Karin Alvtegen “Kaltė”

2013-01-12

Puikios tos Karin knygos, tik kažkaip pavadinimai dažnai su turiniu prasilenkia. Kaip “Gėdoje” nebuvo gėdos (greičiau kaip tik kaltė), taip čia kaltės irgi niekas nejautė. Na, bet juk ne pavadinimas svarbiausia.

Karin Alvtegen “Kaltė”

Trumpis. Knygutė šįkart labai trumpa, užteko tik vienam vakarui, t.y. kelioms valandoms. Puslapių 224, bet knyga kišeninio formato. Visgi rašytoja sugeba į juos sukišti visai netrumpą istoriją ir dar atskleisti visų savo veikėjų psichologinius portretus.

Veikėjai. Taigi yra vienas paniškos baimės kamuojamas bankrutuojantis nevykėlis, vyresnio amžiaus sėkmingas verslininkas ir psichopatė moteris, pavadinta velniu, kuri juos abu persekioja. Persekioja šiurpokai, pvz., atsiunčia nupjautą savo kojos pirštą. Tiesa, šįkart K. Alvtegen prašovė su policijos pareigūne – nuo pat šitos veikėjos atsiradimo knyga man iš detektyvo pavirto tiesiog paprasta istorija. Nors negalima sakyti “šįkart”, nes tai pirmoji Karin knyga. Ne išleista, o apskritai pirma istorija, kurią ji gyvenime parašė. Ir visi “Kaltėje” minimi panikos priepuoliai yra iš jos asmeninės patirties.

Psichai. Dar kartą galiu pagirti rašytojus sukurtus psichologinius veikėjų portretus. Nerandu jos tikrosios profesijos (nes “Kaltė” išleista jai jau būnant 33-ejų), bet pati sako, kad labai domisi psichologija. Tai jau tikrai.

Vertinu 9/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 2

Juste

2013-01-13 0:20

nors kitų knygų neskaičiau, bet šios knyos pavadinimą pateisinu, man jis tinka, nes kaltės jausmą įžvelgiu ne tik Brulino motinos elgesy, bet ir jo paties, aišku, gal ir nesąmoningą, bet visgi kaltės jausmą, nes “tuščią gyvenimo bilietą” ištraukė ne jis, o jo sesuo…

Greta

2013-01-13 13:32

Teko skaityti jos knygą “Gėda”:) Patiko, nors su pavadinimu gal ir nieko bendro neturėjo, tačiau yra kažkoks cinkelis, kuris verčia knygą ryte praryti:)