Pakelk akis į viršų

2007-11-30

Labai noriu pacituoti savo bendradarbį Donatą: “Gražių vaizdų nebūtina ieškoti kažkur toli. Kai eini per Baltąjį tiltą, nereikia žiūrėti vien tiek tiesiai. Užtenka pažiūrėti į vieną, į kitą pusę, pakelti akis į viršų”. Mėgstu taip daryti, todėl kartais Vilniuje randu ir Veneciją, ir Paryžių.

Man patinka mieste vaikščioti vienai. Nes tuomet galiu netrukdoma stebėti aplinką. Apžiūriu pastatus, jų sienas, stogus, balkonus. Tiek daug įdomių detalių nepamatysi niekur užsienyje, kur leki ir bandai susidaryti bendrą svetimo miesto vaizdą. O tikrąją visumą sudaro smulkmenos, kurias pastebėti gali tik pakėlęs akis nuo šaligatvio.

Eidama šiandien tiltu vėl žiūrėjau į šalis. Nusprendžiau, kad vasarą gražesnis vaizdas į Gedimino pilį, o žiemą – į Žvėryną. Visada pažiūriu, kiek pakilusi upė. Pakėlus akis į viršų matau stogus. Žvilgsniu pamatavusi jų viršų suvokiu, kokie didžiuliai pastatai prieš mane ir kokie mažyčiai žmogeliukai bėga apšalusiais šaligatviais.

Senamiestį esu išnaršiusi beveik visą. Du metus dirbau ten, taigi kartais paįvairindavau kelionę nežinomom gatvelėm. Senamiestyje labai įdomios pastatų durys. Tos, kurios dar nepakeistos stiklinėmis. Sunkios, raštuotos, masyviomis rankenom. Štai Pilies gatvėje vasarą akordeonu groja mergina su gražia skrybėle. Visuomet prilėtindavau žingsnį, kad ilgiau girdėčiau melodiją ir galėčiau įsivaizduoti, kad esu kažkur kitur. Nereikėdavo net įsivaizduoti – aplinka pati pasikeisdavo.

Kažkokio renginuko metu suvokiau, koks gražus yra S. Moniuškos skveras, kai jį sutvarkė. Nors skubėjau, prisėdau ant suoliuko paklausyti gyvos muzikos, sklindančios iš balkono. Pasijutau kaip senoviniame filme. Tikrai, visai nebūtina kažkur važiuoti, kad pasijaustum kitaip, pamatytum kitokius vaizdus. Užtenka einant į darbą, mokyklą ar universitetą apsižvalgyti aplink. Ir nusiimti ausinuką – aplinkui sklindantys garsai kartais gražesni net už mėgstamą muziką.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 12

taspats

2007-11-30 11:44

Dabar ne pats gražiausias metų laikas (pelkės, tešlynai), todėl niekur to grožio nepastebiu. Gražiausia būna pavasarį, kai medžiai sužaliuoja, saulėtą rudenį, kaip lapai nusidažo ir žiemą, kai būna balto sniego…
Nors Vilniuje gal jau ir yra sniego?

Jolanta

2007-11-30 11:58

Gedimino prospekte iki renkonstrukcijos buvo gražu žvalgytis akių lygyje. O dabar reikia pakelti akis į pastatus ir apsidairyti.(Išskyrus klaikų ir virš visų išaugusį Novotel viešbutį) Verta. Važiuojant (arbe einant) nuo Žaliojo tilto link sporto rūmų Olimpiečių gatve mane visad žavi upės ir Gedimino kalno derinys. Dar gražiau buvo, kol nepastatė Mindaugo tilto :)

Laura

2007-11-30 12:05

Taspats, jau yra :) Ne visur jis baltas ir dar nedaug, bet yra :)

Jolanta

2007-11-30 12:34

Filaretų, Mildos gatvėse visada sniego yra :))

Martynas

2007-11-30 13:43

Neseniai skaitytoje novelėje Hesse svarstė apie gyvenimo teikiamus mažus malonumus ir mūsų gebėjimą jais mėgautis. Pastebėdama tokais aplinkui esančius dalykus daug išloši :)

Futbolo Analitikas

2007-11-30 14:23

Aš tai kasdien į darbą pėdinu Šeimyniškių gatve, nuo Rinktinės sankryžos iki Slucko g. Šiaip jau, tie Šeimyniškių gatvės namai yra gana gražūs, o ir “IBC” verslo centras iš Rinktinės g. pusės žiūrint labai gražiai atrodo, nors ir naujas bei modernus. Tačiau viską gadina mašinos ir jų kamščiai… nes kol praeinu ta gatve, tai nuo išmetamųjų dujų kosėt pradedu. Tai kažkaip atmuša norą grožėtis pastatais.
Kita vertus, kai anksčiau važiuodavau mašina, visai nieko nematydavau :)

Schz

2007-11-30 18:50

Būtent būtent būtent. Šiandien ėjau Liubarto tiltu ir galvojau lygiai tą patį. “O tikrąją visumą sudaro smulkmenos, kurias pastebėti gali tik pakėlęs akis nuo šaligatvio.”

Donoras

2007-11-30 20:46

Malonu, autore, kad paminėjote mano vardą :)
Gyvename kaip sapne ar kaip filme ir niekas nedraudžia įsijausti į tokią rolę, kokią norime. O mūsų aplinka yra tokia, kokią patys įsivaizduojame.
Gaila tik tų, kurie pasaulį įsivaizduoja kaip be galo rimtą ir niūrų dalyką.

shatas

2007-12-01 13:00

Super straipsnis, kiek primine pasivaiksciojimus uzupiu, nes ten tikrai gali pasijusti kitaip ;)

vicont

2007-12-01 18:17

Tikrai, tokie maži kasdieninio gyvenimo paįvairinimai suteikia ypatingai daug kaifo. Deja, ne kiekvienam žmogui atrodo normalu vaikščioti “be jokio tikslo” vienam mieste. O juk galima gauti tiek daug teigiamos energijos ir dvasinio peno :).

angelake

2007-12-04 16:19

viena pažįstama kolekcionuoja tokias senąsias Vilniaus pastatų duris ir jas fotografuoja – nereali kolekcija :)

Davusi viltį

2008-01-04 12:45

Labai teisingos mintys