Muzikinė tolerancija

2008-02-02

Ar nesate priešiški žmonėms, kurie klauso jums nepatinkančios muzikos? Pavyzdžiui, mėgstate kokį death roką ir nekenčiate popmuzikos. Arba klausote trance’o ir nesuprantate hip-hop’o. Pagalvokite, ar tai turi įtakos jūsų bendravimui.

Muzika yra skonio reikalas, kaip ir filmai, knygos, maistas. Tačiau tuo pačiu ji yra pomėgis, skatinantis žmones susipažinti, bendrauti, susidraugauti, imtis bendros veiklos. Tai bendras interesas, dažnai suartinantis net visai daugiau nieko bendro neturinčius asmenis. Įsivaizduokite, kad ateinate į naują darbovietę. Užmegzdami pokalbį su kolegomis išsiaiškinate, kokios muzikos jie klauso. Su tais, kurie mėgsta panašią, iškart atsiras daugiau kalbos.

Aš net ir savo brangiausiuoju, galima sakyti, susipažinau per muziką. Mat tuo metu abu klausėmės grupių, kurių neklausė niekas iš mūsų draugų. Ir apsidžiaugėm radę bendramintį. Panašios muzikos klausančių žmonių net ir gyvenimo stilius panašus. Jie panašiai rengiasi, panašiai mąsto. Nesigilinsiu į subkultūras, bet net ir visai jokioms grupėms nepriklausantis asmuo bus kažkuo panašus į savo muzikinį bendramintį.

O štai klausančius kitokios muzikos dažnai be reikalo smerkiame. Neva jų muzikinis skonis neišlavintas, jie nesupranta muzikos, jie klauso baisiai skambančių nesąmonių. Tie, kurie klauso popso, jau bijo apie tai prisipažinti, nes bus išjuokti. O štai susigrupavę į hip-hop’o, roko, elektroninės ar kitos muzikos mėgėjų komandas, laiko save aukštesnio lygio personomis.

Aš priėjau tokią stadiją, kad pagaliau galiu klausyti bet kokios muzikos, išskyrus gal rusiškos popmuzikos. Tiesa, yra stilių, prie kurių linkstu, tačiau kitokia muzika ir jos klausantys žmonės man netrukdo. Nuo tada, kai pradėjau domėtis tuo, ką groja radijas, praėjau kelias muzikines stadijas.

Būdama visai maža klausiau tai, ką klausė tėvai. Paaugus – berniukų grupių. Vėliau viso užsienietiško popso. Tada poproko, o nuo jo perėjau prie hip-hop’o. Vėliau truputį “hipiavau”. Paskui “pasinešiau” ant trip-hop’o (stilius, kuris labiausiai patinka ir dabar), tada pradėjau klausyti ambiento. Po to “užkabino” house’as, iš kurio stilių kaip labiausiai mėgiamą galėjau išskirti progressive. O visais laikais dievinu bardų dainas, nes prie jų pripratino mama, nuo kūdikystės lopšines man grodama gitara.

Gal todėl, kad nebuvau nuo gimimo užkietėjusi vieno stiliaus gerbėja, suprantu, kad klausytis galima visokios muzikos ir žmonės nuo jos netampa prastesni. Tiesiog jų interesai, laisvalaikio praleidimo būdai yra kitokie. Bet nuo muzikos jie nepasidaro kvailesni, mažiau išsilavinę ar prasčiau dirbantys.

Turiu darbe jaunesnį kolegą, kuris mėgsta popmuziką, o ypač anksčiau populiarias užsienio grupes kaip Scorpions, Roxette ir t.t. Kadangi jis dėl to nekompleksuoja ir nevengia muzikos pasiklausyti garsiai, susilaukia pašaipų. Bet kai pagalvoji, už ką? Juk kitas, klausantis sunkesnės muzikos, nesulaukia komentarų “ė, prisitildyk”.

Mums trūksta muzikinės tolerancijos. Pati galėčiau sau išsakyti šį priekaištą, nes garsiai klausomo rusiško ar lietuviško “bumčiko” mano ausys dar nevirškina. Nes kartais imu bendrauti su žmogumi ir mintyse šaipausi iš jo klausomos muzikos. Bet ugdausi pakantumą. Manau, kad paauglystė praėjo jau senokai, kad nebendraučiau su įdomiu žmogumi vien dėl muzikinio skonio skirtumų. Juk jei jūs mėgstate ryžius, o kaimynas grikius, nuo to jis juk netampa blogesnis?

P.S. Mano minčių kritikams: nesmerkiu žmonių, klausančių vieno muzikos stiliaus ir neteigiu, kad reikia klausytis visko. Smerkiu netolerantiškumą, atsirandantį dėl muzikinių skonių skirtumų.

Kategorija: Muzika | Komentarų: 14

andrius

2008-02-02 1:46

Šiaip tas kolega, kuris klauso roxette, scorpions, gauna teisingą atlygį, nes nėra ko garsiai klausytis muzikos ofise :) aš irgi nepakęsčiau jei ofise kažkas pradėtų leisti man nepatinkančią muziką. Tam yra ausinės :) Jei daugumai kolegų nepatinka roxette tai ir duoda velnių :) Ir tai nėra netolerancija.. Kodėl aš turiu klausytis, to ko nemėgstu?
Man giliai pofik, ka jis ten klausosi, jei klausosi tyliai ir neskleidžia erezijų aplink :)

mantas

2008-02-02 1:50

Aš galiu klausyt bet ko išskyrus lietuviškos “antimuzikos”. :D

Elžbieta

2008-02-02 11:38

Šia tema yra labai geras straipsnis kažkada publikuotas Urbanation žurnale. Kadangi man labai patiko-perrašiau :)

http://elzbieta.private.lt/2007/12/04/apie-fasizma-muzikoje-urbanation/

scania

2008-02-02 12:05

Galiu klausytis visko, net ir rusiško popso. Tik yra dvi kategorijos, nuo kurių mane mėto plėmais – rusiškas šansonas, ir lietpopsis. Net ir M-1 baigia pasidaryti Lietus-2. Šiaip mėgstu pankroką, bet M-1 priverčia klausytis Opus3 ir man ta muzika vis labiau patinka, vis labiau :)

Blogorama #326 : nežinau.lt

2008-02-02 20:35

[...] – ją reikia laistyti. Jame svetimšaliai kaunasi svetimšalių gretose, sportas yra karnavalas, žmonės vertinami pagal grotuvo turinį, verslas pats naikina savo pelno priežastis, žalieji kėsinasi į Blogoramos rašymo laiką. Jame [...]

Adis

2008-02-03 0:00

Scorpions – popmuzika?..

Norisi kikenti, prisiminus, kad 8-ajame jie buvo vadinami kiečiausia vokiečių ir svaria Europos heavy metal grupe. Taip, Skorpuose paskutinius keliolika metų labai jaučiasi pataikavimas publikai, net ir hardo elementų atveju, bet visgi prie popmuzikos jų niekaip nepriskirčiau.

O dėl klausymosi – ribotomis dozėmis sugebu klausytis praktiškai bet ko. Kad tik nebūtų konceptualiai primityvinama (“klausytojai to nesupras, reikia daryti paprasčiau”). Bet ištikimiausias vis tiek lieku gitarinei muzikai, ar tai būtų avantgardas, ar kietmetalis, ar džiazas…

Senas grotuvas : nežinau.lt

2008-02-03 11:29

[...] porą įdomių kūrinėlių, o jūs komentaruose juos žudote. Arba ne. Žinoma, jei nesate atviri ir tolerantiški visai muzikos įvairovei, tai gal geriau su „grotuvu“ neprasidėti – retas čia patekęs [...]

Linas

2008-02-03 13:07

100 proc. sutinku.
“Aš priėjau tokią stadiją, kad pagaliau galiu klausyti bet kokios muzikos, išskyrus gal rusiškos popmuzikos”
Aš taip pat. Juk muzika yra išraiškos forma. Nesvarbu, kas dainuoja, kaip dainuoja, daina vistiek kažką išreiškia. Dėl to nereiktų smerkti kitų stilių klausytojų, reiktų pabandyti suprasti žmogų ir jo muziką. Visai, kaip paveikslas: gali būti nutapytas vienaip ar kitaip, bet vistiek kažką išreiškia. Dėl to juk nesipešama.

Niekiviskmėjinėjimas » Blog Archive » Muzika pakeliui į darbą…

2008-02-04 12:10

[...] Tačiau jų pomėgis toks keistas. Berniukai ne tik, kad rusišką popsą klauso. Gerai jau, kaip Laura sako, reikia šiek tiek tolerancijos. Tačiau ta jų muzika tokia „čestuškinė“. Su visokiais [...]

Jolanta

2008-02-04 14:13

Kažkada mano ex-vyras tokiu nežmonišku garsu klausydavo AC/DC, kad mano emocijos pasireikšdavo didele neapykanta tai grupei ir pačiam vyrui Dabar man tas AC/DC – kaip vaikų lopšinės :) Pritariu nuomonei, kad nereikia piršti kitiems savo skonio, neversti klausytis kitų muzikos – tada ir nekils konfliktų. Bet visgi turiu prisipažinti, kad vis dar kreivai žiūriu į rusiško bumčiko mėgėjus, nors taip stengiuos to nedaryti :))

DNR

2008-02-05 3:59

Aš žmonių subrendimą vertinu pagal jų sugebėjimą tolerantiškai žiūrėti į aplinkinius, jų pomėgius. Tačiau pačiam muzikos klausimu būti tolerantišku sunkiai pavyksta. Kai buvau jaunesnis, būdavo pikta, kad tie, kurie kuria muziką nuo savęs, dažniausiai lieka neįvertinti, o tie, kurie tik klauso vadinamųjų prodiuserių – uždirba kalnus pinigų. Dabar man jau dzin – tiesiog atskiriu muziką nuo verslo. O tos parduodamos “muzikos” klausytovus vadinu tiesiog klientais, arba aukomis. Kosminės bezdžionės, nieko nepadarysi :)
Beje, malonu čia pamatyti ir Adžio komentarą :)

Rhodopsin

2008-02-07 13:49

Šis klausimas vienu metu yra labai paprastas ir labai komplikuotas kaip ir patys žmonės. Rusiško popso ar apskritai bet kokio kito popso žinojimas man padeda geriau suvokti kai kurias gyvenimiškas situacijas (pvz., svečio iš Rusijos pokštą, kuris kaip nors susijęs su konkrečiu kūriniu), todėl jo nesikratau, bet specialiai klausyti tikrai negaliu. Tas pats ir su užsienio pop-kultūra. Kai suvoki skirtumą tarp meno ir prekės, bei moki gerai atskirti vieną nuo kito, visos netolerancijos dingsta akimirksniu.
Stadiją, kai aš galiu klausyti visko man, tėvo dėka, pavyko prieiti dar ikimokykliniam amžiuje. Galbūt todėl ir dabar tą patį vakarą galiu aplankyti Maskvos konservatorijos didžiąją salę, ir ten paklausyt “O Fortuna” iš Carlo Orffo “Carmina Burana” arba “Montagues and Capulets” is Prokofievo “Romeo ir Džiuljetes”, o po to laiką leisti klube klausant ir šokant pagal drum’n'bass (d’n'b) ritmus, stilių, kuris daug kam atrodo vaikiškas ir pašaipiai vadinamas vienu iš “bumčikų”, nors tai yra tikrų tikriausias šių dienų džiazas.
Savaime aišku, ir aš ne be nuodėmės. Kadangi d’n'b muzika šiandien mano gyvenime užima svarbią vietą – aš esu jautresnis viskam kas sakoma, daroma ar nedaroma jos, nei kitos muzikos atžvilgiu. Kaip ir bet kokiame kitame stiliuje, d’n'b yra daug labai geros muzikos ir dar daugiau šiukšlių. Taip jau atsitiko, kad tos šiukšlės dažniausiai skamba kaip klounų muzika, todėl ir buvo praminta “clownstep”. Ką aš bandau pasakyt.. Kai kažkas pradeda klausyti clowstep’o ir teigti, kad tai irgi d’n'b ir dar ir _muzika_, mano tolerancija staiga išgaruoja o nuomonė apie tą žmogų pasikeičia į neigiamą. Bent jau kuriam laikui. To žmogaus nesmerkiu, nepravardžiuoju, be to visada patariu kur ir kaip susirasti geresnės MUZIKOS, tikėdamas, kad žmogus “atsivers” į teisingąją pusę, bet po to pats suprantu, kad šioje vietoje tą netolerancija kaip tik ir pasireiškia.. Nes ne man sprest, kuri pusė yra teisinga.

Tam, kad aiškiau iliustruoti savo komentarą, pateiksiu kelis pavyzdžius arba šiokį tokį “Drum’n'bass žaliems” kursą:

Geras lengvas drum’n'bass:
http://www.youtube.com/watch?v=b4n0iUtWEwY
(Roni Size – Brown Paper Bag)

Ne mažiau geras lengvas drum’n'bass:
http://www.youtube.com/watch?v=x8u7MNG-ug8
(Goldie – Inner City Life)

Geras sunkesnis drum’n'bass su klasikiniais ragga-dub elementais (vokalas ir kiti garsai) ir pupuliariausiu visu laiku bytu “amen break”:
http://www.youtube.com/watch?v=yvzx-0lK_g4
(Breakage – Bring Back)

Tiesiog geras drum’n'bass:
http://www.youtube.com/watch?v=9qJKxaWb0_A
(Photek – Ni Ten Ichi Ryu)

——-

Blogas drum’n'bass:
http://www.youtube.com/watch?v=5kJ09FpWoaM
(Pendulum – Tarantula)

Clowstep:
http://www.youtube.com/watch?v=DpOH-mQGuJ8
(net nenoriu žinoti)

Ar pajutote skirtumą? :D

P.S. Visi kūriniai turintys išliekamąją vertę yra menas ir muzika, o tai, kas jos neturi, yra prekė ir tinka tik vartojimui apsvaigus ar išgyvenant jaunatvišką proto aptemimo stadiją (kai kuriems ji užsitęsia ilgesniam laiko tarpui arba perauga į amžiną naivumą, jei ne kvailumą). Neabejoju, kad didesnė šio blogo skaitytoju dalis nepasakytų bent vieno grupės “Mango” albumo pavadinimo, bet tikrai žino “Pink Floyd” įrašytus “The Wall” arba “Dark Side of The Moon”. O pirmoji grupė ne tik arčiau geografiškai, dažniau sutinkama parduotuvių lentynose, spaudoje, be to ir įsirašė ne taip senai kaip Gilmouro ir Waterso kompanija :)

andrius

2008-02-11 23:30

hehe, gausiai cia Rhodopsin, bet teisingai :)
Aisku nelabai suprantu ka norejai pasakyti: “..Nes ne man sprest, kuri pusė yra teisinga..”. Jei esi geresnis muzikos zinovas, tu ir nusprendi kuris teisus, juk kriterijus konkretus: muzikos kokybe. Na arba jeigu tai sprestu kitas muzikoje nusimanantis zmogus, juk jis nusprestu tavo naudai, tai ko cia parintis :) As tai skaitau, kad tas nenusimanantis lai klauso ir garbina to ko jam reikia, ir per daug i beprasmius ginchus neverta veltis, zinojimas kas yra gerai ir kas negerai greitai ir lengvai neateina… :)

Rhodopsin

2008-02-15 13:31

Na, aš gal ne taip išsireiškiau, nes norėjau pasakyti, kad ne man nurodinėt kitiems kas teisinga o kas ne, nes ta “geresnis muzikos žinovas” sąvoka irgi yra sunkiai išmatuojama :)