Jau senokai pažadėjau parodyti, kaip išsivirti manų košę. Matau, kad žmonės ateina čia “Google” ieškodami manų košės recepto, bet randa tik pažadus. Taigi, laikas ją aprašyti. Toks skanus dalykas… ir toks visiškai paprastas. Dažnai jos nevalgau, bet manų kruopų visada turiu. Ir kai būnu siaubingai išalkusi, žinau, kad užtruksiu tik keliolika minučių, bet turėsiu labai skanios košės. Daugiau »
Sutrikau šiandien. Tik grįžau namo ir elektra dingo. Apsukau ratą bute, paglosčiau katiną. Neatsirado. Einu arbatos pasidaryti. Bliamba, viryklė šitam bute tai elektrinė. Ok, einu išsiurbsiu grindis. O, tiesa, elektros gi nėra. Kompas veikia, interneto nėra. Tai kam man tas kompas tada? Daugiau »
Kažkodėl mano aplinkoj daug medžiojančių žmonių. Vieni žuvis arbaletais šaudo, kiti svaigsta apie vyriškumo įrodymus gyvūnų medžioklėje. Žuvų man ne itin gaila – tokios šaltos ir bejausmės atrodo ežeruose. Gaila tik tų, kur maximų akvariumuose dūsta. Bet štai zuikių puikių, šernų, stirnų ir kitų miško gyventojų šaudytojų niekada nesupratau ir nesuprasiu. Daugiau »
Nauja vieta, nauji kaimynai. Gyvenau nuosavame name, po to judriame rajone, o dabar – taip vadinamame miegamajame rajone. Ir vėl stebiu žmones, bandau perprasti kaimynus. Įdomu. Pasirodo, čia jie visai kitokie. Daugiau »
Vasarą mano siela džiaugėsi. Nes visuotinio drabužių ir vasaros sezono prekių išpardavimo metu, pigiau buvo galima rasti ir knygų. Dažniau galėtų tokios akcijos būti knygynuose, nes dabar pigesnių knygų galima rasti tik “iš antrų rankų” skyriuose. O kartais norisi juk ir naujų, tik kišenė neleidžia kaskart po 35 litus už knygą mokėti. Tuo labiau, kad skaitymo būna tik kelioms dienoms. Daugiau »
- O kelinto lygio tavo kristalų kasykla?
- Septinto. Oho, kiek megarobotų gamykla kainuoja.
- Aš tai labai noriu palydovą pagaminti, tada turėsiu daugiau energijos. Dabar labai trūksta… Daugiau »
Skamba keistai, atrodo šiaip sau. Bet labai labai skanu, ypač patiktų à la kaimiškų patiekalų mėgėjams. Receptą radau “Valgių knygoje“. Pagaminti gana lengva, o košės kiekio bent jau man ir vyrui užtenka pavalgyti vakarienę ir dar lieka pusryčiams. Daugiau »
Tiesiogine šių žodžių prasme. Atrodo, dabar ne morčiaus metas, bet pasiuto šiąnakt katės.
Pabundu nuo beprotiško žviegimo, kaukimo, baubimo ir kitokių kosminių garsų. Neįsivaizduoju, kelinta valanda, bet iš visiškos tylos lauke sprendžiu, kad gili naktis. Vartausi, kankinuosi – gal gi nutils. Bet ne, kaukia bjaurybės toliau. Galvoju, ką čia dabar daryti – eiti į lauką išvaikyti jų, mesti obuolį, aprėkti iš balkono? O! Idėja. Išsikapstau iš po antklodės ir žingsniuoju pažiūrėti pro virtuvės langą. Va jos – tiesiai po balkonais.
Šiaip nebūčiau pastebėjusi, bet viena katė balta. Išsidavė. Traukiu indelį iš spintelės. Prileidžiu vandens. Apsirengiu megztuką ir slenku į balkoną. Nusitaikau ir… šliūkšt! Atsitraukia. Pilu dar kartą. Aplieju kaimynams langus. Katės atsitraukia dar per kelis žingsnius. Trečias šliūkštelėjimas nemeluoja. Pabėgo. Aplaisčiau šaligatvius, visus įstiklintus balkonus aplink. Bet savo pasiekiau. Pergalingai grįžtu į lovą.
