Jerome K. Jerome istorijos
2010-04-22Ėmiau ir sukrimtau tris Jerome K. Jerome knygas. Taip, čia tas pats, kuris parašė “Trise valtimi (neskaitant šuns)”. Be šios dar perskaičiau “Kaip mes rašėme romaną” ir “Trise dviračiais”. Daugiau »
Ir vėl…
2010-04-15Negaliu pasakyt, kad bijau kirmėlių, bet jos tiesiog man tokios šlykščios, kad negaliu žiūrėt. Ir kuo jos mažesnės ir jų daugiau, tuo šlykščiau. Tai, ką kadaise radau konservuotuose žirneliuose, buvo tik visai graži, riebi, žalia ir nudvėsusi kirmėlė. O tai ką šiandien radau maximinėse stintose, buvau kalniukas baltų, mažų, plonų ir labai gyvų kirmėlyčių.
Šįkart nefotografavau, nors ir labai “gražiai” jos blizgėjo ant pjaustymo lentutės saulėje. Kol nespėjo išsilakstyti, priverčiau brangiausiąjį išmest visą gėrį. Nesuprantu tik, kodėl būtent MAN visada taip sekasi su kirmėlėm.
Skaičiavimai ir prioritetai
2010-04-08Telefonas, kainuojantis 1000 lt. Nu daug, bet tiek juk kainuoja “apynormalis” telefonas. Bet čiužinys už 1500 tūkstančio litų? Šitiek daug? Juk galima ir už 800 litų nusipirkti. Kas, kad miegosi ant jo turbūt 10 metų, o telefoną pakeisi po poros.
Pigesnė dešra parduotuvėje, pigesnis sūris, pats pigiausias batonas, pigiausios kruopos ir pigiausia grietinė. Juk skonis nesiskiria – kam mokėti 50 litų vietoj 20. O po to varai alaus į normalų kabaką. Ar dar ko nors. Išleidi mažiausiai 50 litų per vakarą.
Oi, ne ne ne, dviratį pirksiu iš prekybos centro, kitur man per brangu. Sporto klubas? Nu kiek kiek… gal pora šimtų litų per mėnesį, atmetus tuos kelis šimtus už kibiriuką miltelių raumenims auginti.
Taip ir skaičiuojam, ir prioritetus nustatinėjam. Kiekvienam savo.
Kaip skaniai išvirti ryžius
2010-03-26… ne maišelyje :)
Aišku, ryžiai maišelyje labai patogu: įmeti, išverdi, praplėši ir valgai. Bet ryžiai iš maišelio tikrai nėra tokie skanūs, kaip šitie ryžiai. O išvirti juos paprasta kaip kokį kiaušinį. Šitą receptuką su mama sužinojome iš vieno portugalo. Tiesa, iš to portugalo daugiau jokios naudos ir nebuvo, tik šis receptas :) Daugiau »
Pastebėjimas
2010-03-05Faktus aš dėstau darbe. Taip jau yra – rašydama masėms negaliu įterpti savo nuomonės, nebent tai būtų tikslingas žingsnis atsakomajam ryšiui sulaukti.
Čia faktų aš nedėstau. Visur – tik mano nuomonė, nes čia – ne darbas. Jei jau perrašinėsiu faktus, pasakysiu tai. Bet aš nerašau mokslinių darbų apie tendencijas, istoriją ir kaip susitvarkyti savo “Firefox”. Tam man tinklaraštis ir reikalingas, kad galėčiau pasakyti, ką manau. Kalbėdami su draugais (taip, iš tiesų rašau realiems ir virtualiems pažįstamiems, o ne masėms) tik faktus dėstote? Jei taip, užjaučiu. Žmogus, kalbantis faktais, neklysta, bet taip juk labai neįdomu.
O komentarai skirti diskutuoti arba šiaip papliurpt. Jei manote, kad kažką turėčiau sužinoti, ko dar nežinau, faktinės informacijos ir rekomendacijų visada laukiu. Bet komentaruose man visgi įdomiau nuomonė, kokia ji bebūtų (paremta faktais ar neparemta – nesvarbu). Nes su istorijos vadovėlias aš nesiginčiju :)
Lorenzo Carcaterra “Saugi vieta”
2010-03-04Kartais gi imi ir nusiperki per knygų išpardavimus ką nors tokio gero, kad tie 9 litai yra vertesni už 35 litus, išleistus kitai knygai. Iš tiesų net nežinojau, kad L. Carcaterra yra parašęs “Pragaro virtuvės vaikėzus” (kuriuos dabar užsimaniau perskaityti) ir tik sukrimtusi visą knygą suvokiau, kad tai autobiografija. Labai gera. Labai stipri. Labai žiauri. Ir kartais labai nesuvokiama. Daugiau »
Popsas valdo. Ar gali būti kitaip?
2010-03-03Toks graudžiai juokingas berniukas graudžiai juokingoje LNK laidoje pasipiktinęs pasakė “Tai Lietuvą visgi popsas valdo, ar ne”? Čia dėl to, kad niekas nenorėjo pripažinti jo muzikos, kuri pagal stilių tikrai nevadintina popsu. Daugiau »
Skani, bet snobiška P. Jurkevičiaus “Staltiesės ritmu”
2010-02-23
Šiais laikais sakyti, kad valgis reikalingas tik gyvybei palaikyti yra taip pat beprasmiška, kaip ir teigti, kad seksas reikalingas tik giminei pratęsti. Man valgymas yra malonumas. Malonu gaminti, ragauti, atrasti. Pauliui Jurkevičiui valgis yra ne tik malonumas, bet ir kultūra. Šioji galbūt net labiau svarbi. Tokį įspūdį susidariau perskaičiusi “Staltiesės ritmu“.
Retai skaitau negrožinę literatūrą, o dar rečiau – lietuvių autorių knygas. Todėl šitos nebūčiau pirkusi, nebent kada nors vėliau, per išpardavimus, jei žinočiau, kad tikrai gera… O dabar žinau – tikrai įdomi ir naudinga (ačiū “Tyto Albai”). Aišku, gal kas trečiame skyrelyje išdėstytoms mintims prieštarauju ir dėl to iš pradžių skaitydama kiek piktinausi. Bet po to supratau, kad jei mano nuomonė sutaptų su rašytojo nuomone, skaityti būtų baisiai neįdomu. Jis pasakė, ką mano apie maistą ir valgį, ir kad šie du žodžiai – ne tas pats. Apie jo kokybę ir kilmę, apie kultūrą, apie makaronus ir apie vyną, netgi apie cepelinus ir voveraites. Daugiau »
