Vakaras

2011-08-09

Priešais esančio namo gyventojai lyg susitarę pamiršo užsitraukti užuolaidas, o mes stovim balkone dviese – vienas mažas, kitas didelis – ir apžiūrinėjam. Vienas butus, kitas mėnulį.
O kieme dar dviračiais lekioja vaikai, jau pusė dešimtos, o lauke turbūt leista būti iki devynių…
Vėloka, bet šaligatviu traukia kolona: šuniukas, vyriškis su tuščiu vežimėliu ir moteris, nešina vaiku. “Nu nu, ir ką ten neši?”, – rašau jai SMS ir trumpai pasirašinėjam, kol sėdėdama ant kamuolio užčiūčiuoju savo pusmetinuką.
Jau šeši mėnesiai, kaip greit bėga laikas. O kažkur kažkas švenčia savo šeštąjį gimtadienį. Girdėjau, kaip šaukė “valioooo!!!”, gal pūtė žvakutes, o tada garsiai skaičiavo iki šešių – turbūt kilnojo. Įsivaizduoju laimingą vaiko veidelį ir tortą, bet ar šį rudenį jau į mokyklą? O gal kitą?
Gerai mūsų vaikui bus mokykloje. Tėtis gerai moka fiziką, matematiką, anglų. O mama lietuvių kalbą, biologiją, istoriją. Bus kam padėti, jei nepamiršime.
Sakiau šiandien, kad nelaukiu rudens. Ir žiemos. Ką reikės veikti? Pirksim rogutes ir eisim nuo kalniuko važinėtis, atsakė man. Turbūt dar per mažas bus. Bet jei surastume mažą mažą kalniuką…
O aš jaučiuosi rami, nes apsvarstėm mažą žingsnį savo svajonės link ir jį įgyvendinsim. Na, gal ne toks jau ir mažas, bet užtat pats pirmas. Svarbiausia pradėti.
Labanakt.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 1

Jolanta

2011-08-10 10:54

Na, ne toks jau ir mažas tavo “pusmetinukas” – jau visus keturis dantukus turi :) Greitai ir mamą apkramtys :)
Pagaliau tu vel tokia, kaip anksciau…x)