Pabūkite mano žaibolaidžiais

2008-02-25

Būna dienų, kai viskas nervina. Kolegos barbenimas pirštais į stalą, nors jis tai daro labai tyliai (atrodo, jau seniai pripratau), kito kolegos krizenimas iš kvailos nuotraukos, lėtas internetas (o ką, darbe jis visuomet toks), neįdomus beveik nepradėtas straipsnis…

Nežinau, kas sukelia tokį susierzinimą – ar tai, kad į maketuojamą straipsnį įkišo reklamą, o man net nepasakė? O gal tai, kad savaitgalį visiškai neišsimiegojau ir nenuveikiau nieko naudingo. Nepadeda net muzika, nors pusdienį bandau apsiraminti Enyos keturgubo albumo padedama.

Tokiomis akimirkomis noriu poros visai priešingų dalykų. Galėčiau pasvajoti atsigulus ant žemės ir užsimerkus, bet darbe niekas nesupras, taigi belieka išsilieti rašant. Pirmiausia, noriu sėsti į gerą sportinę mašiną ir labai labai greitai lėkti vingiuotu keliu. Perjunginėti pavaras ir stengtis nenusiristi nuo skardžio. Kad pačiai būtų baisu. Žinau, kad tikrovėje niekada to nedaryčiau – juk ne savižudė esu. Bet išlieti įtampą tokiu būdu man būtų priimtina.

Antra svajonė apsiraminimui – atsidurti kur nors toli nuo pilkų medžių šakų, skambančių telefonų, lėkštų juokų, klausimų ir iš vis nuo visų žmonių. Tam reikėtų kokių nors Škotijos kalvų, giedro dangaus su keliais debesiukais, šiek tiek rūko ir saulėtekio. Kad galėčiau eiti kur akys mato, o pavargusi stebėti, kaip keičiasi dangaus spalva saulei tekant.

Aišku, galėčiau po darbo viršydama greitį nuvažiuoti pasėti ant kokio skardžio, bet tai būtų tik pasišaipymas iš svajonių. Ir įtampa turbūt nesumažėtų. Todėl stengiuosi viską įsivaizduoti, o rašymas man padeda. Taip susikuriu idealų pasaulėlį, kuriame apsilankiusi pasijaučiu geriau.

Paauglystėje rašydavau dienoraštyje, slepiamame nuo tėvų, dabar leidžiu sau išsilieti bloge. Juk atvirumas padeda. Ne veltui Salomėja sakė, kad blogas jai – tarsi žaibolaidis. Tegu pabūna ir man. Enya dainuoja toliau, o kolega atnešė šokoladuką, kurį buvo skolingas už išgelbėjimą nuo bado. Ir pasaulis truputėlį nusišypso :).

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 18

DNR

2008-02-25 14:14

Enya gerai kartais, aš irgi paklausau. O tokiai nuotaikai užėjus einu į mišką kur nors, kuo toliau nuo žmonių ir būnu vienas su savim. Manau, tokios nuotaikos dėl to, kad su savimi per mažai pabūname.

Salomėja

2008-02-25 14:18

Laura, man atrodo jei čia atsigultum, įtampą visiems nuimtum. Aišku mūsų kiliminė danga nėra labai švari:). Mūsų vaikų darželyje neliktum nesuprasta. Bet prisijuoktume už savaitę.

Jolanta

2008-02-25 15:06

Salomėjos jumoro jausmas labai fainas! :)) Gal jums reiktų biure boksininko kriaušę pasikabinti, tai nereikėtų ant grindų gultis. Jei rimtai, tai visiems tokių dienų būna, tik reikia stengtis tokiu metu neskriausti šalia esančių..

Laura

2008-02-25 15:43

Gal visai neblogai būtų darbe surengti grupinio pagulėjimo ant žemės seansą :)

Salomėja

2008-02-25 15:49

Aš pasirašau:)

DNR

2008-02-25 15:59

Na pošlokai skamba

Salomėja

2008-02-25 16:01

Donatai, kuris žodis pošlokai skamba? Grupinis ar pagulėjimas? Ar seansas?

DNR

2008-02-25 19:35

Seansas, žinoma.

DNR

2008-02-25 19:37

Beje gal ne į temą, bet man labai juokina dabartinė apklausa apie tai, kaip mes laiptais lipame. Ypač pirmas ir paskutinis pasirinkimas, jei bandau įsivaizduoti, kai žmogus taip lipa.

Arvydas

2008-02-25 20:16

Laura, kokia tavo mėgstamiausia Enyjos daina? :)

Laura

2008-02-25 20:25

Na, seni žmonės lipa ant kiekvieno laiptelio statydami abi pėdas :) O vaikai žengia kuo didesnį žingsnį :) Bet gerai jau, pakeisiu…

Arvydai> negaliu pasakyti tiksliai, man jos per daug panašios. Bet “A Day Without Rain” kažkodėl mieliausia.

Arvydas

2008-02-25 20:48

Laura: Mhm, ta gera. Aš tikriausiai “Wild child” laikyčiau savo mėgstamiausia. :)

Dvasinio poilsio paieškos paprastume

2008-02-25 23:08

[...] sekunde atima kūrybiškumą, apie kurį jau kalbėjo Jovita. Vis dažniau kasdienybė priveda prie emocinių žaibų, kurie negailestingai plaka svajones. Bet aš stiprus ir aš sieksiu savo tikslų. Pažadu, kad [...]

Priegaidis

2008-02-26 10:06

Reikia mažiau gert.

saulius

2008-02-26 13:11

pažįstama būsena. Laukiu nesulaukiu savaitgalio – važiuosiu į savo rekonstruojamą namuką sienų griaut. Kažkodėl esu įsitikinęs, kad griovimas nuims visą mano stresą :)
Tarp kitko, jei norisi greit lėkt automobiliu – visada galima pasivažinėt kartingais, irgi neblogai adrenalino duoda ir visas blogas mintis išvaro.

Machaonas

2008-02-28 0:04

Man tokiais atvejais padeda šaltas dušas. Ir Rammstein.

Archatas

2008-03-01 1:17

Pažaisk kokį 3D realybę simuliuojantį žaidimą kartais. Tai irgi padeda atsijungti nuo dalykų, kurie nervina.

O iš muzikos dar pabandyk Kings of Convenience. Labai raminančiai ir optimistiškai nuteikia.

Laura

2008-03-01 17:53

Pabandžiau “Kings of Convenience”. Tu teisus ;)