Mobili svajonė

2007-09-24

Kartą kolega pasakė: “Jeigu vaikas išeitų į kiemą su telefonu be MP3 grotuvo, jį užjuoktų”. Gal ir taip. Bet juk tikrai ne kiekviena šeima sau gali leisti nupirkti telefonus net po 500 litų.

Apie technologijas rašantys žurnalai į savo puslapius kiša naujausius ir geriausius telefonus, nes tai kelia pardavimų skaičių. Pati ne kartą pastebėjau, kad vos tik žurnalą į rankas paėmęs vaikas puola apžiūrinėti telefonų nuotraukas ir dūsauti, kaip jų visų nori. O kainos tikrai nemažos. Dažniausiai vaikams niekas neperka abonentinių planų, už kuriuos kas kokius 2 metus gali gauti naują telefoną. Taigi jiems tenka pasitenkinti tuo, ką gali leisti nupirkti tėveliai, pavyzdžiui, “Mobilioje linijoje“.

O populiariausių telefonų modelių kainos čia tikrai prieštarauja siūlomoms žurnaluose – perkamiausia “Nokia” tekainuoja 139 litus. Jei ne išreklamuotas “Nokia 6300″, kainuojantis 770 litų, populiariausių dešimtukas atrodytų tikrai graudžiai palyginus su visomis siūlomomis naujovėmis. Kiek žinau, “BMS” situacija tokia pati – perkamiausias telefonas yra ta pati nespalvota “Nokia 1110i”.

Užtat kaip priešingybė pirkimui “Mobilioje linijoje” yra lankytojų vertinimų pagrindu sudaromi telefonų reitingai (žiūrėti šalia populiariausių). Štai čia pirmosiose vietose puikuojasi tūkstančius litų kainuojantys aparatai. Tiesiog tie du stulpeliai akivaizdžiai pasako, kas Lietuvoje yra realybė, o kas yra svajonė. Kaip gerai parduodama duona ir kaip smagu varvinti seilę žiūrint į bandeles su cukrumi.

Naujausių telefonų modelių reklamos, žurnalų puslapiai su jų aprašymais, diskusijos forumuose apie jų galimybes – viskas rodo, kaip išsikerojęs svajonių pardavimų tinklas ir kiek pinigų sukišama į tai, kad eilinis vaikas galėtų padūsauti prispaudęs nosį prie vitrinos. Čia jau net nėra kalbos, kad jis išzys iš tėvelių tūkstantį litų svajonei. Tų pinigų tiesiog nėra ir iš dangaus jie nekrenta. Tiesiog bus apie ką kalbėti kišenėje spaudžiant nudėvėtą aparatą už 150 litų ir vos vos pajusti aplinkui tvyrantį prabangos dvelksmą.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 4

Jolanta

2007-09-24 13:12

Prieš keletą metų baisėjausi pasakojimais apie vaikų nuotaikas Italijoje ar Liuksemburge. Ten pirmiausia nesidrovint apžiūrima potencialaus “draugo” drabužių etiketė ir tada sprendžiama , ko jis vertas.. ( Savo kailiu buvau tą patyrusi vienoje situacijoje suaugusiųju tarpe)Man gaila ir tėvų, kurie pasiduoda spaudimui (o kaip jiems elgtis?) ir vaikų, kurie dar nesupranta tikrų vertybių . O iš viso to pelnosi koncernai, kurie plauna smegenis reklama. Juk net suaugę tam pasiduoda :)

Lokyz

2007-09-25 16:53

Mjo, vakaruose “etiketes” kultas seniai įaugęs į kraują. Ypač keisti jaučiaus nužiūrinjams Italijoje – kadangi turiu papratimą vengti skambių porekinių ženklų galit įsivaizduoti jų vertinimus. Bėda,kad tai vis plačiau plinta Lietuvoje. Įtariu tai prasideda būtent nuo smegenų plovimo vaikams, “įkalantis buy or die” principą:)

Jolanta

2007-09-26 14:42

Senamiestyje mačiau Piekautaites draugužė Verslovą …valantį susilenkus prabangaus džipo labai jau tviskančius ratlankius :)) Vos patikejau tuo, ką matau. Lietuviškas “elitas”, pasidabinęs smokingu, bet radęs laisvą minutėlę, su baltu skudurėliu blizgina ratlankį!!!
O mes čia atseit piktinamės etikečių kultu :) Nors gal aš nieko nebsusigaudau lietuviškoje “madoje” – gal valyti ratlankius šalia restorano yra demokratijos požymis? O gal elitas tiesiog primiršo, kad prabanga ne ratlankis turi tviskėti, o manieros ir smegenėlės …

Laura

2007-09-27 8:22

Čia tai geras :D matyt ratlankiai už kostiuma brangiau kainavo :)