Be elektros

2008-10-03

Sutrikau šiandien. Tik grįžau namo ir elektra dingo. Apsukau ratą bute, paglosčiau katiną. Neatsirado. Einu arbatos pasidaryti. Bliamba, viryklė šitam bute tai elektrinė. Ok, einu išsiurbsiu grindis. O, tiesa, elektros gi nėra. Kompas veikia, interneto nėra. Tai kam man tas kompas tada?

Net televizoriaus nepažiūrėsi. Skalbtis negaliu. Iškart kilo panika dėl šaldytuvo atlydžio. Na, raminuosi, gal netruks taip ilgai. Jau pusvalandis. Einu, paskaitysiu, kol šviesu. Perskaičiau 30 psl, sutemo. Suvalgiau kalnelį čipsų.

Atsibeldžia senukas kaimynas, gyvenantis kažkur virš mūsų. Apyšiltis toks jau. Keistas koks, galvoju, kad bilsnoja kumščiu į duris… Ai, tiesa, elektros tai nėra. Sako: mobilų turite? Mano išsikrovė (seka trumpa istorija, kad pas jį Tele2 ir jis ilgai su draugu kalbėjosi). Na, turiu. Atitempia telefonų knygą. Šimtą metų nemačiau, kad kas tokią turėtų. Laiptinėj šviečia prožektoriumi, surandam numerį. Skambinu, užimta. Užimta, užimta, užimta. Negali būti!, – piktinasi kaimynas. Ir ima aiškinti, kad jis 20 metų dispečerinėj dirbo, tai visada telefonu atsiliepdavo. Sakau, tai gal tyčia nekelia, skambina gal visi iš mūsų namo. Vėl aiškina, kad taip negali būti. Dar kartą patikrinam numerį. Numeris tas, bet vis tiek užimta.

Sakau, paskambinsiu vėliau. Išsiskirstom. Po penkių minučių vėl beldžia. Aiškinu, kad užimta. Vėl klausausi pasakojimo apie 20 metų dispečerinėj. Ir toks įtarimas kyla, kad jis dar “šiltesnis”. Bute priešais mama su vaiku grįžta namo, vyras atidaro duris: o, sako ji, kaip romantiška, prie žvakių…

Aš irgi žvakių turiu tam reikalui. Bet, ai, tingiu. Trečia kartą atsibeldžia kaimynas. Jam įpusėjus pasakojimą apie 20 metų dispečerinėje, laiptinėje užsižiebia lemputė. Ačiū Dievui, galvoju. Nors ne jis gi elektros tinklus tvarko. Kaimynas: bet aš tikrai žinau, aš tikrai dispečerinėje 20 metų dirbau! Tikiu, tikiu jumis, sakau. Nueina ramus.

Eisiu obuolių pyrago kept ir manų košės virti. Po dviejų valandų be elektros išalkau. Stresas visgi – išgyventi tokiomis laukinėmis sąlygomis tiek laiko.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 11

Denisas

2008-10-03 19:56

Čia lygiai pas pats kas ir su internetu. Nėra interneto – ai einu paskaitysiu delfi, ai nėra interneto, nu tada el.paštą patikrinsiu – ir vėl nėra. :D
Svarbiausia atsirado. :)

Evil

2008-10-03 20:05

aš po audros vienos šešias dienas gyvenau be elektros, kol sutvarkė. Dark ages. visas rajonas pod arbo grįžus toks juodas tamsus. chaos :|

Mantas

2008-10-03 21:17

Gerai, su kaimynais galima pabendraut :)

Romas

2008-10-03 22:06

Taip be elektros blogai as kaip tik Tame rajone i Mandarina norejau uzeiti i Cili pica bet deje pasirodo ir ten elektros nebuvo tai teko i biga vaziuoti.

monster of madnes

2008-10-03 23:50

Tai reikejo kaimyna pasikviest ir 100 gramu su juo padaryt…

Salomėja

2008-10-03 23:56

Laura, pameni darbe be intiko?
Ei, o kaip mes pasitūsintume be elektros. Jauti? Bet nedingsta niekšė. Nu.

Laura

2008-10-03 23:59

Tai jis mane bandė kviest. Bet nėjau :)

O darbe tai jo, galėtų dingti :)

Adis

2008-10-04 0:27

Va tokiais atvejais ir supranti, kad dujinė viryklė – gėris :)

Arba primusą reikia turėt.

Jolanta

2008-10-06 11:37

Juokinga :) Anksčiau dažnai mūsų rajone dingdavo. Bet kartą taip norėjau teliką pažiūrėt ir ..šnipštas. Niu,manau, eisiu į vonią pasilepinti. Tik išsimuilinau ir vanduo dingo (nes be elektros spaudimo nėra). Ir liūdna , ir linksma pasidarė.. Veikt nėra ką :)

Tuzik

2008-10-06 14:31

Pas mane vienas Draugas 6 menesius Vilniaus senamiesti gyveno be elektros su motina, 2 sunims ir draugu. karsto vandens nera nes boileris, virikle el. saldituvu naudotis negalima. nusipirko tokia maža dujine virykle arbatai ir maistui pasigamint. taip ir gyveno.

Eugenijus

2008-10-06 16:44

Šitas labiausiai prajuokino -”paglosčiau katiną. Neatsirado.” :DD