Šiek tiek mandagumo

2008-05-22

Nesu iš tų žmonių, kuriuos būtų galima pavadinti “nors prie širdies dėk”. Tačiau moku šypsotis, padėti ir suprasti. Niekada nesielgiu kiauliškai. Todėl kitų žmonių nemandagumas mane tiesiog siutina.

Prieš kelias dienas prie pat darbo šlavinėjusi moteriškė apsimetė, kad manęs nemato ir kelis kartus švystelėjo visas dulkes ir šiukšles tiesiai man į kojas. Aš spartinu žingsnį, o ji iš paskos šluoja man ant kojų. Supykau, bet nieko nesakiau. Negi čia dabar aiškinsiesi su psichiniais ligoniais. Pastebėjau, kad ji su visais praeiviais taip elgiasi.

Šiandien tiesiai į mano mašiniuko šoną bandė persirikiuoti džipas. Na, galvoju, spustelėsiu ir įlys už manęs. Tuo labiau, kad man iš paskos niekas nevažiavo. Bet ne, džipas spaudžia mane taip, kad turiu lįsti į priešingą eismo juostą ir dar pypina. Atseit, durnele, kodėl neleidi įsirikiuoti. Sunervino, todėl spustelėjau dar ir vis tiek neįleidau.

O odontologijos klinikoje, kurioje nemažus pinigus sumoku turbūt dar ir už tai, kad visi būtų mandagūs, man itin nepatinka atsiskaityti. Nes prie kasos sėdi tokia nemaloni moteriškė, kad norisi paduoti jai tuos pinigus ir pabėgti. Per tą laiką, kol ji atspausdina sąskaitą, paima pinigus, atskaičiuoja grąžą arba nuskaito kortelę, varto akis, dūsauja ir neištaria nė žodžio. O kai bandžiau nusipirkti dantų šepetuką, sugebėjo aprėkti, kad nežinau, ko noriu. Na nežinau, sakau, duokit tokį, kur su mažesne galvute, aš gi neįžiūriu ten per stiklą. O ji burba, kad irgi nežino, koks čia. Dieve mano, ta moteriškė čia dirba turbūt jau 10 metų ir nežino?

Dažniausiai į tokius dalykus nekreipiu dėmesio. Bet šią savaitę jų nutinka tiesiog per daug. Nežinau, gal kaltas bjaurus oras? Bet juk užtenka nusišypsoti ar pasakyti ką nors malonaus, ir nuotaika praskaidrėja bent kelioms valandoms. Šiandien kiemsargis, šienaujantis žolę prie šaligatvių su dalgiu, nusišypsojo ir pasisveikino. Nebandė man su dalgiu per kojas perbraukti. Neburbėjo ir pardavėja kioske, tris kartus pasakiusi bendrą šokoladukų kainą, nes per burzgimą lauke jos neišgirdau. Įleidau vairuotoją, kuris norėjo aplenkti užstrigusį troleibusą. Padėkojo.

Žinau, kartais viskas nervina, užknisa klientai, nesiseka darbe, atsiranda asmeninių problemų. Bet kuo su jomis susiję žmonės, kurie yra aplinkui? Jei skauda dantį, nebūtina stumdytis eilėje, o jei vaikas vėluoja į mokyklą – pypinti už tai, kad nesi kelių karalius. Juk tiek to mandagumo ir supratingumo tereikia: nusišypsoti, pasisveikinti, padėkoti. Ne per daug įkyriai ar dirbtinai, bet tiek, kad kitas žmogus likusią dienos dalį jaustųsi gerai.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 8

DNR

2008-05-22 8:30

Gyventi būtų paprasčiau, jei visi žmonės suprastų, kad ne aplinkiniai juos nervuoja, o pyktis kyla jų pačių viduje. Siūlau gerą terapiją: ugdyti toleranciją VISIEMS.

Jolanta

2008-05-22 11:26

Karta vienas tolimas pazistamas grizes is viesnages Kalifornijoje pasake,kad supranta, jog amerikieciai dirbtinai sypsosi ir net neaisku ,ar taves tuo metu nesiuncia toli toli, bet tai daug daug maloniau , nei “naturalizmas” musu visuomeneje. Ir pazistamas man orasutare, kad Lietuvoje pats tampa “chamas. nes yra kategorija zmoniu, kurie kitaip nesupranta. Teko man paciai patirti, kai po darbo ketinantys isvaziuoti statybininkai , uzstate kiemo slagbauma, net i mano masinos signalus nekreipe jokio demesio. Palaukusi apie 10 min aprekiau juos tokiais zodziais , kad net pati pasiurpau. Bet reikalas tuos pat issisprende. Visgi po to liko labai nemalonus jausmas..

Jolanta

2008-05-22 11:27

Atsiprašau,neįsijungiau lietuviškos klaviatūros :)

Blogorama #424 : nežinau.lt

2008-05-22 21:19

[...] su itin palankiais atsiliepimais. Tai ir traukia. Traukia aptarnavimas, dėmesys, mandagumas. Kurio gyvenime šiaip dažnai pasigendame. O kol vieni reputaciją kuria, kiti griauna. Griauna dėl pačių paikiausių [...]

shiny

2008-05-23 13:13

Kaip tu čia viską teisingai surašei (: bet taip jau yra gyvenime, kad viskas juda pagal sinusoidę – tai viskas žemyn, tai viskas aukštyn. Bet šiaip kai trumpam gryžtu į tėvynę, labai sunku prisitaikyti prie bendro chamizmo. O po to parvažiuoju į Švediją ir vėl reik persikvalifikuot į normalų žmogų.. Confusing. Gal kadanors tai pasikeis, bet tai priklauso tik nuo pačių žmonių (:

geros dienos, beje!

Nerija

2008-05-23 19:27

Na… “Chamavoti” tikrai negražu, savaime suprantama, kad reikia mokytis savitvardos, atgailos bukiems žmonėms ir t.t. Nu bet kartais patys žmonės nesąmoningai prašosi užsipuolami. Matyt esam silpni tam tikroms provokacijoms. O ko norėt iš lietuvių. Visgi sovietinis mentalitetas, kol dar yra jo persmelktų žmonių, neišsikraustė iš Lietuvos. Pikta iki negaliu, bet vadinamoji “inteligentija” (aka vakarietiško pobūdžio masė) taip lengvai nesiformuoja. Ar jos reikia? Matyt tenka rinktis mažesnę iš blogybių ir tikėtis, kad kažkada bus kitaip.

Raimonda

2008-05-30 9:38

Man panašiai buvo odontontologijos klinikoje. Tikrai nemaloniai nuteikia, kai pinigus imanti moteris/mergina atrodo lyg ką tik suvalgiusi citrinos ir dar bamba po nosimi kažkokius “užkeikimus”. Visada ten sugrįždama (laimei, gydytoja malonesnė persona) prisimenu tą administratorę ir nusiteikiu kvailai šypsotis bei mandagiai prašyti leidimo susimokėti.

neziniukas

2008-06-06 14:56

Tikra tiesa. Sako, kad japonai yra kultūringesni tuo klausimu, nes žmonių koncentracija labai didelė ir tokių incidentų būtų smarkiai per daug, absoliučiai visi būtų suirzę visą laiką. Mūsų mažiau – gal mums tai yra vienas iš būdų papildomai pabendrauti??? :D