Ligoninės košmaras

2013-03-14

Buvau savaitgalį ligoninėj. Antrą kartą gyvenime. Pirmą kartą gimdydama, dabar – vaikų. Išbuvom su su sūnum pusantros paros ir movėm lauk neatsigręždami, patys atsisakėm gydymo, kad tik nereiktų laukti dar parą iki darbe pasirodys gydytojas. Keista situacija buvo – iš pradžių labai įkalbinėjo likti, o po to tik greit greit lauk iš čia. Turbūt laisvos lovos prireikė ar ką… O ir šiaip mane budinčios seselės nelabai mėgsta. Pinigų neduodu, o gydymo reikalauju :)
Šiaip jau aš suprantu, kad dirbti tokioje vietoje už mažą algą – nieko gero… Bet tas pinigų davimas tapo tokia norma, kad reikalauja jų visokiom užuominom. Pvz., yra pasakoma “aš ir taip jau jums per daug procedūrų darau, tiek mes nedarom!”. Tos procedūros – tai 3 inhaliacijos per parą vaikui druskuotu vandeniu. Įprastai jie daro dvi. Kadangi namie turim tokį patį aparatą, grįžus dariau inhaliacijų kiek reikia, o ne taupydama inhaliatorių.
Vėlgi aš suprantu, kad tų nepilnų poros šimtų litų naujam aparatui ligoninė neturi ne dėl savo kaltės, o virdulį ir mikrobangę skyriaus personalas už savo pinigus perka ne iš gero gyvenimo. Kad mūsų kelių kvadratų “vienutė” su dienos lempa per pusę lubų ir neatsitraukiančiu roletu yra tokia, kokia yra, aš nesistebiu. Bet kad vaikų ligoninėj nebūtų kur maudyti vaiką ir elementaraus virdulio per visą aukštą, tai dėl šito buvau šokiruota. Vienintelė normaliai suremontuota patalpa, kurią mačiau, buvo procedūrinis. Galvoju, kas dar? Vadovo kabinetas?
Ir dar kaip dovaną parsivežėm kažkokį žarnyno virusą, dėl kurio sėkmingai sėdim namie spazmuojančiais skrandžiais. Dabar Santariškių vaikų ligoninės bijau paniškai.

Kategorija: Visko po truputį | Komentarų: 3

Jolanta

2013-03-15 11:04

Sovietmečiu mamos miegodavo ant kilimėlio prie vaiko lovelės, nes tėvams lovos niekas neduodavo, leidimo pasilikti taip pat… Aš ir dabar paniškai bijau ligoninių, nes visą gyvenimą vis grįžta penkiamečio vaiko įspūdžiai :)

Manau, kad atleistina būtų ir prastesnės sąlygos, bet niekaip negali suprasti, ką ten daro tas nelaimingas, surūgęs ir piktas personalas. Juk iš pardavėjo tikimės šypsenos, bet kai seselės vaikšto rūškanos, tai – normalu? Kai gydytojo vizito lauki kaip dievo apsireiškimo? Nejaugi taip sunku įvesti tvarką?! Naujasis sveikatos ministras stengiasi kažką pajudinti. Tik manau, kad ne nuo to pradeda…

Laura

2013-03-15 11:09

Apie naujojo ministro reformas tai iš vis patyliu. Su tokiais sprendimais tikrai vėl teks prie kilimėlio miegoti.

Jolanta

2013-03-15 12:33

Visų siūlomų ministro reformų nežinau. Bet kad nori nutraukti ar gerokai sumažinti privačių medicinos įstaigų finansavimą – tai tikrai. Ir kur jam pritariu – tai, kad gydytojas negali dirbti valstybinėje gydymo įstaigoje ir turėti savo kaninetą. Pagalvojus , gal ir gali, bet neturėtų abiejose vietose gydyti tų pačių pacientų. Pinktnaudžiavimo faktai neišgalvoti – susidūriau pati.
Bet kaip sutvarkyti poliklinikas, tas baisuokles ligonines, slaugos ligonines (čia atskira tema, nes jose galima filmuoti siaubo filmus net be režisieriaus)? Juk tiek jaunų gydytojų blaškosi, ieškodami geresnės darbo vietos? Aš pradžiai įvesčiau privalomas anonimines pacientų anketas po kiekvieno vizito bent jau mėnesiui.. Ir vyčiau lauk netikusius gydytojus.. Nebent jie priprastų per tą bandomąjį mėnesį maloniai atlikti savo pareigas :)
Jokiu būdu nenoriu pasakyti, jog visi gydytojai ar seselės blogi! Ne vienam esu dėkinga. Bet netvarka šioje sistemoje gadina daug ką.