, būtų 0/10. Bet manau, kad negalima gretinti detektyvo su istorine knyga ir erotikos su vaikų literatūra.

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

E L James “Penkiasdešimt pilkų atspalvių”

2013-01-14

Pradėsiu paburnojimu. Nesuprantu žmonių, kurie vadina šitą knygą banalia, lėkšta, nuobodžia, nieko nepasakančia ir t.t. Aš jiems visiems užduočiau klausimą: brangieji, ko gi tikitės skaitydami erotinį (pornografinį) romaną? Intelektualių diskusijų? Atsakymų į klausimus apie gyvenimo prasmę? Filosofijų? Romantiškos meilės istorijos su (ne)laiminga pabaiga? A? Aš, skaitydama erotinį romaną, tikiuosi, kad jame bus daug sekso ir truputėlis siužeto.

Įsivaizduoju vyriškį ar moteriškę, ką tik pasižiūrėjusius pornografinį filmą ir besipiktinančius, kad čia buvo vien seksas! Jokios prasmės! Banalu! Haaaaahaahaaa! Nejuokinkit :) Visiems pasipiktinusiems kritikams, kurie slapčia skaitydami dūsavo, linkiu eiti ir gerai… na, suprantat. Atsipalaiduosit truputį. Knyga kaip knyga. Savo žanre iš iki šiol mano skaitytų visai ne be reikalo iš manęs gauna 10/10 balų.

Kodėl ji tapo tokia populiari, čia jau kitas klausimas. Populiaru daug lėkštų dalykų – pupytės, beskonis alus, komedijos su perdimu ir griuvinėjimais. Taip pat ir erotinės knygos be didelio turinio. Tuos dalykus paprasta priimti ir suprasti, nereikia galvoti. Vieni minta vien lengvu turiniu, kitiems jo norisi kartais. Štai ir aš atidėjau knygą apie II PK ir griebiau šitą. Smegenys prašėsi poilsio. Pailsėjo. Todėl aprašinėdami knygą, kuri niekada nepretenduos į jokias rimtas literatūrines premijas, žiūrėkite atlaidžiau.

E L James “Penkiasdešimt pilkų atspalvių”

Siužetas. Trumpas ir aiškus: universitetą baigianti studentė Ana netyčia susipažįsta su turtuoliu gražuoliu protinguoliu verslininku ponu Grėjimu (anoks ten ponas 27-erių metų), kuris ją įsispokso ir pasiūlo santykius, apibrėžtus sutartimi. Santykiai tokie įdomūs. Ir jų daug. Išduosiu, kad baigiasi viskas nelaimingai, bet, kadangi tai tik pirma trilogijos dalis, turbūt progų pasidžiaugti santykiais dar bus.

Sekso scenos. Jų daug. Jos sudaro bene pusę knygos, yra labai išsamios ir didžioji dalis su sado-mazo elementais. Nenuostabu, nes Kristianas Grėjus yra dominantas. Kas nežino tokio žodžio, eikit į Google arba skaitykite knygą. Matot? Dar netgi ir sužinoti šį tą galima, ne tik padūsauti.

Vertimas. Labai visi kimba prie lietuviško knygos vertimo. Neva turėtų būti “Penkiasdešimt Grėjaus atspalvių”. Negaliu nei sutikti, nei nesutikti. “Grėjaus atspalviai” skamba teisingai, bet kvailai, o “pilki atspalviai” skamba ne visai teisingai, bet gražiai. Visgi esu labiau linkusi prie pilkų. “Grey” reiškia pilką, vyruko akys pilkos, kostiumai pilki, pižaminės kelnės pilkos ir kaklaraištis, dažniausiai naudojamas žaidimams, irgi pilkas.

Trūkumėliai. Atmetus kelis nelogiškumus, kurie svarbūs realybėje, o ne romane, knygoje šiek tiek erzino per dažnai pasikartojantys dalykai, kaip Anos akių vartymas ar lūpų kramtymas. Bet nieko, atleistina. Bent jau siužetas nuoseklus :)

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 13

Karin Alvtegen “Kaltė”

2013-01-12

Puikios tos Karin knygos, tik kažkaip pavadinimai dažnai su turiniu prasilenkia. Kaip “Gėdoje” nebuvo gėdos (greičiau kaip tik kaltė), taip čia kaltės irgi niekas nejautė. Na, bet juk ne pavadinimas svarbiausia.

Karin Alvtegen “Kaltė”

Trumpis. Knygutė šįkart labai trumpa, užteko tik vienam vakarui, t.y. kelioms valandoms. Puslapių 224, bet knyga kišeninio formato. Visgi rašytoja sugeba į juos sukišti visai netrumpą istoriją ir dar atskleisti visų savo veikėjų psichologinius portretus.

Veikėjai. Taigi yra vienas paniškos baimės kamuojamas bankrutuojantis nevykėlis, vyresnio amžiaus sėkmingas verslininkas ir psichopatė moteris, pavadinta velniu, kuri juos abu persekioja. Persekioja šiurpokai, pvz., atsiunčia nupjautą savo kojos pirštą. Tiesa, šįkart K. Alvtegen prašovė su policijos pareigūne – nuo pat šitos veikėjos atsiradimo knyga man iš detektyvo pavirto tiesiog paprasta istorija. Nors negalima sakyti “šįkart”, nes tai pirmoji Karin knyga. Ne išleista, o apskritai pirma istorija, kurią ji gyvenime parašė. Ir visi “Kaltėje” minimi panikos priepuoliai yra iš jos asmeninės patirties.

Psichai. Dar kartą galiu pagirti rašytojus sukurtus psichologinius veikėjų portretus. Nerandu jos tikrosios profesijos (nes “Kaltė” išleista jai jau būnant 33-ejų), bet pati sako, kad labai domisi psichologija. Tai jau tikrai.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

Christopher Priest “Prestižas”

2013-01-09

Kadaise žiūrėjau filmą “Prestižas“. Jis man paliko įspūdį, o perskaityta knyga atgaivino detales. Knyga, žinoma, yra kitokia. Paremta veikėjų atsiminimais, be to, čia susiduria net trys kartos. Ir pabaiga kaip iš “siaubiako”. Naktį baigiau skaityt, tai net nemalonu buvo užmigti :)

Christopher Priest “Prestižas”

Magija. Knyga yra apie du susipykusius magus. Na, ne tuos, fantastinius, o tuos, kurie rodo triukus ir apgaudinėja žiūrovus. Vienas netyčia pakenkia kitams, tas keršija ir taip be galo be krašto. Į visa tai yra įsipynusios triukų paslaptys. Mat vienas magų niekaip negali perprasti kito atliekamo numerio paslapties ir, netekęs vilties, imasi savo būdo. Tik magijos jo nukopijuotame triuke nebedaug… Čia prasideda mokslinė fantastika. Užtat kokia įspūdinga! Prie viso to prisideda N. Tesla ir jo “žaibų aparatas“. Tas daikčiukas atrodo taip, lyg galėtų dar ir ne tokių fokusų padaryti…

Trūkumas. Šiek tiek trūko vienos paslapties paaiškinimo. Taip, situacija aiški, bet taip norisi žinoti, kaip ten viskas tiksliai… Gal man trūko todėl, kad filme viskas buvo pateikta aiškiau, labiau išnarpliota. To paties tikėjausi ir skaitydama. Na, bet knygos vertinimo tai labai nenumušė :) Aš nelabai mėgstu dienoraščio ir atsiminimų stiliaus knygų, bet čia veiksmas nusitęsia daugiau nei per šimtmetį, taigi nekliudė.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Waris Dirie “Dykumų gėlė”

2013-01-08

Mane truputį erzina (auto)biografinės knygos. Jos kažkokios… be jausmo. Gal išgalvotus jausmus paprasčiau aprašyti, nei tikrus? Nors knygoje buvo tikrai baisių ir tikrai gražių vietų, taip ir nepastebėjau, kad Waris labai baisėtųsi arba labai džiaugtųsi.

Waris Dirie “Dykumų gėlė”

Apipjaustymas. Knyga išgarsėjo tuo, kad buvusi klajoklė iš Somalio, tapusi modeliu, paviešino visas mergaičių apipjaustymo detales bei priežastis (tiksliau, jų nebuvimą). Juk ir pati vos penkerių buvo apipjaustyta dykumos pakrūmėj, senos bobos su nulūžusia skustuvo geležte. Apie šitą reiškinį esu skaičiusi ir girdėjusi jau seniai, todėl šoko nepatyriau. Atsimenu, kad pirmą kartą, kai apie tai sužinojau, buvau pakraupusi. Neįsivaizduoju, kaip moteris po tokios procedūros turi gyventi ir dar džiaugtis gyvenimu. Tiesa, vienu dalyku turėtų džiaugtis – kad nenumirė per procedūrą.

Dykuma. Įdomu buvo skaityti, kaip gyvena klajokliai. Kad keliauja paskui vandenį. Kad pusryčiams ir vakarienei geria vien kupranugarės pieną. Kad kuris nors šeimos narys turi išeiti ieškoti vandens ir tikėtis, kad šeima nebus išsikėlusi be jo. Bet jei ir išsikėlė, nieko tokio. Susiras. Kad po lietaus dykuma pražysta. Kad dauguma vaikšto (ar bent jau vaikščiodavo, kai Waris buvo maža) be batų po akcijų spyglius ir aštrius akmenis.

Modelis. Didžioji knygos dalis yra apie tai, kaip Waris tapo modeliu. Ir, nors ji pati sako, kad graži moteris nebūtinai yra be smegenų, man ji pasirodė… švelniai tariant, naivoka. Bet tai nurašau jos nepatyrimui (nors po tiek metų gyvenimo Europoje nepatyrimas turėjo sumažėti), o ne smegenų trūkumui :)

Vertinu 7/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Charlaine Harris “Miręs šeimoje”

2013-01-01

Čia jau dešimtoji Sukės Stekhaus serijos knyga. Turbūt tai natūralu, bet vis tiek nuvilia, kad knygos vis prastesnės ir prastesnės. Liko dar trys knygos, daugiau tikrai nereikia. Paskaičiau sekančių aprašymus ir supratau, kad rašytoja visiškai išsisėmė jau nuo 8 knygos.

Charlaine Harris “Miręs šeimoje”

Serija. 9 knygas skaičiau visas beveik iš eilės, todėl tai, kad tai yra serija, man netrukdė. Dabar gi jau praėjo pusmetis po paskutiniosios ir supratau, kad beveik nieko neprisimenu, kas vyko devintojoje knygoje. Tik tiek, kad Sukė visų paauglių džiaugsmui pagaliau kartu su Eriku. Tai va, šioje knygoje ji vis dar su juo. O daugiau, be poros lavonų ir kelių fėjų, neįvyko nieko.

Veiksmas. Labai keista, bet nebuvo veiksmo. Knyga taip tęsėsi, tęsėsi, gale įvyko mini žudynės ir tada viskas baigėsi. Iš visų dešimties tai pati neįdomiausia knyga.

Serialas. Įpusėjus skaityti seriją, pradėjau žiūrėti ir serialą. Išskyrus penktą sezoną, jis buvo žymiai įdomesnis už knygas. Ir visai kitoks. Tik skaitant ir žiūrint vienu metu veikėjai ima painiotis :)

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0

Deborah Harkness “Raganų valandos”

2012-12-29

Esu perskaičius daug el. knygų, bet iki šiol visos buvo arba piratinės, arba nemokamos. Ir tik pdf’ai. Kadangi pati knygų neskanuoju, neplatinu ir tų parsiųstų niekam neduodu, širdelei nuraminti traktuoju tai kaip ėjimą į biblioteką :) “Raganų valandos” yra pirmoji legaliai nusipirkta el. knyga .epub formatu, ir man jį buvo taip malonu skaityti, kad iškart nusipirkau dar vieną :) Labai patogu – gauni iškart ir dar perpus ar daugiau nei perpus pigiau. Pastebėjau, kad el. knygas kiti pardavinėja “Sena.lt” ir pasidarė įdomu – jie išvalo kažkaip savo duomenis iš epub’o ar tiesiog nesusimąsto, kad aš, perpirkus tą knygą už 8 lt, galiu ją paplatinti, o kaltas bus tas, kas pirko legaliai?

Deborah Harkness “Raganų valandos”

Stilius. Vyras klausė, ką aš ten taip be sustojimo skaičiau. Sakau, ne tavo stiliaus čia knyga – apie raganas, vampyrus, demonus ir alchemiją. Vyras susiraukė (nugi tikrai ne jam), o štai mane tokios knygos veža :) Popierinėje knygoje yra 700 psl., (el. puslapių daugiau), tai jie suėjo per kelias dienas. Negalėjau atsitraukti… Nemalonumas tas, kad skaitau tik vaikui miegant, tai aukojau savo miego valandas. Bet kas tas miegas palyginus su raganomis ir vampyrais… Ant viršelio parašyta, kad čia kaip “Saulėlydis” suaugusiems. Nė velnio. Stiliumi knyga priminė Sukės Stekhaus seriją, o su “Saulėlydžiu” bendra nebent tai, kad vampyrai dieną vaikšto. Tik tie iš “Raganų valandų” bent jau neblizga saulėje :)

Magija. Šiaip jau nesu didelė burtų ir kerų gerbėja, nors vaikystėje labai mėgau serialą apie raganaitę Sabriną. Knygoje burtų ir nebuvo labai daug, nes pagrindinė veikėja – ragana Diana – nemoka ir nenori panaudoti savo galių. Tai tos kelios vietos, kur buriama, susiskaitė gerai. Užtat labai patiko namas, kuriame gyvena draugiški ir smalsūs vaiduokliai, kuris svečiams dar neatvykus sukuria jiems kambarius, žino, kam ir kada perduoti slaptus raštelius, dūsauja ir tranko durimis. Ir aš tokio noriu!

Pabaiga. Į pabaigą ėmė šiek tiek erzinti ištęstumas. Atsisveikinimai per kelis puslapius, nereikšmingi dialogai, galybė detalių. Šiek tiek pyktelėjau, bet pabaigusi knygą supratau, kad noriu skaityti toliau. Ir taip nesvietiškai įdomu! Man patinka trilogijos, tik norėtųsi kitą knygą gaut kokio mėnesio laikotarpyje, nes paskui nebeprisimenu daug ko iš pirmos dalies.

Vertinu 10/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 7