Knygų išpardavimai

2008-09-23

Vasarą mano siela džiaugėsi. Nes visuotinio drabužių ir vasaros sezono prekių išpardavimo metu, pigiau buvo galima rasti ir knygų. Dažniau galėtų tokios akcijos būti knygynuose, nes dabar pigesnių knygų galima rasti tik “iš antrų rankų” skyriuose. O kartais norisi juk ir naujų, tik kišenė neleidžia kaskart po 35 litus už knygą mokėti. Tuo labiau, kad skaitymo būna tik kelioms dienoms.

Todėl ir skaičiau vasarą kiek telpa. Dabar nurimau – ir laiko tiek nėra šiuo metu, ir akytes pailsinti norisi. Jau laukiu žiemos išpardavimų – gal vėl bus knygynuose nuolaidų metas? O vasarą skaičiau štai ką:

Labai greitai perskaityta Katherine Neville “Aštuoni. Stora, mistiška knyga. Šiek tiek primena D. Browno trilerius, bet ne tokia popsinė. Knyga apie ypatingą šachmatų komplektą, didžiules galias, įpinta su šiek tiek meilės, netikėtų giminystės ryšių… Na, filmą galvoje skaitydama sukūriau neblogą. Sakyčiau, lengva, bet intriguojanti istorija.

Zoe Heller “Skandalo užrašai man nepatiko. Ne tiek, kiek nepatiko knygos turinys ar rašymo stilius, bet labai antipatiška pagrindinė herojė. Kvaiša mokytoja, susižavėjusi savo mokiniu ir dėl to labai nukentėjusi – tvarkoj. Bet toks moters kvailumas, pataikavimas ir abejingumas susiklosčiusiai situacijai – visai netvarkoj. Nemėgstu knygose silpnų herojų. Ypač, jeigu tai moterys. Taip ir norisi ją pakratyti už pečių ir pasakyti “Atsipeikėk!”.

Isabel Allende knygas labai mėgstu. Jų skleidžiamą romantišką nuotaiką, gerą aurą, švelnumą. Bet Apie meilę ir šešėlius kažko pritrūko. Kaip visose Allende knygose, taip ir šioje daug meilės, karo ir dėl karo žlugusios bei vėl atgimusios meilės. Bet ši istorija per daug ištęsta, per daug neaiškiai baigiasi, taigi likau šio to nesupratus. Žinau, kad yra ir filmas pagal knygą. Reikės pasižiūrėti, gal jis patiks labiau.

Prasidedant mokslo metams labai reklamavo Maeve Binchy “Mokslo draugus“. Žinau, kad pavadinimas atitiko laiką, bet to mokslo knygoje tai tiek pat, kiek mūsų mokyklose pirmą rugsėjo savaitę. Knyga, galima sakyti, yra apie nieką: gyvenimas, meilė, vakarėliai, išyrančios ir vėl atgyjančios draugystės. Bet visai įdomi. Pirmiausia, patiko rokenrolų laikmetis. Tiesiog jaučiu tą atmosferą. Ir dar tai, kad pagrindinė veikėja – naivi storuliukė, o ne supergražuolė ilgomis blakstienomis.

Visi taip svaigsta dėl filmo apie savo vyriškumą bandančius įrodyti veikėjus, kad įsigijau knygą (viena iš nukainotų). Prisipažinsiu, filmą sąžiningai bandžiau žiūrėti du kartus. Gal ne ta nuotaika buvo, bet abu kartus nemačiau ten nieko, išskyrus gerus aktorius. Neištvėriau tos šizofrenijos. O perskaičius Chucko Palahniuko “Kovos klubą jau sugebėjau susikurti galvoje istorijos vaizdą. Nors šis kur tik įmanoma cituojamas šedevras nepaliko man gilaus įspūdžio. Taikus aš žmogus ir nesuprantu, iš kur kiti turi tiek neapykantos šiam pasauliui.

Dar viena knyga, kurią įsigijau pigiau – tai keista, sunkiai skaitoma, bet visai įdomi Michelio Houellebecq’o “Salos galimybė. Trumpai galėčiau apibūdinti taip: daug sekso ir dar daugiau fantastikos. Knygoje persipynęs degradavęs realus ir šiurpokas ateities gyvenimas. Būtent tie klonuoti, visiškai jokių emocijų neturintys ateities žmonės, ryšius užmezgantys kompiuteriais ir gyvenantis kiekvienas izoliuotuose nameliuose, man ir paliko įspūdį. Tiesiog susimąsčiau, kad nenorėčiau tapti bejausme, savo gyvybines funkcijas palaikančia mineralinėmis kapsulėmis, būtybe.

Matilde Asensi “Paskutinysis Kato – dar viena mistiška knyga, tiesiog skirta Holivudo kino studijoms. Vienuolė, pabaigoje atsižadanti tikėjimo, rūstus generolas ir žavus archeologas tiria paslaptingas tatuiruotes, mena mįsles ir vykdo įvairias užduotis. Veiksmo knyga, ne kitaip. Sukišta viskas, kas madinga: lobiai, paslaptys ir bažnyčia. Bet perskaičiau skaniai. Be to, kaip niekada neįveikusiai Dantės “Dieviškosios komedijos“, buvo proga gauti nemažą jos dozę.

Vienintelė į lietuvių kalbą išversta Haruki Murakami knyga, kurios dar nebuvau skaičiusi – Norvegų giria. Kaip ir visos jo knygos, nuo šitos taip pat sunku atsitraukti. Ir, kaip ir visos, ji priverčia daug mąstyti apie save, lyginti asmeninius išgyvenimus su veikėjų. Bet, kitaip, nei iki šiol skaitytos Murakamio knygos (išskyrus gal “Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“), ši nėra šizofreniška. Veiksmo joje nėra. Tik įvykiai. Labai ramūs, bet gilūs išgyvenimai. Knyga apie meilę ir mirtį arba, tiksliau, apie tai, kaip suvokti meilę ir mirtį.

Kažkam iš mano draugų labai patiko Peterio Høego “Panelės Smilos sniego jausmas. Radau nupigintą ir puoliau skaityti. Po keliolikos puslapių numečiau. Nepatiko visai. Po to prisiverčiau skaityti toliau. Ir ką – puslapis po puslapio ji mane taip “užkabino”, kad negalėjau sustoti. Turinys kaip turinys – toks lengvas detektyvas. Bet panelė Smila tai puiki veikėja. Tokia, kaip ir kitos danų, švedų, norvegų rašytojų sukurtos moterys – vyriška, kieta, žiauroka, bet nuolat lengvai panikuojanti. Kitas žingsnis – pažiūrėti ir filmą. Visą iš eilės, o ne priebėgomis.

Žinot, jei kažkam, tik pradėjusiam mėgti skaitymą, duotumėt Jorge’o Molist’o “Katarų sugrįžimas, tai žmogus turbūt ilgam atsisveikintų su knygomis. Nes ši tokia lėkšta, kad net sunku aprašyti. Na, būna filmai, kurių niekas net nerodo kino teatruose, iškart išleidžia DVD, tai va čia tokia knyga. Ją reikėtų platinti nemokamai paplūdimiuose, tada sueitų. Kvaila meilės istorija, kvailos pinklės, pati mistiškiausia mistika, kad jau net nebeįdomu ir… net nežinau. Padalinus į dalis išeitų kelios “Svajonių romanų” dalys. Nebrisimenu, ar buvo nupiginta. Jei ne – išmečiau pinigus į balą. Po “Evangelijos pagal Judą” tai antra knyga, kurią perskaičius pagalvojau: “Nu ir šūdas”.

Kategorija: Knygos, Skaitymai | Komentarų: 8

Salomėja

2008-09-23 21:37

Ale ne tiek ir mažai gi skaičius iš šito sąrašiuko. O “Salos galimybė” ir “paskutinysis Kato” tavo?

Laura

2008-09-23 22:31

Nes trečdalis knygų iš tavęs :)) Abi mano – pas mamą garaže dėžėj :) Bet paimsiu, kai ten lankysiuos :)

Evil

2008-09-23 22:49

du karts tik fightclub žiūrėjai.. na dar pora reikai pažiūrėt, kad pastebėt visas detales iki galo, del kurių jis pasidaro super :)

Salomėja

2008-09-24 8:20

Aš tik kartą žiūrėjau:) Ir pagrindinė detalė, kuri užvežė – odinė striukė.

Evil

2008-09-24 8:25

aš vienuolika berods.. :))

Laura

2008-09-24 8:43

Negaliu to paties filmo žiūrėti daugiau nei tris kartus :)

Rhodopsin

2008-09-24 16:08

O aš vaikystėje gerus 50 kartų peržiūrėjau 3 senąsias “Star Wars” dalis. Ir dar keliasdešimt kartu ne vaikystėje :) Tai filmas padėjęs man gana anksti išmokti anglų kalbą.

Jolanta

2008-09-24 17:23

Labai retai kada filmai būna geresni už knygą. Bent jau žiūrėti ekranizacijos iki knygos nerekomenduočiau: prisiriši prie filmo personažų išvaizdos ir kt. Tiesiog atimi sau galimybę fantazuoti :)