Paulo Coelho “Rankraštis, rastas Akroje”

2013-04-03

Paauglystėje labai mėgau P. Coelho. Patiko ir “Alchemikas”, ir “Veronika ryžtasi mirti”, o labiausiai patiko “Penktasis kalnas”. Greičiausiai tuo metu minčių kratiniai, pavadinti romanais, man buvo tai, ko reikėjo. Po to dar perskaičiau kelias knygas ir nusibodo. Be to, mane erzina religinė tematika, kurios vis daugiau ir daugiau. Šįkart pabandžiau trumpam sugrįžti į praeitį ir ką gi – nelabai kas pasikeitė. Tai ne knyga, o minčių srautas. Tiesa, yra ir gerų, bet aš jau seniai išaugusi iš to etapo, kai stiprybės semiamasi pamokančiuose tekstuose.

Paulo Coelho “Rankraštis, rastas Akroje”

Turinys. Žodžiu, Jeruzalės aikštėje prieš karą sėdi išminčius ir pasakoja. Žmonės klausia, o jis pila išmintingus tekstus. Apie meilę, vienatvę, apie sėkmę, grožį ir pralaimėjimą, ir dar daug kitų dalykų. Štai iš tokių trumpų tekstukų ir sudaryta knyga. Vieni jų tikrai įkvepia ir pagalvoji “bet gi tikrai!”, kiti – skystoki. Jei atmestume sapaliones apie dieviškąją energiją, gal būtų ir geriau.

Kaina. Kartais, skaitydama kokį knygos PDF’ą, pagalvoju – ech, gaila, kad nepirkau popierinės. Bet štai kai knygelei perversti pakanka geros valandos, na, ok, labiau gilinantis – poros, o ji kainuoja virš 27 litų ir dar yra tiesiog eilinis “gražių minčių” kratinys, aš džiaugiuosi, kad skaitau tik PDF’ą. Manau, kad tokias knygas reikia pirkti paauglėms, mėgstančioms savo facebook nuotraukose rašyti visokias giliamintiškas frazes. Užtektų ilgam :)

Vertinu 5/10

Kategorija: Knygos | Komentarų: 1

jolanta

2013-04-04 16:52

Nu žiauriai tu čia apie paaugles parašei …:) Jei rimtai, tai pritariu nuomonei, jog vienu metu Coelho buvo “ant bangos”, bet siužetai kartojasi ir pasidaro nebeįdomu. Nors gal rudenėjančioje gamtoje sėdėdama šezlonge su languotu apklotu ant kojų ir paskaityčiau dar kartelį Alchemiką :)) Na, štai ir išsidaviau, kokias asociacijas sukelia Coelho knygos!