Piešti muziką

2009-04-07

Norėčiau mokėti piešti taip, kaip matau vaizdus mintyse. Bet nepavyksta išgauti tų spalvų ir tos šviesos. Raminu save, kad niekas negimė mokėdamas, o aš be graffiti tipo veidukų ir raizgytų tatuiruočių tušinuku nieko daugiau nesu piešusi. Tuo labiau, spalvotai piešti man daug sunkiau nei nespalvotai.

Noriu piešti muziką. Žinote, aš beveik kiekvienai mėgiamai dainai susikuriu mintyse vaizdo klipą. Sulipdau iš fantazijų, iš matytų vaizdų, iš būsenų, iš nuotaikų. Gal dėl to niekada nežiūriu tikrųjų vaizdo klipų, nes maniškiai daug gražesni. Ten niekada nebūna dainininkų, nes nežinau, kaip jie atrodo, nekuriamos banalios istorijos pagal dainų žodžius ir nėra depresinių scenų.

Jau rašiau, kad muzika man yra spalvota, taigi tai, ką matau, iškart susieju su tam tikromis dainomis. Pavyzdžiui, kasdien važiuodama į darbą Ukmergės g. nuo kalno, laukiu akimirkos, kai palįsiu po Ozo g. viaduku. Du niūrūs betono blokai, o per vidurį staigiai atsiveria plyšys mėlyno dangaus. Atrodo įspūdingai. Šiandien supratau, kad šitas vaizdas tinka “Coldplay” dainai “42″ (nuo 2 min. 43 sek.).

Nupieščiau ir daug bardų dainų, bet turiniui įtaką labai darytų dainų žodžiai… Gal ir gerai, nes dainuojamojoje poezijoje jie ir yra svarbiausi. Taigi, vis prisėdu prie eskizų sąsiuvinio, papaišau ir užbraukau. Ne tas, ne taip. Bet dabar man svajonių pildymo metas. Aš dar išmoksiu piešti muziką.

Kategorija: Muzika | Komentarų: 6

Salomėja

2009-04-07 11:36

O tu imk ir piešk mažiau galvodama moki nemoki. :) aš vat tarkim nu baigiau dailioškę kadaise paauglystėje. Supratau: piešti aš nemoku. Ir viskas. Nebepiešiau. Bet noras buvo. Tada vėl naujai supratau: o koks kieno reikalas moku ar nemoku, gražu ar negražu. Pats procesas smagus. Juk ne veltui visi vaikai piešia. Ant sienų, ant knygų. Negalvoja gi jie moku/nemoku.
Ir tik dabar, po daug metų, man jau pavyksta nupiešti tai ką turiu galvoje. Bet labai neliūdėčiau jeigu ir nepavyktų.

Eugenijus I.

2009-04-07 12:35

Pritariu Salomejai:)

Jolanta

2009-04-07 13:57

Peržvelk Čiurlionio paveikslus ir tikrai dar kartą nustebsi, kaip jis “matė” muziką …

Adis

2009-04-07 14:01

“Noriu piešti muziką.”

Yra tokia nervinės sistemos “patologija”, kai keli jutimai persipina. Natas gali matyti spalvomis, skonį – skaičiais ir pan.

Vaikystėje kažką panašaus jaučiau, vėliau daugmaž išaugau. Bet prieš kelis metus, per kažkurio viruso epidemiją trumpam vėl buvo atgiję tokie pojūčiai. Tikrai kažkas įdomaus :D Panašiai, kaip apsipūtus, tik visiškai blaiviai ;)

Beje, Jimi Hendrix, atrodo, buvo sinestetikas.

Laura

2009-04-07 14:50

Man šitie spalvų/vaizdų/garsų pojūčių susipynimai yra tokie įprasti, kad tame aš nematau nieko keisto.

O Čiurlionio paveikslai man visada buvo gražūs :)

Jaunasis kolega

2009-04-14 12:25

O aš perklauses ta vieta isivaizduoju viska kiek kitaip: kaip Laura sedi kokiam blizganciam kabrike, spigina saule, ir tavo plaukai i visas puses plaikstosi. Nu zinai, kaip is filmu ar kokios reklamos, kur tu veliau sustoji, ir sakai “Mano plaukai megsta FRUCTIS”… :))