Stephenie Meyer “Sielonešė”

2013-05-02

Šiaip jau knygos paaugliams įprastai skaitosi labai greitai. “Sielonešę” krimtau gana ilgai ir ne dėl apimties. Gal buvo neskaitadieniai, o gal ir knyga nėra tokio lygio kaip tos pačios autorės serija apie vampyrus. Iškart visiems sudvasintiems kritikams primenu, kad tiek “Sielonešė”, tiek “Saulėlydžio” serija yra skirta paaugliams, taigi jei skaitote tokio lygio knygas ir žiūrite tokius filmus, bent jau turėkite proto nelyginti jų su knygomis, skirtomis subrendusiems žmonėms.

Stephenie Meyer “Sielonešė”

Guma. Knyga neplona, beveik 700 puslapių. Deja, kad ir kaip mėgčiau ilgas istorijas, šita buvo gerokai per daug ištęsta. Idėja, kad žmonėse įsikūniję nepiktybiniai padarai iš kitos planetos, visai įdomi. Viena siela buvo įleista į merginos kūną ir supranta, kad žmogus niekur nedingo. Mergina liko galvoje ir gali kalbėtis su siela. Žodžiu, tarsi du asmenys viename kūne. Tai va tas dvilypis padaras tiek ilgai keliauja ieškoti urvuose besislapstančių žmonių, o nukeliavęs tiek ilgai yra smerkiamas, kankinamas ir bandomas nužudyti, kad skaitant nori nenori ima žiovulys.

Visata. Man labai įdomu, kaip žmonės įsivaizduoja egzistenciją kitose planetose. Štai S. Meyer turi fantazijos neparašyti apie žalius žmogeliukus. Jos sukurtos gyvybės formos kitose planetose (tose, kuriose “valdžią” perėmė sielos) įdomios, netgi norėjosi daugiau paskaityti, nors tai ir neesminis dalykas knygoje. Bet vis tiek turiu priekaištų – kažkodėl visi kiti irgi yra daugialąsčiai organizmai, iš kažkur gimstantys ir kažkaip mirštantys. Per daug žmogiška. Nebūtinai kitur yra tie patys elementai, taip pat besijungiantys kaip Žemėje. Ir cheminiai procesai nebūtinai tokie patys. Todėl velniai žino, kokios gali būti protingos gyvybės formos kitur. Pvz., “Soliaryje” pavaizduota šis tas gerokai įdomesnio :)

Vertinu 6/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 0