Skaitymas – brangus malonumas

2009-02-03

Naujos knygos kietais viršeliais pabrango maždaug 5 litais. Jau vidutiniškai 35 litai būdavo daug, o 40 iš vis nesiryžtu mokėti. Ar dėl to skaitysiu mažiau? Turbūt ne, tik rečiau rinksiuosi naujas knygas, jau dabar iškart dairausi nupigintų. Turiu nusižiūrėjusi kelias naujas, bet atsisveikinti iškart su beveik 100 Lt, o perskaityt jas per savaitę… kažkaip sunkoka :) Kyla noras valdžiai ausis apskaldyti už tokius branginimus.

Taigi ir dabar dauguma mano perskaitytų knygų pirktos pigiau arba pasiskolintos. Bet tai nėra taip jau blogai – kiek įdomios literatūros atrandu! Netgi įgijau dar vieną mėgiamą rašytoją, kurio kitų knygų labai laukiu išverstų į lietuvių kalbą. Taigi:

Sally Beauman “Likimas – baisiai stora (900 psl) ir dirbtina knyga, prikimšta erotinių scenų (kad būtų pikantiška) ir gailių padūsavimų (kad būtų graudi). Jei nebūtų tokia stora, tiktų į “Svajonių romanų” seriją. Nes čia vien tik meilė, kerštas ir visokios nenumatytos aplinkybės. Galų gale knyga baigiasi tragiškai, bet emocijų nesukelia, nes tą tragediją jau buvo galima numatyti įpusėjus romaną. Rekomenduočiau kaip skaitalą visiškai neturint ką veikti.

Visai patiko Annos Gavaldos “Tiesiog drauge. Irgi storoka, bet suskaičiau greitai ir nenuobodžiai. Knygoje nėra daug veiksmo, užtat ji sukuria smagią paryžietišką nuotaiką. Keisti žmonės, įvairiausiomis aplinkybėmis patekę į vienus keistus namus sprendžia savo dideles ir mažas problemas, o viską apvainikuoja, žinoma, meilė. Bet visai nebanali meilė, kas mane ir pradžiugino.

Man patinka Airijos rašytojai. Beveik taip pat, kaip skandinavų. Todėl patiko ir romantiška Sharon Owens “Arbatinė Šilkmedžių gatvėje. Kelių žmonių istorijos labai palengva susipina į vieną, ir, kas svarbiausia, jie vieni kitiems ne trukdo, o padeda išgyventi. Sudegęs butas, senatvinis įkyrumas, romantikos trūkumas, neištikimas vyras, senos meilės ilgesys – visos problemos išsisprendžia pabuvus arbatinėje. Knyga, manau, tiktų vienasezoniam serialui. Na, o tokią arbatinę ir aš norėčiau turėti kur nors netoli namų.

Guillaume Musso “O paskui…buvo nupiginta, bet daugiau litų, nei po nukainojimo, ji tikrai nėra verta. Lėkštoka istorija apie mirties pranešėjus – žmones, kurie žino, kas greitai mirs. Rašytojas savo idėją bandė susieti su meilės istorija ir pamokslais, kad turtas – tai nėra viskas, bet nieko jam nesigavo. Labai daug banalių minčių ir jokios intrigos.

Perskaičiusi “Da Vinčio kodą”, žinoma, norėjau ir Sharan Newman “Iškoduoti Da Vinčio kodą, bet pervertusi nusprendžiau nepirkti. Ir gerai padariau, nes dabar pasiskolinau, perskaičiau (beje, vargais negalais) ir pamiršau. Tiems, kuriems istorija neįdomu, knyga nepatiks, o tiems, kurie domisi, knyga pasirodys paviršutiniška. O man, kaip besidominčiai kartais, knyga pasirodė nei šiokia, nei tokia. Paaiškinta daug terminų, bet atsirinkti patys neįdomiausi. Pvz., 7 psl apie vieną kartą paminėtą popiežių ir 2 psl apie romane svarbią bažnyčią. Toks jausmas, kad autorė įlindo ne į savo daržą.

Kam kurti pavadinimus, kurie absoliučiai neatspindi knygos? Toks yra Alexander McCall Smith “Draugai, mylimieji, šokoladas. Draugai ir mylimieji buvo, o štai šokolado – nė kvapo. Na, tik viršelis šokoladiniais saldainiais papuoštas. Būtent žodis “šokoladas” mane suviliojo nusipirkti knygą, bet pasijutau apgauta. Bent jau turinys nebuvo prastas – lengvas, paprastas ir su juokinga intriga, kuri, pasirodo, buvo visai ne intriga.

Na, o mano atrastas rašytojas ir puiki knyga – Tobor Fisher “Kelionė į kambario galą. Tikras lobis už 5 litus (tiek tuomet kainavo). Knygos herojė tokia sarkastiška, kad mėgautis galima kiekvienu jos sakiniu, galima išsirinkti milijoną citatų ir visos jos bus nebanalios ir iki skausmo teisingos. Turinys nublanksta prieš stilių, nors irgi nėra prastas – niekada nosies iš namų nekišanti moteriškė, kuri pusėje knygos pasakoja savo istoriją, o kitoje pusėje žiūri, kaip sekasi į užsienį išsiųstam sekliui. Žodžiu, šita knygelė yra ta, kurią rekomenduočiau kiekvienam.

Ačiū Salomėjai, kuri, išgirdusi kaip svaigstu nuo pastarosios knygos, padovanojo man ir kitą – Tibor Fisher “Kolekcininkų kolekcionierė. Gaila, ši buvo ne tokia įtraukianti kaip “Kelionė į kambario” galą, bet stilius išlaikytas tas pats. Daug daug sarkazmo. Nors šįkart įdomiausia buvo idėja: apie žmones ir jų gyvenimus pasakoja sarkastiška, šiek tiek piktybiška ir save labai gerbianti kolekcinė vaza. Tiesą sakant, vaza tokia įsimintina, kad nublanko visas aplink ją vykęs veiksmas.

Herbjorg Wassmo “Stiklinė pieno mane šiek tiek erzino tas pienas. Mat herojė gėrė ir gėrė jį nuolat. Bet iš tikrųjų knyga žiauri – apie lietuvę mergaitę, išvežtą Švedijon dirbti prostitute. O ji tokia naivi kvailutė, kad net pikta. Nors kai pagalvojau apie visas tikras istorijas, nutikusias paauglėms iš gūdžių Lietuvos kaimų, turbūt tai nėra neįprasta. Knygos pradžioje aprašyti merginos kankinimai silpnesnių nervų skaitytoją gali priversti pasijausti labai nemaloniai. Ypač jei bandai viską įsivaizduoti ir pagalvoji, kad tokių situacijų būta ir realybėje. Galėtų pagal šią knygą sukurti filmą.

Haruki Murakami “Mylimoji Sputnik labai laukiau. Galvojau, perskaitysiu pasigardžiuodama, bet… knygoje neradau siužeto. Jei manęs paprašytų apibūdinti trumpai istoriją, pasakyčiau – buvo moteris ir nebėra moters. O visa kita tik aplinkybės. Žinant, kad H. Murakami nemėgsta kurti įtampos, iš knygos tikiesi bent jau šizofrenijos ar įvykių tąsos. Čia neradau nei vieno, nei kito, todėl šiek tiek nusivyliau.

Kategorija: Knygos, Skaitymai | Komentarų: 15

scania

2009-02-03 22:36

O biblioteka? Draugų knygų lentynos?
Savo nesiūlau – pas mane ne popierinės…
Kokia turi būti kaina, kad bent jau pagalvotum apie e-knygas? ;)

Laura

2009-02-03 23:04

Bibliotekose naujų knygų labai mažai, o draugų lentynas jau šluoju :) Kad pagalvočiau apie e-knygas, jos turėtų būti lietuviškos :) Ir dar turėčiau mažiau laiko praleisti prie kompiuterio, kad dar ir vakare norėčiau žiūrėti į ekraną…

JungTukas

2009-02-03 23:19

Tai prasta tavo biblioteka: toje, kur aš lankausi, iš naujesnių pasigendu tik “Eridano” fantastikos – o kitų leidyklų naujienų nespėju skaityti :)

scania

2009-02-03 23:19

Apskritai – nerami situacija. Negana, kad tauta nebeskaito, tai ir viltis blėsta, kad skaitys.
Būsim kas trečias neraštingas…

JungTukas

2009-02-03 23:33

to scania:
Negi manai, kad net jeigu knygos nemokamos būtų, skaitančių padaugėtų? Kaina tik priežastis pasakyti “neskaitau, nes knygos brangios”. Pats gi minėjai: bibliotekos, draugų lentynos… Aš paprastai atsakau “O tu nepirk – tu skaitytk!” :)

Salomėja

2009-02-03 23:49

Laura, o man Murakmis kaip visada patiko. Gal todėl, kad pačioje pradžioje aš labai jau daug panašumų radau su ta mergiote. Gal todėl, kad ji apie tą kuris myli.
O šiaip tai… Na nešk man ką nors. Suskaitysiu. Žiūriu svetimoms knygoms dar kažkaip atrandu laiko, nes yra tas įsipareigojimas sugrąžinti. :) Aš vis stebiuosi kaip man Gavalda dar niekaip į rankas nepateko. Visur užmatau paminint.

monkey in the reasonably priced car

2009-02-04 0:26

Siūlau pasitelkt į pagalbą amazoną :)

cgedas

2009-02-04 0:56

Šiaip tai nekaltinčiau vien valdžios. Kai nueini į knygyną ir randi knygos originalą trečdaliu pigiau nei lietuviškas vertimas arba pamatai naują plonučio “Šilko” vertimą, dėl galimybės gražiai atrodyti lentynoje, pabrangusį keliskart, tai priverčia susimąstyti.

Laura

2009-02-04 8:02

JungTukas, na, kiek bibliotekų Vilniuje esu aplankiusi, tiek teko nusivilti asortimentu. Detektyvų, fantastikos ir tikrų meilės romanų neskaitau :)

Salomėja, Gavaldos knyga, deja, ne mano ir jau atiduota :( O ką turiu, atnešiu :)

Laura

2009-02-04 8:06

Cgedas, o tau visiškai pritariu. Mažiau blizgesio ant viršelio ir būtų bent keliais litais pigiau. Juk knygos turinys nuo to, kad ji atrodo gražiau, nepasikeičia.

noriuknygu.lt

2009-02-19 0:15

Arba galima pirkti perskaitytas knygas ir nebūtinai naujas… :)

Mergvakaris

2009-02-20 11:03

As tai knygas kartais perskaitau knigyne Akropolio ir padedu i vieta :))

Koncesija

2009-02-24 16:24

e knygos dar patogiau

Tibor Fischer “Kelionė į kambario galą”

2009-05-24 1:13

[...] nes kainavo 5 litus :). Padėjau į lentyną ir užmiršau. Bet paskaičius neblogus atsiliepimus, nupūčiau dulkes ir įsimečiau į paskaitų rankinę (ne paslaptis, bet skaitau visad, kai randu [...]

Greta

2013-01-13 13:44

Šiaip, iš tiesų kas nori skaityti, tai tikrai ras būdų kaip knygų gauti:)Yra bibliotekos, kuriose dulka šimtai knygų, yra įvairūs internetiniai puslapiai, kur gali pirkti, keisti, mainyti, parduoti knygas, taip tikrai atsiraspuiki galimybė praplėsti savo skaitytų knygų sąrašą:). Pati esu labai nusistačiusi prieš elektronines knygas, nors jos ir pigesnės nei popierinės, tačiau malonumo suteikia tikrai mažiau:) Nejauti verčiamo lapo šiurenimo, neužuodi puslapio kvapo ir ne taip jau įsitrauki, nes labai greitai pavargsta akys nuo ekrano, tuo labiau, kai nesi pratęs prie jo sedėti. Tad tikrai manau, kad kas nori, tas ras būdų kaip skaityti ir nekalbės, jog per brangu, nerandu ar kažkas panašaus:)