Upton Sinclair “Džiunglės”

2012-12-12

Kai prieš kelerius metus pirmą kartą išgirdau apie šią knygą, pasižadėjau sau, kad jei bus lietuviškai – skaitysiu. Teko savo pažadą tesėti. Knygos pradžioje yra kelios įžangos – apie lietuvius, kurie įkvėpė rašytoją, interviu su V. Adamkumi ir dar kažkoks ten neaiškus rašinėlis. Galiu labai subjektyviai pasakyti, kad visos tos įžangos yra totalus š ir jų skaityti neverta. Na, nebent, kam įdomūs tikrieji faktai – apie lietuvius… Bet šiaip jau nesupratau, kam diskutuoti apie lietuvių emigrantų gyvenimą, kažinkokią ten tapatybę ir kitus bla bla, jeigu knyga yra ne apie mus, o apie 20 a. pradžios JAV? O iš tiesų tai apie tai, koks tuo metu baisus buvo kapitalizmas ir koks, rašytojo nuomone, idealus socializmas. Manau, kad gyvendama to meto JAV ir matydama viską, kas ten aprašyta, pati stočiau į socialistų gretas. Tik va, po daugiau nei 100 metų puikiai žinau, kas iš to gavosi ir kad dauguma jų idėjų yra nerealios.

Upton Sinclair “Džiunglės”

Lietuviai. Dėl manęs tai ten galėjo būti ne Jurgis ir Ona, o Pavlikas ir Nataša. Jokio skirtumo. Kad anais laikais buvo pasipiktinusių lietuvių, tai dar suprantu, bet kreipti dėmesį į tautybę šioje knygoje dabar šiek tiek juokinga. Tik kad vardas maloniau skaitosi ir geriau įsimena. O šiaip, kaip ir buvo rašoma pradžioje, U. Sinclairas lietuvius pasirinko atsitiktinai, jų tiesiog tuo metu daug dirbo Čikagos skerdyklų rajone (kur ir vyksta didžioji dalis veiksmo).

Mėsa. Pusė knygos yra apie darbą skerdyklose ir fabrikuose. Tai ir yra įspūdingiausios vietos. Ypač įspūdingai pasijauti, kai suvoki, kad visa tai – tikri faktai, o dar įspūdingiau pasijauti, kai suvoki, kad dabar gi dešros ir konservai gaminami labai panašiai. Tikiu (na, noriu tikėti…), kad higienos daugiau, bet principai panašūs. Kadangi pirktinių dešrų ir taip beveik nevalgau, o po paskutinės teko gerti rehidroną, tai po skanių faktų apie jų gamybą, tų dešrų, konservų ir panašių dalykų visai nebesinori. Norėčiau pacituoti, bet necituosiu – gal valgot skaitydami ir jūsų skrandukai jautrūs :) Bet visgi tai, kad į dešras sukišdavo tuberkulioze sergančius jaučius ir supuvusias, ant žemės besivoliojančias atliekas, tai nu…

Kapitalizmas. Įdomu buvo skaityti apie reklamas, pardavimo agentus, prekybą išsimokėtinai, palūkanas, monopolijas, korupciją. Juk visa tai buvo pradžių pradžia to, ką turime dabar. Tvarkos šiais laikais daugiau, bet juk ir dabar pilna žmonių, tikinčių viskuo, kas jiems siūloma. Kitu atveju neklestėtų visokie ten SMS kreditai. Aišku, žmonių naivumas ir patiklumas – jų pačių kaltė, bet gi nebūtina tuo šitaip grubiai naudotis.

Politika. Pamokslaujančiai knygos pabaigai buvau nusiteikusi, bet, nepaisant to, buvo nuobodoka. Rašytojas vargšą Jurgį pagainiojo po fabrikus, sargdino, numarino jam brangiausius žmones, išvarė valkatauti (ale kodėl jis nepasiliko kaime, tai niekaip nesuprantu), tada įsuko į nusikaltėlių gyvenimą, po to į politiką, galų gale privertė badauti ir tada pasiuntė išsigelbėjimą – socializmą. Taigi visa istorija kryptingai suko šio idealo link. U. Sinclairas parodė, kaip visur yra baisu ir blogai, o štai kai patampi socialistu, tai ir darbas normalus atsiranda pas socialistus, akys atsiveria, jėgų atsiranda… Žodžiu, ši politinė srovė ten nesikuklinant prilyginama išganymui. Kadangi rašytojas mirė 1968 m., tikiuosi, jis spėjo pamatyti, kad jo karštai remiamos idėjos nėra tokios puikios.

Mokslinė fantastika. Tokios senos knygos man patinka dėl to, kad jose galima rasti pasvajojimų apie tai, kas šiandien mums atrodo savaime suprantama. Pvz., apie indus plaunančią ir šluostančią mašiną, kombainus ir kitą techniką, kuria dabar jau sėkmingai naudojamės :)

Vertinu 8/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 6

jolanta

2012-12-12 19:55

Neskaičiau, bet mielai stoju į eilę pasiskolinti knygai :)
Siūlau paskaityti ir tremtinių po antrojo pasaulinio karo prisiminimus. Ne visos prisiminimų knygos įdomios, bet pora tikrai galiu pasiūlyti. Ten taip pat nepamirštamų aprašymų yra… Viskas ten apolitiška ir iki skausmo žmoniška…

Laura

2012-12-12 20:21

Jeigu iš mūsų senosios bibliotekos, tai visas esu perskaičiusi :)

Jolanta

2012-12-13 11:34

Taip, is senosios :)

j

2013-01-24 19:37

Na matosi, kad tik banalius romanus vertinate 10/10, o tikraja klasika nurasote -Pseudofantastikai – tai kas buvo pries 100 metu”. “Dziunglese” aprasoma realybe yra beveik identiska siuolaikinei kasdienybei, isnaudojimui ir nesiskaitymui su juodadarbiais. Jusu ivardintos “lekstos” izangos knygu pradzioje skirtos platesniam literaturiniam isprusimui – ir as jas asmeniskai skaitau tik perskaiciusi visa knyga.
Zodziu matosi, kad poniute vertina tik tokia buka literatura kaip “pilki atspalviai” ar kaip ten, dar Beigbederis matomai nerealus butu. Skaitymas del skaitymo, bet ne del intelekto. Sekmes ryti beverte litaratura toliau.

Laura

2013-01-24 21:34

Dabar giliai įkvėpkite kokius 10 kartų, ramiai perskaitykite dar kartą tai, ką parašiau, o tada savo komentarą. Taip pat grįžkite prie “Pilkų atspalvių” ar kaip ten, ir paskaitykite, kodėl daviau tai knygai 10/10.

O šiaip tokie komentarai įkvepia rašyti. Idealiai atitiktumėte pseudointelektualo tipažą :)

Ačiū už palinkėjimą, aš ir toliau skaitysiu tai, ką noriu ir vertinsiu knygas taip, kaip AŠ noriu.

MARIJA

2017-11-09 2:50

SVEIKI LAURA,PARASYKIT MAN I EL PASTA puma.le9@gmail.com
ACIU LABAI,LAUKSIU.NORIU JUSU PASITEIRAUTI