Vaikiškumas

2008-04-15

“Žinai”, – sako man brangusis, – “kodėl mes vienas kitam taip tinkame? Nes kartu galime būti labai vaikiški ir to nesivaržyti”. Iš tiesų – kartu galime kvailioti, maivytis, juoktis iš paprasčiausių dalykų, vaikiškai elgtis ir net trypti kojomis, jei kažkas nepatinka.

Nereikia žaisti suaugusių, vaidinti labai rimtų ir apsimesti, kad viską puikiai išmanome. Kitur aš sau to neleidžiu. Nes jei pasakysi, kad nežinai, gali būti palaikytas kvailiu. Tiesa, darbe suaugusių mes taip pat nevaidiname. Galbūt todėl Salomėja mūsų redakciją ir vadina vaikų darželiu. Galime juoktis taip, kad dreba leidyklos sienos, šaipytis vienas iš kito, kažko nesuprasti, juokauti banaliausiomis temomis. Kartu esame ir suaugę, kai reikia patarimo, pagalbos ar tiesiog išklausyti kolegos gyvenimo bėdas.

Kolega Donatas visada teigia, kad yra ir bus vaikas ir to net neketina slėpti. Mūsų redaktoriaus pavaduotojas gali penkias minutes zirzti “Salomėja, einam kavos. Nu einam kavos. Einaaaammm…”. Galime apsimėtyti kelių centų monetomis ar sukurti teoriją, kad mūsų redakcijos klausosi valdžia ir darbininkų paliktos kopėčios yra visai ne kopėčios, o užmaskuotas pasiklausymo aparatas. Turime savo paslapčių, sugalvojame juokingų terminų tam tikriems reiškiniams apibūdinti.

Gera kartais elgtis vaikiškai. Natūraliai viskuo stebėtis, sužinoti, atrodo, elementarius dalykus, nusišnekėti. Tai labai ramina. Ir niekas nežiūri į mus susiraukęs, nesukioja pirštu prie smilkinio. Dažnai prisimename vaikystę. Įsivaizduojame, kaip atrodytų kai kurios situacijos, perkeltos į darbą. Na, nejaugi nebūtų smagu atsinešti švirkštų su vandeniu ir apsilaistyti karštą vasaros dieną?

Tokiomis dienomis prisimenu save vaikystėje. Kaip darželyje nekęsdavau kopūstų ir burokėlių sriubų, pietų miegą praleisdavau žiūrėdama į lubas, kaip pirmoje klasėje buvau iki ausų įsimylėjusi klasioką. Kaip pievoje su kaimyne žaisdavome lėlėmis, kepdavome pyragus iš smėlio ir puošdavome juos gėlėmis. Kaip naiviai tikėjau, kad Kalėdų Senelis man atrašo laiškus, o visai maža bijodavau, kad smarkiai atsukus kraną iš jo išbėgs visas vanduo.

Labai gera prisiminti ir suprasti, kad praėjo tas metas, kai reikėjo būti labai rimtai mokykloje ar universitete. Nes kitaip tavęs niekas nesupras. Gera, kai darbe gali pasijusti kaip darželyje žaidžiant karą. O namie prieš užmiegant paprašyti, kad tau padainuotų lopšinę. Nes vaikiškas elgesys juk niekur nedingo, jis tik buvo užslopintas.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 13

Salomėja

2008-04-15 9:36

Taigi. Čia toks stereotipas. Užaugai fiziškai tai ir morališkai būk užaugęs. O iš ties norisi išdykauti. Gerai, kad čia turim tokią atmosferą:) Užsidarom duris nuo “aklėtojų” ir siautėjame savo vaikų darželyje.

P.S. O tas redaktoriaus pavaduotojas, ne tik garsiai zyzia. Dar visais mesendžeriais užatakuoja, jei ignoruoju kvietimą kavos. Nesvarbu, kad priešais sėdi.

bfw

2008-04-15 10:23

blogosferoje užderėjo gerų įrašų derlius. šis vienas iš jų ;)

DNR

2008-04-15 11:05

Pritariu, labai gerai parašyta! Jaustis vaiku suaugus ir juoktis iš tų, kurie paskendę savo “rimtose” problemose, bei sugebėti bet kur ir bet kada surasti malonumą ar pramogą – labai naudingas gabumas. Tikiuosi suprasit, apie ką aš čia :)

Niekiviskmėjinėjimas » Blog Archive » Aš irgi vaikas

2008-04-15 13:08

[...] Laura rašo apie vaikiškumą. Negaliu ir aš nepamėjinėt šia tema. Prisipažįstu, kad esu vaikas. [...]

Jolanta

2008-04-15 13:18

Labai geras straipsnis. Taip norėčiau “paleisti vadeles”, bet deja..

Evil

2008-04-15 14:01

Mielas įrašas :)

Paulius

2008-04-15 14:11

Iš pradžių buvau vaikas, dabar esu suaugęs vaikas. Tikiuosi senatvėj galėsiu pasakyti, kad esu nors ir senas, bet vis dar vaikas:)

KaVeikti.lt

2008-04-15 16:16

Oh kaip nuoširdu. Manau, labai retai pas ką darbe tvyro tokia atmosfera…

Blogorama #394 : nežinau.lt

2008-04-15 19:12

[...] karą. O namie prieš užmiegant paprašyti, kad tau padainuotų lopšinę. Nes vaikiškas elgesys juk niekur nedingo, jis tik buvo užslopintas. Pavasaris. Gražus oras. Nepamirškite „Skype“ [...]

Vangolio

2008-04-15 20:29

Svarbiausia yra gerai jaustis

Raimonda

2008-04-21 18:02

Laura, privertei mane nusišypsoti ir prisiminti, kaip visai neseniai ir aš namuose lopšinę dainavau. Reikės pakartoti. Ačiū :)

Niekiviskmėjinėjimai » Tinklaraščio » Aš irgi vaikas

2008-07-28 14:02

[...] Laura rašo apie vaikiškumą. Negaliu ir aš nepamėjinėt šia tema. Prisipažįstu, kad esu vaikas. [...]