Einu tiltu – kojinės iki kelių, šypsena iki ausų, saulė akis merkia. Šilta. Ausyse skamba įsivaizduojama muzika. Manęs su ausinėmis gatvėje nepamatysi. Gal todėl išsiugdžiau gebėjimą klausytis minčių muzikos ir dar visko, kas aplink vyksta. Daugiau »
Kodėl lengviausia užmigti tada, kai lyja? Nes jauku, nes lauke šalta ir šlapia, o lovoje šilta ir gera. Nes ramina lietaus lašų šniokštimas. Kiti bijo griaustinio. Man atvirkščiai – kuo smarkiau ir su žaibais ar griaustiniu lyja, tuo jaukiau ir geriau. Net lašų barbenimas į palangę netrukdo. Daugiau »
Šiaip jau esu jautrus ir nervingas žmogus. Nu bet niekada nedrįstu rodyti savo emocijų darbe. Jei kas sunervina, nepuolu rėkti, o jei žmogus n kartų tą patį daro blogai, stengiuosi išlikt rami, nors viduje verdu. Aišku, daug kas pasakytų, kad užgniaužtos emocijos nėra gerai – kenkia pačiam ir vis tiek išsilieji namie. Bet nemandagiai elgtis su kolegomis, rėkti ir ginčytis iki paraudonavimo tai nieko gero.
Jei tu vadovas – pasakyk ramiai, ką manai, o jei pavaldinys nesutinka, tiesiog liepk padaryti taip, kaip reikia. Čia juk tavo balsas svaresnis. Nes nervinis drebulys nepakels tavęs pavaldinių akyse. Kantrybės… arba kokių raminančių žolelių :)
P.S. Šimtąjį kartą įsitikinu, kad PMS’as būna ir vyrams. O gal čia kokia tai amžiaus tarpsnio krizė…
Baigiu išgerti litrą pomidorų sulčių ir suprasti, kad šiandien yra pirma diena po beveik 3 mėnesių, kai darbe turiu kelias minutes laisvo laiko. Aišku, darbo tai kaip visada netrūksta, bet nereikia karštligiškai rašyti, tvarkyti, ieškoti galvojant: “ne ne ne, šįkart tai jau nieko nebespėsiu”. O kažko nespėti aš juk nemoku.
Galų gale su manim nebesuspėjo mano sveikata. Perdegiau. Ir dar smegenyse perdegė viena lempučių. Na, ta, kuri nuolat žybsėdavo “greičiau, daugiau, tu dar gali” ir panašiai. Kol artimiausieji nepareiškė “tu gal jau apsiramink”. Ir tikrai – gal jau apsiraminsiu. Tuo labiau, kad iš skubėjimo ir stengimosi man kol kas jokios apčiuopiamos naudos.
Ir dar kai sako: “nepakeičiamų nėra”, tai galiu paprieštarauti. Yra. Tik aš juos vadinčiau “šiuo metu nepakeičiamais”.
Profesionalus fotografas: žinot, o mano svajonė – turėti mažą mažą fotoaparačiuką (rodo cigarečių pakelį), be jokio išlindusio objektyvo, kad būtų galima jį įsikišti į marškinių kišenę.
Namuose vyras: velnio kojos trumpos, bet p*****as ilgas. Čia patarlė moterims, kurios į kairę eina.
Šaligatviu bėgantys berniukai: nu bet ir lėtas tavo greitis!
Naujas darbuotojas leidykloje: o kada čia atlyginimus moka?
Ir trumpas pokalbis:
-Dabar jau tikrai laikysies dietos, viskas.
-Niau!
-Laikysies.
-Niauuuuu!
-Laikysies, nes kiti katinai du kartus per dieną nešika!
Perkate knygas internetu? Aš kažkada bandžiau, bet vien dėl to, kad gavau nemažą nuolaidą. O šiaip skaičiavau ir vienaip, ir kitaip – per brangu. Nuo kiekvienos knygos sutaupysiu po litą-du, o pristatymo mokestis visą tą nuolaidą suvalgys. Daugiau »
Iš norų sąrašo jau galima išmesti grybavimą bei žvejybą. Na, bent jau porai savaičių. Ir dar mėlynes galima išmesti, nors sąraše jų nebuvo.
O neišsiplaunantis dūmų kvapas iš galvos, milijonas mažų varlyčių, ežero skonio arbata, paukščių takas medžių viršūnėse, guminiai batai purve, trumpa smarki audra, dukart iškeptos barankos, užmaršus ešerys ir visa kita yra geriausia visko dalis. Ačiū S. ir G. ;)
Nuotraukos ne viešos. Na, gal tik šitas. Labai kutena :)
