Žmogus, nešantis vestuvinį tortą

2008-12-17

Salomėja savo “Juodajame kambariuke” pacitavo vieną man labai patikusią knygą. Pakartosiu citatą čia: Jeigu jau negalima pasikliauti moterimi, nešančia vestuvinį tortą, kuo tada pasikliauti? (Tibor Fischer “Kelionė į kambario galą”). Esmė ta, kad moteris, nešanti triaukštį vestuvinį tortą, įspyrė į pilvą kitai moteriai, kuri nemėgdavo išeiti iš namų, o po šio įvykio iš vis nebekišo nosies į gatvę. Įspyrė, galima sakyti, už nieką. Taigi, ar galima pasikliauti moterimi, nešančia vestuvinį tortą?

Jei aš neščiau tortą, o manęs paklaustų, kiek valandų, turbūt irgi spirčiau. Gal ne į pilvą, bet į koją tai tikrai. Nes vestuvinio torto nešimas gatve pakliūna į atsakingiausių darbų dešimtuką. Na, į penkioliktuką tai tikrai. Tortas – gležnas, lipnus, nestabilus, gražus (kartais) ir sunkus dalykas. Įsivaizduojate, vestuvinis tortas turi iki pat pergalingo supjaustymo išlikti gražut gražutėlis. Jis turi neišdribti, nesusiploti, neištižti, nesugriūti, neaptrupėti, nesusimaigyti… Jo forma dažnai būna įmantri, o dėžė sunki. Triaukštis tortas svertų turbūt kokius 6 kg ir nešti jį rankose ne taip ir lengva. Jei dar aplink pilna žmonių, nesuprantančių, kad vestuvinio torto nešimas yra baisiai atsakingas dalykas, galima ir visai pasiusti.

Mūsų vestuvinis tortas buvo nedidelis ir vieno aukšto. Tiesa, gana platus, bet be jokių ten didelių įmantrybių. Konditerijos parduotuvę nuo namo, į kurį turėjo patekti tortas, skiria trys šimtai metrų. Tereikia kirsti vieną gatvę. Ir vis tiek mama, nešusi tą prakeiktą tortą, paskambinusi man guodėsi, kad nešti vestuvinį tortą nebuvo lengva.

Žinot, juos kepančios nedidelės firmos dažnai net neapsiima tortų atvežimu į vestuvių vietą. O didelės už tai lupa baisingus pinigus. Tortai ištirpsta, sugenda, susiploja, aukštai nuvažiuoja vienas nuo kito… Oi, kiek bėdų prisiskaičiau “Supermamų” forume prieš vestuves. Taigi, iš gyvenimiškos patirties galiu patvirtinti, kad artintis prie moteriškės, nešančios vestuvinį tortą, yra turbūt pavojingiau, nei prie skustagalvio su pitbuliu (kuris irgi vienu sakiniu paminėtas toje pačioje knygoje). Ir nėra čia ko stebėtis, jei gauni iš jos spyrį į pilvą.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 7

Salomėja

2008-12-18 9:20

Būtent todėl man ta frazė sukėlė juoką. Kai pagalvoji, juk pasišaipoma iš stereotipų mūsų galvose (visoje knygoje). Jau moteriškė su tortu atseit ne tik nepavojinga, bet ir maloniai nusiteikusi:). Ha ha ha. Gera ta knyga. Geras požiūris.

PinkCity

2008-12-18 10:04

Jau suintrigavot, mielosios, turiu dabar dar vieną tikslą du tūkstančiai devintiesiems – perskaityti šitą knygą. Man patinka, kai žmonės teisingai kalba ir rašo.

Originalas

2008-12-18 11:10

bet tai kokie žiaurumai. Ir poto verkia dėl smurto šeimoje. Taigi nepykanta gimdo nepykantą. :D

Tipo jei pikta, tai gali spardyt viską? Man rodos kokiam skinhead ar pitbuliui giliai p, ką šiandien užpulti… :DD

Jolanta

2008-12-18 17:39

Būtent, kad ši užduotis (vestuvinio torto nešimas) yra nerealiai ATSAKINGA !!! :)) Sunkus, nepatogus (aukštas arba platus) ir , jei bus sugadintas (kito juk tuoj pat niekas nepagamins), tai lėks nešančiojo galva :))