Lorenzo Carcaterra “Saugi vieta”
2010-03-04Kartais gi imi ir nusiperki per knygų išpardavimus ką nors tokio gero, kad tie 9 litai yra vertesni už 35 litus, išleistus kitai knygai. Iš tiesų net nežinojau, kad L. Carcaterra yra parašęs “Pragaro virtuvės vaikėzus” (kuriuos dabar užsimaniau perskaityti) ir tik sukrimtusi visą knygą suvokiau, kad tai autobiografija. Labai gera. Labai stipri. Labai žiauri. Ir kartais labai nesuvokiama.
Knygą L. Carcaterra iš tiesų parašė ne apie save, o apie savo tėvą. Kasdien motiną daužantį tėvą, kuris pusę laiko praleidžia su meilužėmis, o kitą pusę – skolindamasis pinigus ir juos iškart išleisdamas. Apie purvinus nuomojamus būstus, apie pavydą ir muštynes, apie smurto ir neapykantos kupiną rajoną, pavadinimu “Pragaro virtuvė”. Bet iš už viso to žiauraus fasado kartais prasiveržia ir meilės, ir džiaugsmo. Visa tai knygą daro dar labiau nesuvokiamą.
Pagrindinis knygos įvykis (tėvas uždusino savo pirmąją žmoną pagalve) man visai nepasirodė svarbus. Svarbiau fonas: žmonės, rajonas ir jo kasdienybė, visos tos mažytės detalės nuo jautienos skerdienos rudame popieriuje iki gatvėmis besišlaistančių vaikigalių. Svarbiau emocijos: žiauri vaiko neapykanta ir stipri meilė tėvui, kuris iš tiesų taip nieko gero ir nepadarė. Patiko.
Komentavimas leidžiamas tik registruotiems vartotojams.
Salomėja
2010-03-04 19:39Esu skaičius “Pragaro virtuvės vaikėzus”. Paliko didesnį įspūdį nei filmas. Ne tai, kad (kaip visada) knyga už filmą geresnė, bet įtikinamesnė, labiau užgriebianti.